Prunotto vyninė

1. Prunotto vyninė Sąlyginai neseniai, tik 1923 metais, žymus kitus vyndarius konsultuojantis vyndarys Alfredo Prunotto įsigijo kooperatyvo “Vini delle Langhe” vyninę ir ją pavadino savo vardu. Per trumpą laiką Alfredo ir jo žmonos aistros vynui dėka Prunotto vardas tapo žinomas daugelyje šalių. Įdomu, jog vyninė neturėjo savo vynuogynų, tad vynui gaminti reikalingą derlių pirkdavo iš vynuogių augintojų. Kai Alfredo Prunotto pasitraukė į užtarnautą poilsį, vyninės reikalus perėmė broliai Colla. Tik 1995 metais juos pakeitė nauji savininkai, investavę į vyninės įrangos atnaujinimą. Įsigyti brangūs mediniai vyno fermentavimo kubilai, naujos 10 000, 500 ir 225 litrų talpos statinės. Nepriklausomų vertintojų nuomone, Prunotto vyno kokybė niekada nebuvo tokia aukšta kaip dabar.

2. Prunotto vynuogynai Prunotto vyndariai, siekdami gaminti išskirtinį vyną, dabar valdo keletą labai vertinamų vynuogynų. Svarbiausias - 7 hektarų dydžio Bussia vynuogyno dalis, esanti Barolo vyno rajone. Dabartiniai vyninės šeimininkai savo atėjimą pažymėjo įsigydami 27 hektarų ploto Barbera vynmedžių vynuogyną Agliano d’Asti apylinkėse, prie jo vėliau pridėdami dar ir 5 hektarų ploto Bric Turot Barbaresco vynuogyną.

3. Prunotto vynas Kadangi Prunotto vyninės kredo gaminti maksimaliai kokybišką vyną, dabar šiuo vardu per metus paženklinama tik 800 000 butelių. Neskaitant nedidelio kiekio aukštos kokybės grapos gėrimo ir baltojo vyno, šios vyninės produkcijoje dominuoja raudonasis vynas.

4. PRUNOTTO ROERO ARNEIS DOC Arneis vynmedžių baltasis vynas Tai retas, tačiau atradimo vertas baltasis vynas iš tik Pjemonto krašte augančių Arneis vynmedžių derliaus. “Baltuoju Barolo” vadintas vynas prieš kelis dešimtmečius išvengė išnykimo tik dėl labai išaugusio susidomėjimo Pjemonto vynu.  Nesunkus stotas ir malonus šio vyno tropinių vaisių charakteris įsimins mėgstantiems ragauti baltąjį vyną be maisto. Arneis derlius Prunotto vyno gamybai buvo spaustas labai švelniai, sultys skaidrintos jas šaldant ir perpilant iš talpyklos į talpyklą. Vynas į butelius supilstytas be brandinimo ąžuolo statinėse, siekiant neužgožti jo lengvo skonio. Jaunatviško atspalvio baltasis vynas kvepia žole, gėlėmis ir tropiniais vaisiais. Lengvai ragaujamas, savo charakteriu vaisius ir migdolus primenantis vynas. Atšaldytas vynas geriausiai dera ragavimui prieš valgį ar su lengvais užkandžiais ir gėlavandenių žuvų patiekalais. Roero Arneis nebūtinas papildomas išlaikymas.

5. Barbera vynmedžių raudonasis vynas Draugišką Pjemonto “žmonių vyno” vardą Barbera pelnė dėl nepaprastai įvairaus skonio. Vynuogynuose auginamas derlius tinka ir jaunatviškai lengvam, ir ilgo išlaikymo reikalaujančiam galingo skonio vynui. Įprastai Pjemonto vyndariai privalo mažinti šių vynmedžių derlingumą, nes atsainiai gamintas vynas būna rūgštaus ir silpno skonio. Dėl šios priežasties tikrai pigaus, bet kokybiško vyno paieškos vartotojams baigiasi nusivylimu. Žinovai dažnai išskiria Monforte d’Alba apylinkių Barbera vyną.

6. PRUNOTTO FIULOT BARBERA D’ASTI DOC Barbera vynmedžių derlius, augintas Agliano d’Asti apylinkių vynuogyne, buvo naudotas šio vyno gamybai. Fiulot Barbera d’Asti vynas gamintas naudojant tik gerai nuo oro poveikio saugančias plienines talpyklas, kad nebūtų pažeistas tyras ir jaunatviškas jo būdas. Gyvybingos rubino spalvos vynas kvapu primena vyšnias ir slyvas. Lengvas vynas skoniu primena šviežias uogas ir net uogienę. Dėl labai švelnaus gaivinančių taninų pojūčio jis gali būti ragaujamas su makaronų patiekalais, paukštienos užkandžiais ar net be maisto palydos. Fiulot Barbera d’Asti vyną geriausia ragauti be papildomo išlaikymo.

7. Dolcetto vynmedžių raudonasis vynas Šie beveik vien tik Pjemonte auginami vynmedžiai derlių prisirpina mėnesį anksčiau nei Nebbiolo, tad vyndariai darbymetį pradeda būtent nuo šio vyno gamybos. Rūgštumo neturintis, švelnus Dolcetto vynas savo pavadinimą yra gavęs dėl su kitu vynu lyginant “saldaus” skonio. Albos apylinkės vieningai laikomos pačia geriausia vieta Dolcetto vyno gamybai - jos pranoksta kitus šešis DOC rangą turinčius vynuogynų rajonus.

8. PRUNOTTO DOLCETTO D’ALBA DOC Dolcetto d’Alba - puikus pasirinkimas, kai reikia vyno, derančio su plačiu gastronominiu maisto spektru. Ar su oficialiame priėmime patiekiamais užkandžiais, ar su iškyloje į gamtą įvairiai ruošiamu maistu, Dolcetto rūšinis vynas patvirtina savo universalų ir labai mielą būdą. Albos miestelio apylinkėse, smėlio ir molio dirvoje, auginami Dolcetto vynmedžiai rugsėjo pabaigoje visada būna prisirpinę savo derlių. Išspaudus sultis žaliava perpilama į plieno talpyklas fermentavimui. Dolcetto d’Alba supilstytas į butelius be brandinimo ąžuolo statinėse, kad tai nepakenktų šio lengvo vyno būdui. Jaunatviškos rubino spalvos vynas kvepia uogomis ir gėlėmis. Jo skonis ganėtinai lengvas, turi išties labai mažai taninų. Dolcetto su paukštienos, kiaulienos patiekalais, mėsos užkandžiais ar makaronais dera ragauti kuo jaunatviškesnį, vengiant jį išlaikyti ilgiau kaip 3 metus.

9. PRUNOTTO PIAN ROMUALDO BARBERA D’ALBA DOC Monforte d’Alba apylinkėse esantis Pian Romualdo vynuogynas duoda derlių išskirtiniam Barbera rūšies vynmedžių vynui. Klinčių gausi vynuogyno dirva leidžia pagaminti vyną, malonų ragauti ir jauną, ir kelerius metus išlaikytą. Pian Romualdo vynuogyne vasaros pabaigoje visada dirbtinai mažinamos Barbera vynmedžių sirpinamos kekės. Vynas vienerius metus brandintas 5000, 500 litrų bei 225 litrų talpos ąžuolo statinėse. Tamsios rubino spalvos vynas kvepia gervuogėmis, dūmais ir skrudinta mėsa. Skonis ryškus, bet jokiu būdu ne varginantis todėl, kad šio vyno taninai nėra gausūs ar šiurkštūs. Vynas tinkamas užgerti troškinius iš įvairios mėsos, patiekalus su grybų padažais. Pian Romualdo Barbera d’Alba vynas tinkamas ragauti išlaikytas 3 – 6 metus. Pian Romualdo vynuogyno vyno gaminama labai mažai.

10. PRUNOTTO COSTAMIOLE BARBERA D’ASTI DOC Costamiole vynuogyne, greta Agliano miestelio, gaminamas išskirtinis Barbera vynmedžių derliaus vynas. Molio dirva su kalkiniais intarpais leidžia gaminti vienintelį Prunotto vyną, tinkamą brandinti mažose 225 litrų talpos prancūziško ąžuolo statinėse. Costamiole vynuogyne vasaros pabaigoje nuskinama dalis neprisirpusių Barbera kekių. Kitoms uogoms, o vėliau ir pačiam vynui tai suteikia sodrų skonį. Išspaudus sultis fermentacija vykdyta ąžuoliniuose 5000 litrų talpos kubiluose, vertuose naudoti tik pačiam geriausiam vynui. Vynas metus brandintas mažose ąžuolo statinėse. Tamsios rubino spalvos vynas spindi jaunatvišku violetiniu atspalviu. Egzotiškas prisirpusių slyvų, vyšnių, žibuoklių, kakavos, odos ir cinamono kvapas. Skonis sodrus, ilgai tveriantis burnoje. Taninai švelnūs, gerai gaivina burną vyną ragaujant su žvėrienos, jautienos patiekalais. Costamiole Barbera d’Asti vynas tinkamas ragauti išlaikytas 3 – 8 metus. Šis vynas gaminamas labai mažais kiekiais.

11. Nebbiolo vynmedžių raudonasis vynas Per septynis šimtmečius trunkančią pažintį vyndariai suprato, jog geriausią Pjemonto krašto vyną duodantys Nebbiolo vynmedžiai turi augti tik jiems gerai tinkančiose vietose. Tai į pietus nukreiptų šlaitų vynuogynai su klinčių dirva. Dėl to tik trys procentai Pjemonto vyno gaminama iš Nebbiolo derliaus. Barolo ir Barbaresco vynas gaminamas tik iš Nebbiolo derliaus, bet vyno butelio etiketėje tai nebūna nurodyta.

12. PRUNOTTO OCCHETTI NEBBIOLO D’ALBA DOC Savo kilmės vieta ir Nebbiolo žaliava šis Occhetti vynuogyno derliaus vynas yra tarsi jaunesnysis žymiojo Barolo vyno giminaitis. Tai išties protingas pasirinkimas už ne tokią didelę, palyginti su Barolo vynu, kainą. Gera į pietus nukreiptų vynuogyno šlaitų ekspozicija ir įvairių sluoksnių dirva vynui suteikia neabejotinai unikalų charakterį. Kaip ir gaminant solidųjį Barolo, Occhetti vynuogyne vasaros pabaigoje dirbtinai sumažinamas vynmedžių derlingumas. Sirpstančių kekių sumažinimas vynui suteikia sodrų skonį. Derlius nuimamas spalio mėnesį, vynas fermentuojamas plieno talpyklose. Brandinamas buvo 10 mėnesių 5000 ir 500 litrų talpos statinėse. Intensyvios rubino spalvos vynas kvepia avietėmis, rožių žiedlapiais, slyvomis ir oda. Skonis nėra labai lengvas, tad vynas puikiai dera su jo verta gerai paruošta paukštiena, makaronais ir nesunkiais mėsos patiekalais. Occhetti Nebbiolo d’Alba tinkamas ragauti išlaikytas 3 – 8 metus. Occhetti vynuogyno vyno pagaminama labai mažai.

13. Barbaresco apylinkių raudonasis vynas Viso labo tik prieš 120 metų Barbaresco apylinkėse pirmą kartą buvo pagamintas raudonasis sausas vynas. Ilgą laiką jis buvo neįvertintas, tačiau jau pusamžį elegantiškas ir labai kvapnus vynas dažnai pristatomas lyg etalonas. Tik 500 hektarų vynuogynų duoda derlių Barbaresco vynui. Juose vynmedžiai sirpsta anksčiau nei kaimyniniame Barolo, tad išvengus rudens lietaus daug dažniau gaminamas nepriekaištingas vynas. Nesuklysite Barbaresco vyną pabandę paragauti ir be, regis, jam priklausančio išlaikymo.

14. PRUNOTTO BARBARESCO DOCG Šiam vynui skirtas derlius augintas Barbaresco, Treiso ir Neive miestelių apylinkėse. Spalio mėnesį ilgai sirpusios Nebbiolo vynmedžių kekės vyninėje išrūšiuojamos, nuo jų atskiriami kotai. Fermentacija vyksta 8 dienas, kad vynas nebūtų per daug šiurkštus. Dėl tos pačios priežasties vynas vienerius metus brandintas daugiausia 5000 ir 500 litrų statinėse. Prancūziškos vienerių metų senumo 225 litrų talpos statinės irgi naudotos šiam vynui brandinti. Granato spalvos vynas kvepia mineralais, šviežiai spaustomis uogomis ir saldymedžiu. Skonis ganėtinai svarus, tačiau velvetinis savo taninais. Vaisių pojūtis ilgai išlieka burnoje. Barbaresco vynas išlaikytinas 5 – 8 metus, jį dera ragauti su mėsos patiekalais arba kietu sūriu.

15. PRUNOTTO BRIC TUROT BARBARESCO DOCG Barbaresco miestelio pašonėje esantis Bric Turot vynuogynas duoda Nebbiolo derlių unikaliam vynui. Kalkių komponentų gausi molio dirva yra turtinga ir vynmedžiams reikalingo mangano bei cinko. Derlius Bric Turot vynuogyne visada dirbtinai mažinamas, jį nuskynus kekės kruopščiai atrenkamos. Išspaustas derlius po vyno fermentacijos vienerius metus brandinamas 5000 ir 225 litrų talpos statinėse. Vynas netikėtai ryškios granato spalvos. Kvepia gerai derančiais gervuogių, gvazdikėlių, slyvų, saldymedžio, cinamono ir žibuoklių kvapais. Savo stotu Bric Turot Barbaresco tikrai nelengvas ir gausus taninų, tačiau malonus ilgai tveriančiu prisirpusių uogų pojūčiu. Šis vynas tinkamas ragauti išlaikytas 5 – 12 metų. Jaunesnio amžiaus Bric Turot vynas prieš patiekiant su sodriais mėsos patiekalais turi būti perpiltas į vyno ąsotį. Tai labai mažais kiekiais gaminamas vynas.

16. Barolo apylinkių raudonasis vynas Posakis “vyno karalius, karalių vynas” tikrai vertas Barolo vyno. Italiją valdę Savojos dinastijos karaliai ir jų artimieji labai domėjosi Barolo vynu. Tai tik 150 metų istoriją turinčiam vynui pelnė itin aukštą reputaciją, nors ir be jos didingas Barolo vynas yra nesulyginamas. Dabar dėl pasikeitusios vyndarystės nebūtina dešimtmetį laukti, kol Barolo vynas taps tinkamas ragauti. Tačiau ir šiuomet Serralunga d’Alba, Castiglione Falletto ir Monforte d’Alba apylinkių Barolo yra ilgaamžis.

17. PRUNOTTO BAROLO DOCG Tai klasikinis Pjemonto krašto vynas, gamintas iš iki spalio vidurio sirpusio Nebbiolo vynmedžių derliaus. Unikali dirva ir mikroklimatas suteikia galimybę pagaminti vyną, kurį galima ragauti ir jauną, ir ilgai išlaikytą. Prunotto Barolo gerintas net 2 metus trukusio brandinimo statinėse. Siekiant per ilgą brandinimą nesuteikti ryškaus ąžuolo kvapo naudotos 10 000 ir 5000 litrų talpos slovėniško ir prancūziško ąžuolo talpyklos. Prancūziškos vienerių metų senumo 225 litrų talpos statinės irgi naudotos šiam vynui brandinti. Tamsios granato spalvos vynas dosnus miško uogų, žibuoklių, slyvų ir pieniško kremo kvapų. Vynas nėra labai sunkus. Švelnūs taninai tolygiai pripildo burną ir ją deramai gaivina ragaujant šį vyną su žvėrienos, jautienos patiekalais ar ilgai brandintu sūriu. Prunotto Barolo vyną dera išlaikyti 5 – 10 metų arba ragauti butelį atkemšant valandą prieš patiekiant.

18. PRUNOTTO BUSSIA BAROLO DOCG Šis Prunotto vynas visada išsiskiria savo originalumu ir individualumu, nes yra gamintas iš nemaišyto Bussia vynuogyno derliaus. Barolo rajone esantis vynuogynas yra šalia Monforte miestelio. Nebbiolo vynmedžiams geriau derlių sirpinti padeda į pietus nukreipti vynuogyno šlaitai, uogos sodrų skonį įgauna dėl sluoksniuoto klinčių, molio ir smėlio dirvožemio. Spalio pradžioje skintas Bussia derlius rūšiuojamas, uogos atskiriamos nuo kotų. Išspaustos uogos ir sultys mirkomos ir fermentuojamos tik brangiausio vyno gamybai rentabiliuose ąžuolo kubiluose. Austriškos ąžuolo medienos kubilų talpa 5300 litrų. Po fermentacijos vynas dvejus metus brandinamas 5000 ir 225 litrų talpos vienerių metų senumo statinėse. Bussia vynuogyno Barolo vynas yra tamsios ir jaunatviškos granato spalvos, ryškaus slyvų, vyšnių, gėlių ir prieskonių kvapo. Burnoje juntamas labai ryškus ir sodrus gervuogių, prieskonių ir mineralų pojūtis, neaštrūs taninai. Rekomenduotina butelį atkimšti ir leisti vynui įkvėpti oro dar prieš pradedant valgyti sodrius žvėrienos, jautienos patiekalus ar kietą sūrį. Bussia Barolo vynas gali būti išlaikomas 8 - 15 metų. Tai labai mažais kiekiais gaminamas vynas.

19. Pjemonto vyno derlių apžvalga 1999 - tai aukštos kokybės Pjemonto vyno metai. Barolo ir Barbaresco vynas dėl sodrios spalvos, stipraus aromato ir skonio dar tinkamas išlaikymui. Dolcetto ir Barbera derlių paveikė rugsėjo mėnesį buvęs lietus, tad vertas pasirinkimo tik vynas, gamintas iš dirbtinai sumažinto derliaus. 2000 – vyndarių nuomone, geriausias visų laikų Pjemonto vyno derlius. Dėl idealių sirpimo sąlygų Barbaresco ir Barolo vynas itin koncentruoto ir ryškesnio nei įprasta skonio. Vyndariai, atidėję Dolcetto derliaus nuėmimą, irgi pagamino šedevrus. Vieningai sutariama, jog geriausias šio derliaus vynas dar turi būti laikomas rūsyje. 2001 - tai metai, kai Pjemonte gamintas išlaikymui tinkamas Barolo ir Barbaresco vynas. Rugsėjo pradžioje buvusi karščio banga labai pagerino Dolcetto ir Barbera derliaus kokybę. Šio derliaus baltojo Pjemonto vyno nereikia išlaikyti butelyje. Dalis vyndarių 2001 metų derlių lygina su 2000-ųjų derliumi. 2002 metais buvo labai prastos derliaus auginimo sąlygos, todėl net paties paprasčiausio vyno gamybai buvo drastiškai mažintas vynmedžių derlingumas. Vynas pranoko pesimistų prognozes, tačiau Barolo ir Barbaresco pagaminta tikrai mažai, nes dalį derliaus sunaikino kruša. Dolcetto ir Barbera vynas malonus ragauti be papildomo išlaikymo. 2003 – metai, kai buvo viršytas ankstyvo derliaus nuėmimo rekordas. Dėl karšto oro gamintas itin geros kokybės Barbera, Dolcetto ir Arneis vynas. Tai pradedančiųjų ragautojų dėmesį patrauksiančio vyno metai, nes ir baltasis, ir raudonasis vynas neturi rūgštumo ar šiurkštumo. Dauguma vyno, net ir Barolo, tinka ragauti be ilgesnio išlaikymo.