1 / 26

Lietuvi ų kalbos puošmenos ir bėdos

Lietuvi ų kalbos puošmenos ir bėdos. Paruošė mokyt. metodininkė Gitana Liaudinskienė. „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis kaimietis". Prancūzų kalbininkas A. Meje. Prisiminkime….

malise
Download Presentation

Lietuvi ų kalbos puošmenos ir bėdos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuviųkalbospuošmenos ir bėdos Paruošė mokyt. metodininkė Gitana Liaudinskienė

  2. „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis kaimietis".Prancūzų kalbininkas A. Meje

  3. Prisiminkime… Indoeuropiečiųprokalbė – kalba, iš kurios susiformavo indoeuropiečių klb. (indoeuropiečių kalbų šeima). Tokia kalba galėjusi egzistuoti gal prieš 6–7 tūkstančius metų ar dar anksčiau. Baltų kalbos, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę. Ją sudaro gyvosios lietuvių, latvių klb. (jomisšneka apie 5 mln. žmonių) ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių.

  4. Lietuvių kalbos senoviškumas • Psichologinė hipotezė • Kalbų mišimo hipotezė • Centro hipotezė • Geografinė hipotezė

  5. Garsai

  6. Kirčiavimas Latvių klb. – visada kirčiuotas pirmas skiemuo Prancūzų klb - kirčiuotas paskutinis skiemuo Lenkų klb. – kirčiuotas antras nuo galo skiemuo … o lietuvių ?

  7. Kalbos dalys • Daiktavardis • Būdvardis • Veiksmažodis • Įvardis • Skaitvardis • Prieveiksmis • Prielinksnis • Jungtukas • Jaustukas ?

  8. Daiktavardis • Kūno dalių pavadinimai (akis, širdis, nosis) • Šeimos narių pavadinimai (motina, vyras, sūnus) • Žmogaus aplinkos daiktai (diena, medis, ugnis) • Gyvulių vardai (avis, paršas, lapė, vilkas) • ~3000 pačių seniausių ide. prokalbės žodžių išlaikė lietuvių kalba.

  9. Paveldėjome ide. prokalbės linksnių galūnes;turime unikalią formą – dviskaitą;tik lietuvių kalba turi tiek daug mažybinių formų.

  10. Būdvardis • Kilo iš veiksmažodžių, taigi “jaunesni” (šaltas- šalti); • Paveldėjome nemažai būdv. (senas, pilnas, plonas); • Ypatingas būdvardžių laipsniavimas (-as, -esnis, -iausias); • Gali turėti mažybines formas (mažas, mažiukas, mažuliukas...)

  11. Skaitvardžiai Ir dabar, po 5000 metų, lietuvių klb. skaitvardžiai skamba labai panašiai kaip ide. prokalbės formos: • *einos • *dwey • *treyes • *kwetuores • *penkwe

  12. Veiksmažodis • Tik lietuvių klb. turi būtąjį dažninį laiką; • Tik lietuvių klb. turi net 13 dalyvių;

  13. Dalyviai Veikiamieji d. Neveikiamieji d. • Esamojo l. (skaitąs) • Būtojo kartinio l. (skaitęs) • Būtojo dažninio l.(skaitydavęs) • Būsimojo l. (skaitysiąs) • Reikiamybės dalyviai (skaitytinas) • Esamojo (skaitomas); • Būtojo kartinio (skaitytas); • Būsimojo(skaitysimas) • Pusdalyvis (skaitydamas) • Padalyvis: esamasis l. (skaitant) • Būtasis kartinis l. (skaičius) • Būtasis dažninis l.(skaitydavus) • Būsimasis l. (skaitysiant)

  14. Nauji lietuvių kalbos dalyviai • Būtojo dažninio l. veik. r. dalyvis (skaitydavęs); • Pusdalyvis (skaitydamas); • Reikiamybės dalyvis (skaitytinas); • Būtojo dažninio l. padalyvis (skaitydavus)

  15. Prielinksniai • Paveldėti iš ide. prokalbės: be, į, per, pro, su, po, pas, iš, ant... • Kilę iš kt. kalbos dalių: aukščiau, vietoj, anksčiau... • Kilę iš trumpų posakių: anapus-iš anos pusės, anoje pusėje... SENIAUSI – per, į

  16. Veiksmažodžių priešdėliaiSukti turi 38 reikšmes: • Apsukti (23 reikšmės) • Atsukti (17...) • Įsukti (21...) • Išsukti (28...) • Nusukti (20...) • Pasukti (22...) • Parsukti (3...) • Persukti (10...) • Prasukti (16...) • Prisukti (27...) • Susukti (39...) • Užsukti (30...) Iš viso 294 reikšmės

  17. Pratimėlis Pasirinkite vieną iš veiksmažodžių (eiti, bėgti, nešti, plaukti) ir parašykite bent po sakinį su visomis formomis

  18. Gamtos garsai Onomatopėjinių žodžių lietuvių klb. gausu. • Mū-mū: mūkti, mūkimas, mūkė; • Ku-kū: kukuoja, gegutė, gegužė, gegužis, gegužinė, gegužiukas • Ai-ai-ai: aimanuoti, aimana

  19. Žodžių tvarka • Jonas bėga (2 versijos) • Jonas bėga namo (6 versijos) • Jonas greitai bėga namo (? versijų) Jei 5 žodžiai – tai 120 versijų (24x5) Jei 6 žodžiai – tai 720 versijų (120x6) Jei 8 žodžiai – tai 40 320 versijų (5040x8) Jei 10 žodžių – tai 3 628 800 versijų (362 880x10)

  20. Mažybiniai daiktavardžiai Jokia kita ide. kalba neturi tiek daug mažybinių formų, kiek lietuvių klb. Brolis: brolelis, broliukas, brolytis, brolužis, brolužėlis, brolutytis, broliukėlis, brolutaitis... Mažas: mažutis, mažutė, mažiuliukas, mažytis, mažiukas, mažylis, mažiulis, mažutėlaitis, mažučiukas

  21. Pratimėlis Parašykite kuo daugiau šių žodžių (vaikas, gražus) mažybinių formų

  22. Frazeologizmai • Dangus su žeme maišosi • Į akis miglą pūsti • Ir ožka sveika, ir vilkas sotus • Jam ne viskas namie • Spjaudyti ir gaudyti • Viskas nuėjo šuniui ant uodegos • Bala nematė

  23. Pratimėlis Lietuvių klb. su žodžiu velnias yra apie 200 vaizdingų posakių. Pagalvokite ir užrašykite

  24. Ką sunku išmokti kitataučiams? • Nelengva tarti minkštąjį r (rytas, rėtis, beribis...); • Sunku atskirti ė, ę, e, ie, ia (kėlė, kielė, keli); • Painiava su ie, uo (uosis-ošia, iešmas-ėmė); • Sunku ištarti dž, š, ž, c(žvirgždas, džiugus) • Sunku išmokti kirčiuoti (Kaunas, kaunasi); • Bėda su linksnių galūnėmis; • Klaidūs veiksmažodžių priešdėliai

  25. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti,    didi gėda savos gerai nemokėti.(J.Jablonskis) 

  26. Kalbos bėdos Kalbą ypač darko: • žargonas (netaisyklinga, kartais tyčia iškraipyta, vulgari kalba); • barbarizmai (nevartotinos svetimybės); • netaisyklingi vertiniai (žodžiai, sudaryti kitų kalbų pavyzdžiu); • keiksmažodžiai; • neaiški, neglausta, netaisyklinga kalba.

More Related