6 paskaita. 5 tema Socialinės teorijos apie sportą. Agresija kaip sąveika

1. 6 paskaita. 5 temaSocialinės teorijos apie sportą.Agresija kaip sąveika 2012 10 12 LKKA TSV 3 309 c.r. auditorija Saulius Kavaliauskas Paskaitos yra http://www.sportofeja.lt Ir http://www.lkka.lt/PSK

2. 7 tema SĄVEIKA IR SOCIALINĖ ORGANIZACIJA. GRUPĖS SAMPRATA • Literatūra: • Giddens.A. Sociologija(2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 88-110 • Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, P. 100-129 • A. Matulionis. Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P. 38-42, 80-85 • I. Luobikienė Sociologija: Bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika (2000) Kaunas. Technologija P. 4-48 • Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, P 68-154 • Smelser (1994) N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, metai (70-94 puslapio) • Sovremennaja zapadnaja sociologija (1990) .Maskva.Politizdat, (žiūrėti atitinkamas sąvokas) • Mūsų kasdieninė sąveika: Simbolinio interakcionizmo perspektyva\\ http: //www.sociumas.lt /Lit/Nr2/interak.asp

3. SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija) • Elgesys atsižvelgiant į kitų žmonių buvimą ir su jais elgiantis taip, kaip jie elgiasi su tavimi (Broom, Bonjean, Broom, 1990) • Socialinio veikėjo, ar grupės veikėjų buvimas tarp kitų socialinių veikėjų, atsižvelgiant į konkrečią socialinę situaciją (Sedov, 1990). • Socialinė sąveika, tai procesas, kuris apima mūsų veiksmus ir atoveiksmius, bendraujant su aplinkiniais žmonėmis. (A. Giddens, 2005)

4. SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija) Nuo socialinių sąveikų optimalaus (nei per daug, nei per mažai) skaičiaus ir apimties priklauso mūsų socialinės integracijos laipsnis. Kitaip tariant, mūsų dalyvavimas (to dalyvavimo trukmė, intensyvumas) socialinėse organizacijose (tarp jų ir sporto) priklauso nuo socialinių sąveikų pobūdžio, apimties, tiek nuo socialinių sąveikų intensyvumo.

5. Socialinių sąveikų rūšys • Verbalinės – neverbalinės (gestai, veido išraiškos, kūno laikysenos); • Fokusuotos- nefokusuotos (minioje, autobuse); • Betarpiškos – netiesioginės (vyksta per įvairias media priemones). Netiesioginės sąveikos SMS, pokalbių svetainės, skambučiai į radiją, televiziją ypač sparčiai plinta.

6. MAINŲ TEORIJA SPORTE • Mes sportuojame (treniruojamės, dalyvaujame varžybose) , jei mums buvo atlyginta už mūsų veiklą praeityje. Atlyginimas įvairus (varžybos, apdovanojimai, pinigai); • Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportuojantis žmogus stengsis susikurti sąlygas, kuriomis atlyginama už tas sąveikas. (treniruočių vieta, varžovai, varžybų sistema) • Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportininkas nesigaili sąnaudų atlygiu pasiekti. Jis intensyviai treniruojasi, reguliuoja svorį, naudoja medikamentus (legalius ir nelegalius), papirkinėja varžovus ir teisėjus ir kt. • Jei poreikiai šioje srityje patenkinti, sportininkai mažina sąnaudas atlygiui pasiekti. mažiau treniruojasi, rečiau dalyvauja varžybose, baigia sportinę karjerą. • Pagal Gouldner, sportininkai kaip ir kiti mirtingieji, neturėtų sąveikauti (norėti sąveikauti) su žmonėmis kurie juos įžeidinėja (treneriai, žurnalsitai, aistruoliai)

7. Simbolinis sąveikavimas ir sportas • Individai renkasi sportines veiklas, visų pirma, pagal tai, kokią reikšmę (sveikatinimo, pasiekimo, socialinio statuso ir kt.) tos veiklos turi jiems patiems; • Reikšmes taip pat formuoja ir kitų žmonių (visų pirma „reikšmingų kitų) įtaka sportuojantiems žmonėms (sporto specialistams) • Reikšmės nuolat interpretuojamos (sveikatos pokyčiai, pasiekimai, kultūrinės aplinkos kaita ir kt,) • Nevienodas situacijos apibrėžimas sukelia svarbiausius konfliktus sporte (trenerio sportininko konfliktas, žiūrovų konfliktai, teisėjavimo skandalai)

8. ETNOMETODOLOGIJA • Etnometodologija - tiria suvokimą, kuris žmonėms atrodo savaime suprantamas jų kasdieninėse situacijose (Garfinkel, Schutz, Zimmerman)Pagrindinis tyrimų objektas - metodai, kuriais vadovaujasi žmonės, kurdami socialinę tvarką.Tyrimų metodai : • 1. Taisyklių laužymas; (Slapta kamera). Trenerių ir sportininkų dažnai taikomas metodas, stengiantis atskleisti taisykles, pagal kurias kuria sąveikas. • 2. Pokalbių ir tekstų analizė. Tyrimai reikalauja aktyvaus tyrėjo dalyvavimo, tuo pačiu kelia etinę tyrimo objekto (žmonių) manipuliavimo problemą • 3. Kūno kalbos, kitų neverbalinių sąveikų analizė. • Grupė kuriama (identifikuojama), kai nariai vienodai supranta ir taiko pokalbių ar elgesio taisykles)

9. Etnometodologija ir sportinės veiklos • Treneriai ir sportininkai dažnai susikuria specialias taisykles, kurių realumu jie patys tiki ir sugeba įtikinti kitus žmones (tėvus, mokytojus, žiūrovus); • Kita vertus, dažnai treneriai ir sportininkai savo asmeninėje veikloje, netaiko tų taisyklių, kurias propaguoja (Rūkymas, alkoholio, dopingo vartojimas) • Tekstai ir pokalbiai taip pat pasižymi specifiniais tekstais, kurių kiti nelabai supranta. • Kūno kalba treniravimo ir varžybinės veiklose ir sporto srityje yra labai specifinė, ją ypač išryškina speciali apranga, apsaugos priemonės, gestai.

10. Sportas sukuria situacijas, kuriose žmonės gali išreikšti simbolines reikšmes ir patys geriau gali pasirodyti tokiose sąveikose. “Sporto ir teatro ryšys - treneris – režisierius, sportininkas – aktorius, žiūrovai - spektaklio žiūrovai”. Sportininkai tampa herojais, kuriais žavimasi, siekiama panašiai atlikti socialinius ir sportinius vaidmenis DRAMATURGINIS POŽIŪRIS IR SPORTAS Sportininko (trenerio, teisėjo, žiūrovo) vaidmuo pateikia šabloną, pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Vaidmuo sporte nėra kažkas “duota” bet įgyjamas socialinio pripažinimo veiksmais. „Pripažįsta varžovai, komandos draugai, žiūrovai) Sportininko įvaizdis labai susijęs su jo kontrakto verte, o taip pat sporto šaka tokiu būdu įgyja socialines reikšmes ir atlieka apibrėžtas funkcijas visuomenėje. Grupės kuriamos, kai grupių nariai vienodai supranta aktorinio žaidimo taisykles, kai žmonės-aktoriai ir žmonės žiūrovai nei per daug, nei per mažai vaidina.

11. Deviacijos (šiuo atveju agresijos) sociologijos objektas • “Sociologai tyrinėja elgsenos deviacijas , stengdamiesi suprasti, kodėl kai kurias elgsenos formas daugelis laiko nepriimtinomis, ir kaip skirtingai šie požiūriai į deviacijas pritaikomi žmonėms visuomenės viduje” (A. Giddens, 2005). • “Kai žvelgiame į nukrypimą nuo socialinių taisyklių bei normų ar į konformistiškumą jų atžvilgiu, visuomet turėtumėme klausti – kieno šios taisyklės” (A. Giddens, 2005). • Kokioms grupėms agresija yra naudinga?

12. AGRESIJA (agresija - lot. užpuolimas) • Paskaita parengta pagal Konrad Lorenz (1903-1989) knygą Zur naturgeschicte der Agresion Das sogenannte Böse • http://www.muskingum.edu/~psych/psycweb/history/lorenz.htm • Rusų kalba išleista 1994 metais Progress leidykloje. • S. Šukys (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas.:LKKA. P. 39-49. • Europos konvencija "Dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=104182&Condition2= • http://en.wikipedia.org/wiki/Konrad_Lorenz

13. Konrad Lorenz Šaltinis http://en.wikipedia.org/wiki/Konrad_Lorenz • Konrad Zacharias Lorenz (November 7, 1903 in Vienna – February 27, 1989 in Vienna) was an Austrian zoologist, animal psychologist, ornithologist and Nobel Prize winner. He is often regarded as one of the founders of modern ethology, developing an approach that began with an earlier generation, including his teacher Oskar Heinroth. Lorenz studied instinctive behavior in animals, especially in greylag geese and jackdaws. Working with geese, he rediscovered the principle of imprinting (originally described by Douglas Spalding in the 19th century) in the behavior of nidifugous birds. • He wrote numerous books, some of which, such as King Solomon's Ring and On Aggression became popular reading. In later life his interest shifted to the study of man in society. • In his autobiographical essay, published in 1973 in Les Prix Nobel (winners of the prizes are requested to provide such essays), Lorenz credits his career to his parents, who "were supremely tolerant of my inordinate love for animals," and to his childhood encounter with Selma Lagerlof's The Wonderful Adventures of Nils, which filled him with a great enthusiasm about wild geese.

14. Konrad Lorenz • Vienas sentimentalus mizantropas dažnai kartojo banalų aforizmą:”pažinęs žmones aš pamilau žvėris”. • -Aš teigiu kitą: kas iš tikro gerai pažįsta gyvūnus, ypač toliausiai pažengusius evoliucijos keliu ir labiausiai panašius į mus, tik tas gali tinkamai įvertinti žmogaus unikalumą.” Konradas Lorencas

15. Agresijos samprata • (agresija lot. užpuolimas) sąveikų tarp žmonių rūšis, kai vieni žmonės arba grupė žmonių taiko smurtą kitų žmonių atžvilgiu. • Agresija gali būti fizinė, psichinė, seksualinė, verbalinė, komunikacinė. • Agresijos daugeliu atveju tampa priemone siekiant aukštesnės vietos valdžios hierarchijoje, tenkinant esminius fiziologinius poreikius, didinant grupės solidarumą, o taip pat siekiant patirtį malonumą.

16. Agresijos priežastys Biologinės • Genetinės (Tam tikras chromosomų išsidėstymas ar tam tikros rūšies padarų genuose užprogramuota elgsena) • Nervinės (Agresija sukeliama dirginant tam tikrus centrus. Pvz. garso poveikis) • Biocheminės (Vyriški hormonai, alkoholis)

17. Agresijos priežastys Socialinės - psichologinės • Frustracijos (vilčių sudužimo) fenomenas • Anomija ( kultūros ir socialinių struktūrų išsireguliavimas, socialinių siekių ir priemonių jiems pasiekti neatitikimas) kitaip tariant situacijos neapibrėžtumas. • Pastovios uždaros socialinės sistemos (totalinės institucijos) (kalėjimai, armija, maži būstai) • Laikinos uždaros erdvės (autobusai, stadionai ) • Apibrėžtos laiko ir erdvės charakterisitikos (kelionės, tamsus metas, geležinkelio stotys yr t.t.)

18. Instinktų parlamentas • Instinktų grupės • Lytinis potraukis (giminės pratesimas) • Alkis ir troškulys • Agresija (užpuolimas, gynyba ar bėgimas) esant normalioms sąlygoms tuo pat metu dominuoja kuris nors vienas iš instinktų.

19. Teigiamos funkcijos • Socialinės grupės viduje • Tolygus individų pasiskirstymas • Individų atranka • Palikuonių apsauga • Hierarchija (socialinė) • Socializacija (mokymasis iš kitų) • Įtampos tarp individų slopinimas • Socialinės grupės išorėje • Apginama erdvė • Apginami individai ir palikuonys • Užimama nauja erdvė

20. Neigiamos apraiškos • Sunaikinami (sužalojami) individai; Nužudoma kasmet apie 500 žmonių Lietuvoje • Sunaikinami palikuonys (kasmet apie 100 kūdikių); • Sukuriama nepakeliama komunikacinė atmosfera (Individai ir žmonės bėga (vengia) iš tų vietų, kuriose pasireiškia agresyvūs veiksmai.

21. Anoniminė banda - minia Požymiai : • Didelis individų skaičius vienoje vietoje (masė). • Reakcija vienas į kitą. • Judėjimas viena kryptimi. • Individų atpažinimas pagal spalvas. • Orientacija erdvėje pagal judančių individų daugumą.

22. Anoniminė banda - minia • Trūkumai : • Sunku surasti maisto • Sunku pasislėpti nuo priešų • Epidemijų (ligų) pavojus • Nėra valdžios struktūros • Privalumai • Jei dalinai ginkluoti - jėga • Tampama dideliu objektu • Sargyba ir žvalgyba iš visų pusių • Užpuolikui (agresoriui) puolant sunku susikoncentruoti; • Galima pasislėpti tarp minios – užpuolikui sunku identifikuoti konkretų asmenį.

23. Anoniminė banda – minia • Kitos teorijos • Socialinės veikla kaip užkrato perdavimas (Le Bon, 1895) Hipnotinis poveikis. • Konvergencijos teorija (Į minią renkasi žmonės, linkę tam tikrai veiklai) Berk 1974) • Normų formavimo teorija ( Socialinės veiklos neįmanoma visiškai numatyti, nes dalis žmonių turi labai neapibrėžtus veiklos motyvus, sunkiai gali laikytis normų, ribojančių tą ar kitą elgseną (Turner&Kilian, 1972))

24. Anoniminė banda – minia • Struktūrinės įtampos teorija (N. Smelser, 1962) • Atsiranda struktūrinio ypatumo veiksnys – žmonės suvokia turį tam tikrų problemų); • Struktūrinė įtampa tarp socialinių sluoksnių • Problemos suvokimas arba jos mitologizavimas • Problemos katalizatoriai (atskiri įvykiai) • Mobilizacija veiklai • Socialinės kontrolės nebūvimas arba silpnumas (neryžtingumas)

25. Anoniminė banda - minia • Sportinė veikla • Žiūrovų masinė agresija sportinių ar kitų renginių metu • Vykimas į renginius • Panika renginiuose • Specialios provokacijos

26. Anoniminė banda - minia 2004 09 15 Rungtynėse Romoje tarp “AS Roma” bei Kijevo “Dinamo” užfiksuotas beprecedentinis atvejis. Varžybos buvo nutrauktos, kai pasibaigus pirmajam kėliniui buvo sužeistas mačo arbitras švedas Andersas Friskas. Ukrainos čempionai po taiklaus gynėjo Gorano Gavrančičiaus smūgio 29-ąją min. pirmavo 1:0. Nuaidėjus švilpukui, skelbiančiam susitikimo pertrauką, "AS Roma" gynėjas prancūzas Philippe Mexesas įspyrė Kijevo komandos puolėjui latviui Mariui Verpakovskiui ir už šį veiksmą prieš savo akis išvydo raudoną kortelę. Po šio incidento iš žiūrovų tribūnų į aikštę buvo paleistas žiebtuvėlis, kuris pataikė į A.Friską ir prakirto kaktą. Arbitrui iš Švedijos buvo suteikta medicininė pagalba, o po 40 min. delsimo buvo nuspręsta mačą nutraukti.

27. Anoniminė banda - minia . Už šį incidentą "AS Roma" klubui buvo taikytos griežtos sankcijos, tarp kurių ir galimas stadiono diskvalifikavimas. Galutinį sprendimą, atlikęs nuodugnų tyrimą, priims UEFA drausmės komitetas. Trečiadienio įvykis dar kartą patvirtino besitęsiančią smurto Italijos stadionuose problemą. 2004-2005 metų sezone Romos derbyje tarp "AS Roma" ir "Lazio" ekipų, kilo konfliktas tarp futbolo aistruolių ir policijos po to, kai mačas buvo nutrauktas dėl pasklidusių melagingų gandų, jog policijos automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo vaiką.

28. Teritorinė grupė “Barakas”(mano pasiūlytas pavadinimas)– gervės, gandrai • Požymiai : • Teritorija • Agresija dėl kiekvieno erdvės taško (laikas nesvarbus)- tarp tos pačios biologinės ir socialinės grupės individų. Gandrienės kovoja su kitomis į tą teritoriją atskridusiomis gandrienėmis.) • Barake taip pat kovojama dėl tam tikrų vietų (tualetas-paraša, dūšas, poilsio, laisvalaikio leidimo vietos • Išorinė agresija neegzistuoja arba nėra kolektyviškai išreikšta, nes individai atpažįsta ir būna agresyvūs prieš tos pačios grupės narį.

29. Teritorinė grupė “Barakas” ir sportas • Požymiai : • Daug agresijos sporto aikštelėse būna tam tikrose zonose (pvz. baudos aikštelės). • Agresija reiškiasi tarp tam tikros pozicijos arba tą teritoriją saugančių individų (krepšinis, regbis). • Išorinė agresija neegzistuoja arba labai maža (muštynės prieš savus ledo ritulyje).

30. Biologinė šeima - Žiurkės • Požymiai : • Giminystės linija (vienas požymis) • Vidinė agresija šeimos formavimosi metu • Išorinė agresija susiformavus šeimai

31. Formavimosi stadijos Pradžioje - atsitiktinės agresijos Sunaikinami tos pačios lyties individai -paruošiama erdvė palikuonims Agresija pagal vieną iš požymių. Naikinami kiti individai. Nuolatos ginama sava teritorija ir kariaujama su svetimais. Biologinė šeima - Žiurkės

32. Biologinė šeima ir sportas • Sportinė veikla • Integracija į sporto ir žiūrovų grupes pagal vieną iš požymių (gyvenamoji vieta, odos spalva, mokymosi įstaiga). Tuo pačiu žmogus save susitapatina su makro socialine struktūra –miestu, valstybe, rase) • Jaunų, stipriausių patinų atranka teritorijos saugojimui ir gynimui (armija, mafija, skinai);

33. Sąjunga (artimiausių individų grupė) • Požymiai : • Nedidelės ir pastovios grupės; • Konkretus tarpasmeninis ryšys; • Atpažįstamos sąjungos partnerio individualios savybės; • Atpažinimas (identifikacija)- nuolatinis procesas, kurį veikia aplinkos sąlygos ir kitų individų elgesys; Klausimas pamąstymui – kaip tėvai atpažįsta savo vaikus?

34. Atpažinimo procesas sąjungoje • Pradžioje - pyktis ir atsitiktinės agresijos aktai. • Komunikacinės teritorijos apibrėžimas • Pratinimasis prie sąveikos partnerio. • Priešo imitacija. (agresijos nukreipimas į kitą individą. Tai daroma provokuojant, naudojant įvairias simbolių sistemas) • Poravimosi poreikio aktualizacija: partnerio prisileidimas į labai artimą zoną, silpniausių ir intymiausių vietų parodymas ir ritualiniai veiksmai

35. Sąveikos ir agresija • Poravimosi poreikio patenkinimas • Triumfo šūksnis-agresijos instinkto perjungėjas. Tam tikro tono garsai (dažniausiai – aukšti) padidina arba sumažina agresija (riksmas, verksmas, spiegimas, daina, juokas); • Naujai atsiradusio individo veiksmai slopinantys „tėvų” agresija • Tolimesnį sąveikavimą veikia: • Nuolatinis “kito” ieškojimas agresijai perorientuoti. • Nuolatinis ištikimybės demonstravimas. • Triumfo šūksnis atliekantis solidarizuojančią funkciją. • Ritualizacija. Tam tikrų ritualinių veiksmų sistemingas atlikimas.

36. Sportinė veikla ir agresija Sąjungoje • Bendravimas mažose (pagrindinėse) sportininkų grupėse sukuria agresijos riziką. (pvz. Prievarta šeimoje prieš vaikus ar prieš silpnesnius); • Bendravimo tėvai- vaikai analogas treneris – sportininkas, mokytojas – mokinys; • “Užvedimo” sportinei kovai metodikose taikoma agresijos kryptingas orientavimas į buvusį, esamą ar būsimą varžovą • Triumfo šūksnis - savos komandos palaikymo ir priešininkų paniekinimo vienas iš efektyviausių būdų sporte ir kare

37. Klausimai apmąstymui • Kokį įspūdį paliko išklausyta paskaita? • Kokiose iš keturių Lorenco analizuojamų grupių jums teko, tenka dalyvauti? • Kodėl anoniminėje minioje tokios svarbios spalvos ir garsai? • Kodėl biologinėje šeimoje toks svarbus kvapas? • Kaip kvapas veikia mūsų agresyvumą? • Kaip tokioje individų sąjungoje kaip sporto komanda vyksta agresijos peradresavimas?