450 likes | 770 Views
Kaip parengti savarankiškus studijų darbus? Dalykinė komunikacija 8-oji paskaita. Doc.dr.Nijolė Bankauskienė. Uždaviniai:. Kas yra grupinis namų darbas, referatas, kursinis darbas, praktikos ataskaita? Kokios yra studijų darbo sudėtinės dalys? Kaip rašyti įžangą?
E N D
Kaip parengti savarankiškus studijų darbus?Dalykinė komunikacija8-oji paskaita Doc.dr.Nijolė Bankauskienė
Uždaviniai: • Kas yra grupinis namų darbas, referatas, kursinis darbas, praktikos ataskaita? • Kokios yra studijų darbo sudėtinės dalys? • Kaip rašyti įžangą? • Kas turi būti teorinėje darbo dalyje? • Kaip pasirengti ir atlikti empirinę darbo dalį? • Kaip formuluojamos išvados? • Kaip cituojami literatūros šaltiniai? • Kaip rengiamas literatūros sąrašas? • Kaip turėtų būti sutvarkytas darbo tekstas?
Grupinis namų darbas (GND) rengiamas kelių studentų namuose, padedant vienas kitam, tariantis, priimant bendrus sprendimus. Kiekviena grupė gali nagrinėti tą pačią arba skirtingas problemas.
GND grupę sudaro 3-5 studentai. Darbas rengiamas pagal bendruosius studijų darbų reikalavimus. Dažniausiai vieno studento darbo apimtis – iki 5 puslapių.
Referatas (RE) yra skirtas teorinei problemai nagrinėti. Pateikiama įvairių mokslininkų nuomonė apie tiriamą problemą. Teorijos susisteminamos. Pateikiamas savas teorijų taikymo vertinimas Lietuvos sąlygomis. Apimtis – iki 15 puslapių (be priedų).
Kursinis darbas (KD) Jame sprendžiamos mažesnės apimties teorinės, taikomojo pobūdžio ar praktinės problemos negu baigiamajame darbe.
Teorinės (mokslinis tiriamasis) kursinis darbas: • įvairių mokslininkų nuomone tiriama problema; • susistemina ir vertina teorijas; • teorijų taikymo galimybės Lietuvos sąlygomis; • pateikiamos tolesnės pasirinktos problemos tyrimo kryptys, tyrimo metodika.
Taikomojo pobūdžio kursinis darbas: • tiriamos problemos teorinė analizė; • pagrindžiama empirinių duomenų rinkimo metodika; • surenkami ir analizuojami empiriniai duomenys; • pateikiami siūlymai, kaip spręsti pasirinktą problemą.
Kursinio darbo medžiaga pateikiama dviem būdais: • teorinė dalis; • tyrimo metodika; • praktinė dalis. • teorinė dalis; • grindžiamas statistiniais ar sociologiniais duomenimis; • tyrimo metodika dedama į priedus.
Praktinio pobūdžio kursinis darbas (gavus užsakymą iš įmonės spręsti konkrečią problemą).
Kursinio darbo apimtis iki 25 puslapių (be priedų). Kai kuriais atvejais apimtis gali būti didesnė ar mažesnė (įžanga, teorinė dalis, praktinė dalis).
Praktikos ataskaita (PA) Mokomoji praktika: • taikomojo; • mokslinio tiriamojo darbo pobūdžio.
Praktika atliekama įmonėje/įstaigoje, kurią studentas pasirenka pats arba pasiūlo katedra. • Būtinas praktikos instruktažas. • Įteikiamas praktikos pažymėjimas. • Su praktikos vadovu derinama programa. • Praktikos reikalavimai pateikiami praktikos programoje. • Praktikos metu renkami duomenys pagal užduotis. • Parengta ataskaita pateikiama katedrai ir ginama. • Ataskaitos apimtis – iki 30 puslapių.
Mokslinio tiriamojo darbo pobūdžio praktika: • skiriama konkreti mokslinio tiriamojo darbo tema; • pateikiama individuali užduotis; • renkama mokslinė, teisinė, statistinė literatūra tiriama tema; • medžiaga sisteminama; • jeigu reikia, vykdo sociologinius tyrimus; • ataskaitos apimtis nurodoma vadovo.
Studijų darbo sudėtinės dalys Titulinis lapas + Santrauka – Turinys + Lentelių sąrašas + Paveikslų sąrašas + Įžanga + Teorinė dalis + Metodinė dalis – Praktinė (projektinė) dalis + Išvados ir siūlymai + Literatūra + Priedai –
Įžanga Temos aktualumas, naujumas, kas tyrė šią problemą, tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas, galima hipotezė, tyrimo metodai, koks kiekvieno autoriaus indėlis į darbą. Apimtis – iki dviejų puslapių. Galima darbo atlikimo logikos schema:
Teorinė dalis Kiek iškeltų uždavinių – tiek skyrių ar poskyrių. Literatūros apžvalga tiriama tema, įvairių sąvokų, terminų aptarimas (būtina aptarti visus raktinius žodžius). Aptariami, analizuojami darbo turinyje minimi procesai.
Metodinė dalis Teorinėje dalyje nustatyti reiškinio ar proceso faktai (jų sudedamosios dalys) – tai tyrimo kriterijai. Jų pagrindu smulkinami indikatoriai – klausimai. Čia pagrindžiami tyrimo metodai: • stebėjimas; • interviu; • testavimas; • apklausa raštu; • atvejo tyrimas.
Tiriamųjų imties charakteristikos apibūdinimas, vietovės aptarimas. Demografija: • amžius; • lytis; • rasė; • darbo pobūdis.
Stebėjimas: • asmenų savybės; • sąlygos, kuriomis tai pasireiškia; • žodinė, nežodinė komunikacija; • veikla; • aplinkos sąlygos.
Stebėjimo derinimas su kitais tyrimo būdais leidžia prieiti prie objektyvių išvadų. Kiek galima mažinti stebėtojo šališkumą.
Interviu (1): • Sudaromas interviu planas • numatomi uždaviniai ir klausimai; • nusprendžiama, ar interviu bus struktūrinis; • numatoma klausimų seka (uždari, atviri klausimai); • numatoma, kaip užrašys atsakymus.
Interviu (2): 2. Išbandymas (pilotavimas) • bandoma nedidele apimtimi; • pašalinami dviprasmiški klausimai. 3. Apklausos atranka • reprezentatyvi, jautrumą didinanti tiriamųjų imties atranka; • apgalvotas prieinamumas.
Interviu (3): 4. Interviu procesas • sėdėjimas šalia ar priešais, įrašoma diktofonu ar ranka; • aiškinimas ir apibendrinimas kaip ir kur bus naudojami duomenys, ar užtikrinamas anonimiškumas; • pateikiami klausimai; • padėka, bendravimas ateityje.
Interviu (4): • grupės interviu (3-4 asmenys apklausiami iš karto); • reikia pagalbininko (pastebi skirtingus dalykus, gali pasidalinti darbais); • neduoti tuščių ar dvigubų klausimų; • tikslinga vienu metu įrašinėti į diktofoną bei užrašinėti raštu; • prieš naudojant diktofoną (gauti leidimą).
Nestruktūrinis interviu – kai susiduriama su tema, apie kurią nedaug turima žinių. Tai tarpusavio pokalbis, vykstantis natūraliomis sąlygomis. Tikslas – atskleisti tiriamųjų nuomonę dominančiu klausimu. Užduodami plačios apimties klausimai. Pvz.: papasakokite, apibūdinkite.
Tyrėjas, naudodamas struktūrinį instrumentą, raštu surašo klausimus, kuriuos pateikia akis į akį ar telefonu. Toks instrumentas vadinamas klausimynu. Yra uždarų ir atvirų klausimų klausimynai.
Atviri klausimai Tiriamieji išsako nuomonę savais žodžiais. Atsakymai suskirstomi į kategorijas, atrandami paaiškinimai, iliustruojami pavyzdžiais. Uždari klausimai Tiriamajam siūlomos kelios alternatyvos. TAIP NE • ypač svarbu; • labai svarbu; • Svarbu; • neteikiu tam daug svarbos; • visiškai nesvarbu.
Matricos klausimai Kokios svarbos veiksniai lėmė Jūsų apsisprendimą pasirenkant X studijų instituciją?
Praktinėje (empirinėje) dalyje pateikiama faktinė (statistinė, sociologinė ir kt.) informacija, jos analizė atliekami įvairūs skaičiavimai, palyginama, interpretuojama, tvirtinamos ar paneigiamos iškeltos hipotezės.
Išvados Kiek darbe iškeltų uždavinių – tiek ir išvadų. Čia nepatartina naudoti lentelių, grafinės medžiagos, cituoti. Išvados ir siūlymais numeruojami, pateikiami 1-2 puslapiuose.
Studijų darbo turinys TURINYS – antraštė rašoma didžiosiomis raidėmis. Skyrių pavadinimai – didžiosiomis raidėmis. Poskyrių ir skyrelių – mažosiomis raidėmis.
Nuorodos rašomos: (žr. p. 25) (žr. 3 pav.) (žr. 3 skyrių) (žr. 2.3. poskyrį) (žr. 2.3.1. skyrelį) (žr. 3 lentelę) (žr. 2 priedą)
Literatūros citavimas Pavardaitis (2006. p. 21) teigia, kad... Pavardaitis (2006) teigia, kad “...” (p. 21). ................. (Pavardaitis, 2006, p. 21). Jei citatoje yra daugiau negu 40 žodžių, tuomet vartojamas specialus šriftas, o ne kabutės
Perfrazuotoms mintims kabutės nereikalingos. Jei darbą rengė 2 autoriai, tai nurodomi abu.
Literatūros sąrašas Jame turi atsidurti visi tekste paminėti autoriai ir literatūros šaltiniai. LITERATŪRA Bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka. Jei pavardės vienodos, atsižvelgti į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka. Pavardaitis, V. (2006). Darbo pavadinimas. Vieta: Leidėjas.
Knyga be autoriaus: Darbo pavadinimas (2006). Vieta: Leidėjas. Mokslinis žurnalas: Autorius. (metai). Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas. Straipsnis iš internetinės duomenų bazės: Autorius. (2006). Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas. Perskaitymo metai, mėnuo, diena, šaltinio internetinis adresas.
Bendrieji tekstų reikalavimai Įforminimo tvarka. Tekstas rašomas kompiuteriu, 12 šriftu ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Iš karto palikti tuščius laukus: Kairiojoje pusėje – 25 mm Dešiniojoje – 10 mm Viršuje – 20 mm Apačioje – 20 mm Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto kairiojo krašto atitraukiama per 10 mm.
Studijų darbo puslapiai numeruojami ištisai pradedant nuo titulinio. Turinio numeriai nerašomi ant: • titulinio lapo; • santraukos; • turinio puslapio.
Turinyje nenumeruojami: • įžanga; • išvados; • literatūros skyrius; • priedų skyrius.
Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas. Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės ir atitraukiama nuo kairiojo krašto 10 mm.
Lentelės įvardijimas 1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonominės raidos rodikliai. (raidės ryškinamos) Jei lentelė keliama į kitą puslapį – 1 lentelės tęsinys (raidės neryškinamos)
Paveikslo pavadinimas rašomas po juo. 2 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdžiai (raidės ryškinamos)
Paskaitoje naudota literatūra: • Baršauskienė, V., Mačerinskienė, I. (2007). Studijų darbų parengimo tvarka. Kaunas: Technologija. • Žydžiūnaitė, V. (2006). Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius: Ciklonas. • Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija.