110 likes | 265 Views
ES Išorinių ekonominių santykių darbo grupė Pokyčiai ES bendrojoje prekybos politikoje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pranešėja s : A lbinas Zananavi č ius Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius. 2010 m. balandžio mėn. 14 d. Vilnius.
E N D
ES Išorinių ekonominių santykių darbo grupėPokyčiai ES bendrojoje prekybos politikoje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Pranešėjas: Albinas Zananavičius Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius 2010 m. balandžio mėn. 14 d. Vilnius
Pagrindiniai pokyčiai prekybos politikoje, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai • ES kompetencijos išplėtimas ir išaiškinimas; • Europos Parlamento (EP) padidėjęs vaidmuo; • Prekybos ir investicijų politikos įtraukimas kartu su užsienio ir saugumo politika, aplinkosaugos ir plėtros politika bei humanitarine pagalba į bendrus Sąjungos išorės veiksmus.
1. ES kompetencijos išplėtimas ir išaiškinimas • Prekyba paslaugomis ir su prekyba susiję intelektinės nuosavybės teisių aspektai (TRIPS) iš mišrios kompetencijos pilnai pereina į išskirtinę ES kompetenciją • Išskirtinė ES kompetencija yra išplečiama į tiesiogines užsienio investicijas (TUI).
1.1. Prekybos paslaugomis ir su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų perėjimas į išskirtinę ES kompetenciją • Ateityje visų prekybos sutarčių patvirtinimui Taryboje galios kvalifikuotos daugumos balsavimo principas, o ne vienbalsiškumas, kaip buvo iki šiol kai kurioms paslaugoms ir TRIPS. [Vienbalsiškumas išlaikomas kai kuriais atvejais, kalbant apie „jautrius“ paslaugų sektorius: audiovizualines (kai tai gali pakenkti kultūrų ir kalbų įvairovei), sveikatos, švietimo ir socialines paslaugas (kai tai gali sutrikdyti nacionalinį šių paslaugų teikimo organizavimą ir atsakomybę)] • EP pritarimas EP narių paprastąja dauguma pakeis prekybos sutarčių ratifikavimą nacionaliniuose parlamentuose. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- • Poveikis praktikoje nebus labai didelis, nes ir iki šiol Komisija derėjosi ES vardu prekybos paslaugomis ir TRIPS klausimais ir praktikoje sprendimai dėl prekybos sutarčių buvo priimami konsensusu. Vis dėlto prekybos sutarčių ratifikavimas buvo atliekamas nacionaliniuose parlamentuose, o dabar pastarųjų ratifikavimui bus teikiamos tik tokio pobūdžio sutartys, kuriose bus nuostatos dėl su prekyba nesusijusių intelektinės nuosavybės teisų ir klausimų, susijusių su transporto politika. Ir tik pastarosios nuostatos išlieka nacionalinio palamento kompetencijoje.
1.2. Išskirtinė ES kompetencija yra išplečiama į tiesiogines užsienio investicijas • Iki šiol TUI buvo mišrios kompetencijos sritisir ES preferencinės prekybos sutartys neturėjo išsamių investicijų liberalizavimo ir investicijų apsaugos nuostatų. • ES valstybės narės derėjosi dėl dvišalių investicinių sutarčių (BITs). Lietuva turi BITs su 31 ne ES valstybe, deramasi dar su 21 valstybe. • Kaip bus elgiamasi su egzistuojančiomis BITs? • Komisija rengia pasiūlymą priimti reglamentą, įgaliojantį išlaikyti ir derėtis dėl BITs [Reglamente egzistuojančioms BITs bus numatyta “grandfathering” sąlygą, t. y. išimtis, leidžianti senai taisyklei būti taikomai egzistuojančiai situacijai tol, kol nebus taikoma nauja taisyklė visoms ateities situacijoms]. • Kaip bus įgyvendinama ES išimtinė kompetencija? • Rengiamas Komisijos komunikatas apie ES investicijų politikos ateitį [Komunikate bus numatoma su kuo ir kada bus pasirašomos investicinės sutartys/arba investiciniai skyriai įtraukiami į laisvosios prekybos sutartis, apibrėžiami ES investicinės sutarties standartai ir t.t.]
2. Europos Parlamento padidėjęs vaidmuo • EP kartu su Taryba priims bazinius prekybos politikos teisės aktus. • [EP kartu su Taryba per bendro sprendimo priėmimo procedūrą („co-decision“) priiminės ES teisės aktus dėl investicijų, ES bendrosios lengvatų sistemos (GSP), Korėjos LPS įgyvendinimo ir kt.] • EP/Tarptautinės prekybos komitete (INTA) Komisija turės nuolat raportuoti apie derybų dėl prekybinių sutarčių progresą. [EP ir Komisijos naujoje bazinėje sutartyje EP taip pat siekia užsitikrinti sau teisę dalyvauti nustatant ES derybinius tikslus.] • Prekybos sutarčių ratifikavimas EP’e.
2. Europos Parlamento padidėjęs vaidmuo • Bendras sprendimų priėmimas suteiks daugiau galios EP, bet tuo pačiu prailgins prekybos politikos teisės aktų patvirtinimą: • iki šiol teisės aktai buvo patvirtinami Taryboje – Komisija pateikdavo pasiūlymą atitinkamoje darbo grupėje, po to jis buvo patvirtinamas COREPER’e ir tada Taryboje; • bendras sprendimo priėmimas su EP numato daug sudėtingesnę procedūrą, kuri gali užtrukti vidutiniškai nuo pusės iki keleto metų. [2004 – 2009 m. sutarimas tarp EP ir Tarybos dėl teisės aktų priėmimo po pirmojo skaitymo EP buvo pasiekiamas vidutiniškai per 15 mėn., po antrojo skaitymo – per 31 mėn., o po sutaikymo procedūros – per beveik 44 mėn.] [Atitinkamai per tą patį laikotarpį po pirmojo skaitymo buvo priimta 72% visų teisės aktų, po ankstyvojo antrojo – dar8%,po antrojo – 15% ir po sutaikymo – likę 5%teisės aktų.]
3. Prekybos įtraukimas po bendra Sąjungos išorės veiksmų antrašte • Lisabonos sutartimi išorinės prekybos ir investicijų politika įtraukiama į bendrus Sąjungos išorės veiksmus. • Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris tuo pačiu yra ir Komisijos pirmininko pavaduotojas (HR/VP – High Representative/Vice President), vykdomi uždaviniai: • kartu su Europos Tarybos pirmininku vadovauja bendrai užsienio ir saugumo politikai; • pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai (FAC); • būdamas Komisijos pirmininko pavaduotoju, užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. • Prekybos derybas ir toliau ves Komisija, konsultuodamasi su Tarybos specialiu komitetu – Prekybos politikos komitetu (buvusiu 133 straipsnio komitetu). • Nuo tolimesnio santykių tarp Komisijos, HR/VP ir Tarybos vystymosi priklausys: • kiek HR/VP naudosis prekybos politika, siekdamas kitų užsienio politikos tikslų? • kiek kitos užsienio politikos sritys bus panaudojamos prekybos tikslams siekti?
Pokyčiai komitologijoje • Bendri teisės aktų leidėjai (“co-legislators”) priims esminius sprendimus dėl prekybos teisės aktų. • Tuo tarpu komitologijoje numatomos dvi naujos procedūros: • Deleguoti teisės aktai – papildantys arba iš dalies keičiantys neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, juos priima Komisija (priėmime nedalyvauja komitologijos komitetai); • Įgyvendinimo teisės aktai – priimami, kai reikalingos vienodos sąlygos Sąjungos privalomiems teisės aktams įgyvendinti; juos priima Komisija arba tam tikrais specifiniais atvejais Taryba (priėmime dalyvauja komitologijos komitetai).
Pokyčių, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, poveikis - išvados • Dėl ES išskirtinės kompetencijos išplėtimo sutvirtinamas ES vaidmuo prekyboje ir investicijose – ES daugiau kalbės vienu balsu ir tai gali leisti efektyviau pasiekti tikslų tarptautinėse derybose. • Nors nacionalinių parlamentų vaidmuo prekybos politikoje sumažėja ir tai tampa gana jautriu klausimu, tačiau procedūriniu požiūriu ES išorės prekybos politika tampa efektyvesnė dėl aiškesnio kompetencijų pasiskirstymo ir prekybos susitarimų ratifikavimo viename parlamente – EP. • Iš kitos pusės išaugęs EP vaidmuo, HR/VP sukūrimas veda prie didesnio veikėjų skaičiaus priimant sprendimus prekybos politikoje, didesnio kompleksiškumo, ilgesnio sprendimų priėmimo laiko.