Pranešėja s : Albinas Zananavičius Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius

1. ES Išorinių ekonominių santykių darbo grupėRusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga (I), Rusijos stojimas į PPO (II) ir kitos prekybos politikos aktualijos (III) Pranešėjas: Albinas Zananavičius Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius 2010 m. liepos mėn. 13 d. Vilnius

2. I. Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga • Muitų sąjungos ir kitų protekcionistinių priemonių poveikis Lietuvos eksportui nuo 2010 m. sausio 1 d. • Tolesni muitų sąjungos kūrimo procesai nuo 2010 m. liepos 1 d.: Bendro muitinės kodekso įsigaliojimas

3. Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga • 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo bendras išorinis muitų sąjungos tarifas, su kurio įsigaliojimu išaugo muitai didelei daliai produktų. • Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną sudaro apie 20 proc. viso Lietuvos eksporto, todėl Lietuvos užsienio prekyba buvo gana reikšmingai paveikta. • Vertinti realų muitų sąjungos poveikį pagal 2010 m. I ketvirčio duomenis yra sudėtinga dėl po nuosmukio atsigaunančios ekonomikos bei sezoninių svyravimų, tačiau turimi duomenys jau leidžia daryti pirminius muitų sąjungos poveikio apibendrinimus.

4. Lietuvos eksporto į Rusiją pokyčiai nuo 2010 m. sausio 1 d. • 2010 m. I ketvirtį, lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, Lietuvos bendras eksportas į Rusiją išaugo 19 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją nukrito 6 proc. • Eksporto pokyčiai: • Ekonomikos atsigavimas po krizės eliminavo didelį neigiamą poveikį, todėl nepaisant išaugusių muitų, kai kurių prekių eksportas augo (vandens valymo ir filtravimo įrenginių, polietileno tereftalato, geležinių ir plieninių konstrukcijų, laktozės, popierinių ir kartoninių dėklų). • Ypatingai neigiamai paveiktas gyvų kiaulių eksportas į Rusiją: muitui pakilus nuo 5 iki 40 proc., gyvų kiaulių eksportas krito 38 proc. • Stipriai krito sūrio, sūrimi eksportas – tai lėmė ne tiek išaugę muitai, kiek kiti Rusijos protekcionistiniai veiksmai, pavyzdžiui, su tarptautiniais standartais nesuderinamų SPS priemonių taikymas. • Dėl pablogėjusios licencijavimo tvarkos, kuriant bendras muitų sąjungos procedūras, stojo lietuviškų medikamentų eksportas.

5. Lietuvos eksporto į Kazachstaną pokyčiai nuo 2010 m. sausio 1 d. • 2010 m. I ketvirtį, lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, Lietuvos eksportas į Kazachstaną krito 41 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 19 proc. • Daugelio svarbių lietuviškų prekių eksportas į Kazachstaną dėl aukštesnio muitų sąjungos muito apskritai sustojo: šaldytuvų, siurblių, kompresorių, kitų mašinų ir įrenginių, skaitiklių, kai kurių pieno produktų, medienos gaminių, medikamentų.

6. Lietuvos eksporto į Baltarusiją pokyčiai nuo 2010 m. sausio 1 d. • Lietuvos eksportas į Baltarusiją išaugo 21 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 10 proc., tai lėmė atsigaunanti ekonomika bei pakitusi eksporto struktūra. • Tačiau pagrindinių lietuviškos kilmės prekių, kurioms muitų sąjunga padidino muitus, eksportas krito: gyvūnų pašarų, akmens ir kitų mineralinių vatų, poliuretano plokščių, šiluminių siurblių ir kt.

7. Muitų sąjungos poveikis automobilių eksportui į Baltarusiją ir Kazachstaną • Automobilių eksportas į Baltarusiją 2009 m. sudarė 34 proc., o į Kazachstaną – 37 proc. viso Lietuvos eksporto. • Automobilių eksportas į Baltarusiją išaugo 30 proc. – muitų sąjunga muito nepakeitė dėl Baltarusijos išsiderėto pereinamojo laikotarpio iki 2010 m. liepos 1 d. automobilių importui fiziniams asmenims. • Automobilių eksportas į Kazachstaną 2010 m. I ketvirtį smuko 85 proc., kadangi Kazachstanas jau nuo sausio 1 d. turėjo pakelti muitus iki muitų sąjungos įtvirtinto Rusijos muitų lygio. • Nuo 2010 m. liepos 1 d. Baltarusijai ir Kazachstanui pavyko išsiderėti pereinamąjį laikotarpį dar iki 2011 m. liepos 1 d., todėl automobiliai į šias šalis ir toliau bus eksportuojami, tačiau tik tol, kol baigsis pereinamasis laikotarpis, nes galiausiai suvienodinus muitų sąjungos importo režimą automobiliams, t.y. muitus pakėlus iki Rusijos lygio, automobilių eksportas į Baltarusiją ir Kazachstaną potencialiai sustos.

8. Muitų sąjungos Bendras muitinės kodeksas • Nuo 2010 m. liepos 1 d. Rusijoje ir Kazachstane, o nuo liepos 6 d. ir Baltarusijoje įsigaliojo Bendras muitų sąjungos muitinės kodeksas; • Bendruoju muitinės kodeksu įtvirtintos bendros prekių deklaravimo taisyklės, muitinės procedūros, muitų apskaičiavimo taisyklės, išmuitinimo ir muitinės kontrolės procedūros; • Tačiau įgyvendinimas ir perėjimas prie bendrų procedūrų kol kas yra tik formalus, o realus nuostatų taikymas vėluoja.

9. Muitų sąjungos Bendro muitinės kodekso nuostatos ir galimos problemos • Bendrasis muitinės kodeksas iš esmės atitinka Rusijos muitinės kodeksą, todėl eksporto į Rusiją procedūros turėtų nesikeisti, tuo tarpu Baltarusija ir Kazachstanas turės prisiderinti. • Muitų sąjungos šalių atstovai pripažįsta, kad galimos Muitinės kodekso įgyvendinimo problemos: • formaliai kodekso nuostatos jau galioja, tačiau patys Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano atstovai nežino, kaip jas reikės taikyti praktikoje; • nėra aišku, kaip reikės keistis informacija ir bendradarbiauti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitinės tarnyboms; • nėra aiškumo, kaip keisis muitinės procedūrose dalyvaujančių institucijų teisės ir pareigos. • Dėl galimai iškilsiančių problemų, Rusiją siūlo kreiptis į specialiai tam tikslui įsteigtas “karštąsias linijas”, tačiau kol kas nėra aišku, kiek tai bus efektyvu ir ar padės spręsti būsimas problemas.

10. Muitų sąjungos Bendro muitinės kodekso nuostatos ir galimos problemos • Muitų sąjungos muitinės kontrolės perkėlimas: • nuo 2010 m. liepos 1 d. muitų sąjungos muitinės kontrolė formaliai perkeliama ant išorinės Baltarusijos sienos, o nuo 2011 m. liepos 1 d. – ant Kazachstano išorinės sienos; • teoriškai tarp muitų sąjungos šalių turėtų nelikti muitinės kontrolės, tačiau praktiškai tarp Rusijos ir Baltarusijos muitinės kontrolė yra išlikusi. • SPS ir TBT standartų suvienodinimas: • nuo 2010 m. liepos 1 d. planuota suvienodinti SPS ir TBT reikalavimus, tačiau to įgyvendinti nepavyko; • kol kas nėra priimtų sprendimų, kokios ir kaip bus vienodinamos SPS ir TBT normos. • Kiti neišspręsti klausimai: licencijavimo reikalavimų suvienodinimas, vienodas prekių kilmės ir klasifikavimo nustatymas. • Neišspręstas eksporto režimo klausimas.

11. Tolesnės Muitų sąjungos kūrimo perspektyvos Muitų sąjunga yra vienas iš svarbiausių etapų, siekiant ambicingo tikslo – sukurti ES analogišką vieningą Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano ekonominę erdvę. Planuojama visas reikalingas muitų sąjungos kūrimo procedūras baigti iki 2011 m. pabaigos, tačiau toks vieningos ekonominės erdvės kūrimo planas atrodo per daug optimistiškas ir nerealus. Vis dar išlieka daug teisinio neaiškumo dėl teisės aktų hierarchijos, muitų sąjungos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, muitų paskirstymo, prekybos apsaugos priemonių ir kitų prekybos politikos priemonių naudojimo. 201007 13 11

12. Muitų sąjunga: išvados Nors vertinti realų muitų sąjungos išorinio muito tarifo poveikį kol kas yra sudėtinga, tačiau jau dabar matome, kad nemažai svarbių lietuviškos kilmės eksporto prekių buvo labai neigiamai paveiktos. Bendro muitinės kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo poveikis kol kas nėra jaučiamas praktiškai, tačiau įvertinus turimą informaciją, galime tikėtis, kad problemų ir prekybos trukdžių gali kilti netolimoje ateityje, todėl būtina atidžiai stebėti visus procesus ir ruoštis. 201007 13 12

13. II. Rusijos stojimas į PPORusijos - ES konsultacijos Birželio 30 d. – liepos 1 d. vyko Rusijos - ES konsultacijos dėl Rusijos stojimo į PPO klausimų. Eksporto muitai, - Rusija siekia fiksuoti ir šaldyti dabartinį eksporto muitų medienai lygį. Sprendimo nerasta. COM artimiausiu metu kviesis suinteresuotas VN kalbėtis dėl detalių (tikėtina COM siūlys pritarti tam tikroms nuolaidoms). Geležinkelių tarifai – COM teigė, kad yra arti susitarimo su Rusija. COM taip pat ketina toliau detaliau kalbėtis su suinteresuotomis VN (vėl tikėtinos nuolaidos). SPS klausimai - COM vertinimu, Rusijos įsipareigojimas dėl SPS klausimų geras, tačiau COM toliau reikalaus, kad SPS įsipareigojimai būtų tinkamai įgyvendinti praktikoje. Susitikimuose nebuvo diskutuoti bendri skaidrumo klausimai ir stojimo protokolo tekstas. Šiuos klausimus COM ketina detaliau aptarti su JAV. Kitos konsultacijos numatytos liepos 19 – 22 d. - dvišaliame ir trišaliame (su JAV) formate. 13 201007 13

14. Rusijos – JAV derybos JAV priėmė politinį sprendimą baigti derybas. Šalių prezidentai pavedė derybininkams pavesta spartinti likusį techninį darbą ir baigti derybas iki š.m. rugsėjo pabaigos. Derybininkai politikų nustatytą terminą vertina labai atsargiai. Nepatvirtintomis žiniomis JAV ir Rusija išsprendė paukštienos eksporto ir STEs (Valstybinės prekybos įmonės) klausimus. Progresas pasiektas dėl prekių su kodavimo technologijomis.   14 201007 13

15. Rusijos stojimo į PPO naujienos Stojimo procesas Rusija siekia derybas baigti iki šių metų galo ir bando numatyti derybų grafiką pagal kurį PPO šių metų pabaigoje vyksianti Generalinė Taryba galėtų patvirtinti jų stojimą. Gruzijos klausimas išlieka atviras – nėra priimtas sprendimas kokias sąlygas kelti Rusijai. Lietuvos pozicija Derybų rezultatai yra prioritetas, ir nuo jų turi priklausyti Rusijos stojimo kalendorius. ES turi toliau siekti Rusijos įsipareigojimų visais nebaigtais svarbiausiais derybų klausimais – eksporto muitai, geležinkelio tarifai, SPS. 201007 13 15

16. ES dvišalės derybos su Rusija dėl naujosios sutarties (post-PCA) Signalai dėl Rusijos stojimo į PPO proceso suaktyvėjimo leido Europos Komisijai daryti išvadą, jog yra tikėtina, kad naujos dvišalės sutarties pasirašymo metu Rusija jau bus PPO narė. Remiantis šia prielaida, Komisija parengė ir Rusijai pateikė prekybos ir investicijų dalies tekstinį pasiūlymą. Jei ši prielaida nepasitvirtintų, Komisija yra pasirengusi pateikti naują tekstinį pasiūlymą. 201007 13 16

17. ES derybos su Rusija dėl post-PCA Naujasis tekstinis pasiūlymas apima ambicingas “PPO-plius” nuostatas: nauji skyriai dėl Muitinių bendradarbiavimo ir prekybos palengvinimo, SPS, TBT, Intelektinės nuosavybės. skyriuje dėl Prekybos prekėmis – naujos nuostatos dėl eksporto muitų ar kitų prekybos apribojimų panaikinimo, dvejopų kainų draudimo ir kt. įtraukta nuostata dėl laisvos prekybos sutarties ateityje sudarymo. ateityje planuojama pateikti tekstinius pasiūlymus dėl horizontalių, sektorinių (įskaitant energetiką), institucinių (pvz., ginčų sprendimo) nuostatų. 201007 13 17

18. ES derybos su Rusija dėl post-PCA Lietuvos pozicija: Palaikome ambicingas PPO plius nuostatas. Lietuvai labai svarbios naujos dalys dėl muitinių bendradarbiavimo ir prekybos palengvinimo, dėl TBT, SPS, intelektinės nuosavybės. Taip pat ypatingai aktualūs straipsniai dėl eksporto muitų ir dvejopų kainų. Prekyba ir investicijos yra dvišalių ES ir Rusijos santykių pagrindas, todėl būtina siekti ambicingų Rusijos prekybinių įsipareigojimų, panaudojant atitinkamus, ne tik prekybinius derybinius svertus. 201007 13 18

19. III. ES derybos dėl LPS su Mercosur Derybos su Mercosur*, prasidėjusios 1999 m., buvo sustabdytos 2004 m. todėl, kad Mercosur atsitraukė nuo savo pirminių derybinių pasiūlymų praktiškai visose srityse, o iš ES reikalavo reikšmingai pagerinti liberalizavimo pasiūlymą žemės ūkio srityje. Š. m. gegužės 4 d. Europos Komisija paskelbė sprendimą siekti derybų dėl laisvosios prekybos sutarties su Mercosur atnaujinimo. Derybos buvo atnaujintos gegužės 17 d. vykusio ES-Mercosur IV viršūnių susitikimo metu Birželio 29 d. – liepos 2 d. vyko pirmasis derybų raundas, kurio metu vyko gana konstruktyvios diskusijos, siekiant nustatyti tolimesnių derybų pagrindą. * Mercosur – Pietų Amerikos bendroji rinka, kuriai priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus 201007 13 19

20. ES derybos dėl LPS su Mercosur Lietuvos ginamieji interesai: žemės ūkis: cukraus ir bioetanolio pramonė, cukrinių runkelių auginimas, pieno gamyba, jautienos ir paukštienos gamyba, grūdų ūkis. šios derybos neturi pakenkti perspektyvai kada nors susitarti dėl DDA. Lietuvos puolamieji interesai: aukštų (14-18 proc.) Mercosur pramoninių tarifų mažinimas, kurie praktiškai užkertą kelia pagerinti prekybos balansą bei reikšmingiau išplėsti eksportą į šias valstybes. Skaičiuojant pagal 2009 m. prekybos srautus, Lietuvos eksportuotojams šis susitarimas leistų sutaupyti apie 0,5 mln. Lt, taip pat atsirastų perspektyvų gerokai padidinti eksportą. Mercosur paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas, netarifinių barjerų šalinimas, reguliacinių disciplinų nustatymas. 201007 13 20

21. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !