1 / 44

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation In Slide Show, click on the right mouse button Select “Meeting Minder” Select the “Action Items” tab

nona
Download Presentation

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. LR BK XXVIII SKYRIUS. 2 dalis (BK 181, 182, 186, 179 str.) Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

  2. Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – turtinės teisės ir turtiniai interesai. Papildomos – sveikata ir laisvė. • Dalykas – bet kokio turinio turtinė nauda • Veika – be teisėto pagrindo vertimas suteikti turtinę naudą sau ar kitam asmeniui: a) perduoti turtą; b) suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos; c) atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti • Būdas – psichinė prievarta: 1) grasinimas panaudoti fizinį smurtą arba 2) grasinimas sunaikinti ar sugadinti turtą arba 3) grasinimas paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas (šantažas) arba 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimas. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų. • Baigtumo momentas - turto prievartavimas laikomas baigtu nuo prievarta grindžiamo vertimo suteikti naudą momento (formalioji sudėtis)

  3. Turtinė nauda kaip prievartavimo dalykas Turto prievartautojas sau ar kitam gali siekti: • Įgyti materialų judamąjį turtą (pvz., verčiama perduoti pinigus) • Įgyti turtinę teisę (pvz., verčiama pasirašyti paskolos sutartį, nors šios paskolos iš tikrųjų negauna, arba pasirašyti finansiškai nenaudingą sutartį) • Panaikinti turtinę prievolę (pvz., verčiama patvirtinti skolos grąžinimo faktą, nors jį nebuvo grąžinta, arba patvirtinti darbų atlikimo faktą, nors darbai nebuvo atlikti arba buvo atlikti ne iki galo) • Gauti bet kokios kitos naudos iš nukentėjusiojo turtinio veiksmo ar susilaikymo nuo jo (pvz., verčiamaapmokėti kaltininko sąskaitas; suteikti nemokamai ar už mažesnį mokestį paslaugą ar atlikti kokį nors darbą; leisti naudotis mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiojo sąskaita; nedalyvauti nekilnojamojo turto aukcione; nerengti sezoninio prekių išpardavimo mažesnėmis kainomis, nepaduoti civilinio ieškinio arba atsisakyti nuo dalies ieškinio ir pan.; atskleisti komercinę paslaptį ir pan.)

  4. Siekiamos turtinės naudos neteisėtumas • Turtinės naudos neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą • Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią turtinę teisę (tikrą ar tariamą), veika nekvalifikuojama kaip turto prievartavimas, tačiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius (BK 294 str.). • Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindą reikšti turtines pretenzijas, sprendžiamas, atsižvelgiant į LR CK 1.136 str., nustatantį civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. • Tais atvejais, kai prievarta pareikšta turtinė pretenzija aiškiai peržengia turimos teisės ribas, šioje dalyje veika gali būti pripažinta turto prievartavimu (LATTS 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr.43 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”// Teismų praktika. 1996. Nr. 3-4. P. 91.).

  5. Vertimas kaip veika • Vertimas apskritai gali būti suprastas kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kas šis pasielgtų prieš savo valią taip, kaip nori kaltininkas. • Turto prievartavimo atveju verčiama suteikti kaltininkui būtent turtinės naudos • Vertimas suteikti turtinę naudą kaip objektyvus požymis gali pasireikšti įvairiai: • tiek atviras reikalavimas atlikti tam tikrą turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti • tiek ir kitoks nukentėjusiojo supažindinimas (žodžiu, raštu, veiksmu) su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu, pvz., užuominomis leidžiant jam suprasti apie būtinumą mokėti duoklę

  6. Psichinės prievartos rūšys • Grasinimas panaudoti fizinį smurtą • Grasinimas sunaikinti ar sugadinti turtą • Grasinimas paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas (šantažas) • pvz., pranešti apie padarytą nusikaltimą, atskleisti informaciją apie asmens homoseksualumą ir pan. Ši informacija gali būti tiek tikra, tiek ir melaginga • Kitokios psichinės prievartos panaudojimu • pvz., išpirkos reikalavimai, leidžiant suprasti, kad nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas turtas, dokumentas arba laiškas nebus grąžintas;      • grasinimas atsisakyti liudyti asmens naudai teisme; • grasinimas nepasirašyti buvusiam sutuoktiniam sutikimo išvykti į užsienį su nepilnamečiu vaiku, jei nebus sumokėta ir pan.

  7. Bendrosios žinios apie psichinę prievartą • Grasinimai turi būti realūs (tikri), t.y. jais siekiama realiai įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią, kad šis įvykdytų jam pareikštas turtines pretenzijas. • Grasinimai gali būti pareikšti žodžiu, raštu ir kitais veiksmais (gestais, mimika, garsiu rėkimu, ginklo, peilio ar kito panašios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, baimę keliančios aplinkos sukūrimu ir kt.). • Fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas, kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties ir traktuojami kaip psichinė prievarta. • Grasinimai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti, kai jų turinys nustatomas iš įvykio konteksto (sprendžiama, ką kaltininkas turėjo galvoje) • Grasinama gali būti neigiamomis pasekmėmis tiek tuoj pat, tiek ir ateityje. • Nukentėjusysis gali būti bauginamas neigiamomis pasekmėmis jam pačiam, jo artimiesiems arba kitiems žmonėms.

  8. Tarpininkavimas kaip užmaskuota vertimo suteikti turtinę naudą forma • Turto prievartavimu gali būti pripažinta veika, kuomet kaltininkas atlieka tarpininko vaidmenį tarp nukentėjusiojo, kuris nori susigrąžinti pagrobtą turtą arba dokumentą, ir asmenų, reikalaujančių išpirkos už turto ar dokumento sugrąžinimą. • Tačiau tarpininko, į kurį kreipėsi pats nukentėjusysis, veikos pripažinimas turto prievartavimu turi remtis išvada apie jo bendrininkavimą su pagrobtu turtu ar dokumentu disponuojančiais asmenimis. • Tais atvejais, kai toks bendrininkavimas nenustatytas, o tarpininkas veikia nukentėjusiojo prašymu ir atlieka tik techninę išpirkos ir informacijos gavimo-perdavimo funkciją, turto prievartavimo požymių nėra.

  9. Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti • Kaltininko sąžininga klaida galvojant, jog jis įgyvendina savo ar kito asmens turtinę teisę, neigia turto prievartavimo požymius. Tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 str.)

  10. Tęstinio turto prievartavimo atribojimas nuo pakartotinio • Jei turtas prievartaujamas iš kelių nukentėjusiųjų tuo pačiu metu ir motyvu, bet iš kiekvieno atskirai, veikos kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu kvalifikuojamos kaip atskiri turto prievartavimai. • Prievartavimas iš kelių asmenų vertinamas kaip vienas nusikaltimas, kai reikalavimas buvo pareikštas vienu metu keliems dalyvaujantiems asmenims. • Turto prievartavimas pripažintinas tęstiniu, jei turint vieningą tyčią tuo pačiu motyvu buvo kelis kartus reikalaujama iš to paties nukentėjusiojo pinigų konkreti suma ar turtas, nepriklausomai nuo to, kad reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas keitėsi laikui bėgant, taip pat nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusysis perduodavo dalimis reikalaujamus pinigus ar turtą, arba nepriklausomai nuo to, kad keitėsi grasinimų pobūdis(LAT senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr.43 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”).

  11. Turto prievartavimą kvalifikuojantys požymiai: • fizinio smurto panaudojimas prievartaujant turtą (BK 181 str. 2 d.) • laisvės atėmimas prievartaujant turtą (BK 181 str. 2 d.) • turto sunaikinimas ar sugadinimas prievartaujant turtą (BK 181 str. 2 d.) • didelės turtinės žalos padarymas prievartaujant turtą (BK 181 str. 2 d.) • didelės vertės turto prievartavimas (BK 181 str. 3 d.) • Turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 181 str. 3 d.)

  12. Fizinio smurto panaudojimas ir turto sunaikinimas ar sugadinimas kaip turto prievartavimąkvalifikuojantys požymiai (BK 181 str. 2 d.) • Minėti požymiai taikytini tais atvejais, kai tai daroma nukentėjusiojo įbauginimo tikslais. Jeigu minėtos prievartos priemonės naudojamos tik kaip kerštas nukentėjusiajam už reikalavimo nevykdymą, kai turto prievartavimas jau yra nutrauktas, jos kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai, netaikant atitinkamo kvalifikuojančio požymio.

  13. Laisvės atėmimas kaip turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis (BK 181 str. 2 d.) • Minėtas požymis taikytinas tada, kai laisvės atėmimas sudaro sąlygas efektyviau bauginti nukentėjusįjį arba kitaip palengvina kaltininko siekiamų tikslų įgyvendinimą. • Laisvės atėmimas prievartaujant turtą gali pasireikšti: a) kaip priemonė pristatyti nukentėjusįjį į tam tikrą vietą, norint išsakyti reikalavimą ir kartu jį įbauginti; b) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje ilgesnį laiką bauginimo ar kankinimo tikslais, pvz., verčiant pasirašyti paskolos sutartį, skambinti artimiesiems, kad paskolintų pinigų, išgaunat sutikimą ateityje įvykdyti reikalavimą ir pan.; c) kaip žmogaus pagrobimas tikslu priversti kitą asmenį sumokėti išpirką už jo paleidimą ar atlikti kitą turtinį veiksmą; d) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje ir tokiu būdu neleidžiant jam atlikti tam tikrą turtinį veiksmą po to, kai jis nesutiko susilaikyti nuo šio veiksmo “geruoju”, pvz., kad negalėtų dalyvauti varžytinėse; e) kaip priemonė apriboti nukentėjusiojo galimybes užkirsti kelią nusikaltėlių tikslams ir pan.

  14. Didelės turtinės žalos padarymas kaip turtoprievartavimą kvalifikuojantis požymis (BK 181 str. 2 d.) • Žalos turinį gali sudaryti nukentėjusiojo ar kito asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str.). • Ar padaryta turtinė žala didelė, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į žalos piniginę išraišką, taip pat į nukentėjusiojo turtinę padėtį, išlaikytinių buvimą ir kitas aplinkybes (LATTS 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr.43 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”// Teismų praktika. 1996. Nr.3-4. P.92.).

  15. Didelės vertės turto prievartavimas (181 str. 3 d.) • Minėtas požymis taikytinas, kai kaltininkas vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę naudą, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL dydžio sumą. • Sprendžiant apie didelės vertės turto prievartavimą, būtina atsižvelgti tiek į objektyviai išreikštos turtinės pretenzijos dydį, tiek ir kaltininko siekio gauti didelę turtinę naudą tikrumą. (Kartais kaltininkas reikalauja žymiai daugiau nei tikisi gauti, galiausiai sutinka gauti daug mažiau nei reikalavo iš pradžių). • Kai kaltininkas reikalavo tęstinių nukentėjusiojo veiksmų, pvz., nuolatinės duoklės, turto prievartavimo vertei apskaičiuoti už pagrindą galėtų būti imama turto vertė, kurią kaltininkas gautų per 12 mėnesių, jei nukentėjusysis vykdytų reikalavimą (diskutuotina!!!).

  16. Turto prievartavimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima: • grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (BK 145 str.) • fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str.) • nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.) • neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.) • turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 str.)

  17. Turto prievartavimo, susijusio su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, kvalifikavimas • Tais atvejais, kai turto prievartavimas yra susijęs su tyčiniu gyvybės atėmimu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu, veika kvalifikuojama iš sutapties: • Kaip turto prievartavimas ir nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba • Kaip turto prievartavimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)

  18. Turto prievartavimo atribojimo nuo plėšimo problema • Tam tikrais atvejais turto prievartavimą sunku atriboti nuo plėšimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”nurodė, kad, atribodami šiuos nusikaltimus, teismai turi atsižvelgti į tai, kad turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti, ir paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą. • Tenka pripažinti, kad nurodyti kriterijai nėra universalūs ir jais galima vadovautis toli gražu ne visose situacijose. Juk plėšikas, reikalaudamas atiduoti piniginę, taip pat gali nurodyti aukai priežastį: “Esi gerai apsirengęs ir sotus, užtat reikia pasidalinti su vargšu”. Lygiai taip pat kaip ir turto prievartautojas, plėšikas gali pareikalauti, kad auka pati įvykdytų reikalavimą, pvz., atiduotų raktelius ir išliptų iš automobilio.

  19. Turto prievartavimo atribojimas nuo plėšimo kriterijai Reikia turėti galvoje 3 esminiuskriterijus: • Nusikaltimo dalyką • Plėšimo dalyku gali būti tik materialus kilnojamasis turtas.       • Turto prievartavimo dalyku gali būti bet kokia turtinė nauda. • Naudojamos psichinės prievartos pobūdį·       • Plėšime - tik grasinimas panaudoti fizinį smurtą. • Turto prievartavime - ne tik grasinimai fiziniu smurtu, bet ir kitokio pobūdžio psichine prievarta. • Laiką, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą • Plėšime - tuoj pat • Turto prievartavime – tiek tuoj pat, tiek ir ateityje

  20. Turto prievartavimo ir plėšimo normų konkurencijos įveikimas • Tam tikros veikos iš pirmo žvilgsnio gali atitikti tiek turto prievartavimo, tiek ir plėšimo požymius. • Pvz., kaltininkas, grasindamas peiliu, verčia nukentėjusįjį tuoj pat atiduoti jam pinigus. • Tokias atvejais taikoma visais požymiais siauresnė plėšimo sudėtis • Negali būti idealiosios turto prievartavimo ir plėšimo sutapties.

  21. Turto prievartavimo ir plėšimo realiosios sutapties viename epizode galimybė • Realioji turto prievartavimo ir plėšimo sutaptis viename bylos epizode būna tada, kai vienas nusikaltimas perauga į kitą • Pvz., plėšikų netenkina užvaldyto turto vertė ir jie dar pareiškia nukentėjusiajam turtinį reikalavimą, kuris turi būti įvykdytas ateityje. • Pvz., jėga atimamas automobilis, pranešant nukentėjusiajam apie galimybę jį išpirkti.

  22. Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – turtinės teisės ir interesai • Dalykas – turtinė nauda • Veika – neteisėtas ir neatlygintinas: • svetimo turto įgijimas arba • turtinės teisės įgijimas arba • turtinės teisės panaikinimas arba • turtinės prievolės išvengimas • Būdas – apgaulė • Padariniai – turtinė žala • Priežastinis ryšys tarp apgaulingos veikos ir nusikalstamų padarinių • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo

  23. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje buvo susidurta su daugybe sukčiavimo formų: • “Lėlės” pakišimas atsiskaitant; • Atsiskaitymas netikrais pinigais; • Telefoninis sukčiavimas (pranešimas apie artimojo žmogaus padarytą avariją ir būtinumą kažkam sumokėti, kad nekiltų atsakomybės, pranešimas apie laimėtą prizą ir t.t.) • Pinigų išviliojimas, apsimetant žmogumi, kuris gali padėti žmogui išspręsti jo reikalą (nutraukti baudžiamąją bylą, papirkti pareigūną, parūpinti vizą į užsienį ir pan.); • Pardavimas arba įkeitimas svetimo nekilnojamojo turto (tai būna susiję su dokumentų suklastojimu); • Pasinaudojimas žmonių teisiniu neišprusimu, sudarant su jais civilinius sandorius (žmonės už butelį duoda sukčiams įgaliojimus parduoti savo butą).

  24. Paplitusios sukčiavimo formos - 2 • Indelių iš žmonių priėmimas, žadant mokėti dideles palūkanas; • Banko paskolos gavimas, kai jau žinoma, kad ji nebus grąžinta; • Fiktyvių įmonių steigimas ir prekių pirkimas konsignacijos pagrindais, po to nesumokant už juos; • Pridėtinės vertės mokesčio neteisėtas sugrąžinimas; • Draudiminio įvykio sufalsifikavimas;

  25. Svetimo turto įgijimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) • Įgyti svetimą turtą apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje perduoda materialų judamąjį turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. • Padariniais yra materialaus judamojo turto netekimas. • Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti(LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai) “

  26. Turtinės teisės įgijimas ir turtinės prievolės panaikinimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) • Įgyti turtinę teisę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, suteikiantį kaltininkui tokią teisę. Padariniais čia yra nukentėjusiojo turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas arba turtinės prievolės atsiradimas. • Panaikinti turtinę prievolę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, kad kaltininkas nebeskolingas iš viso arba kad jo prievolė yra mažesnio dydžio. Padariniais čia yra nukentėjusiojo reikalavimo teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. • Turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo apgaule baigtumas sietinas su juridinio fakto patvirtinimo momentu (paprastai, dokumento pasirašymo momentu)

  27. Turtinės prievolės išvengimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) • Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia: 1) atsisakyti vykdyti turtinė prievolę; 2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu. • Padariniais čia yra: • žala, atsiradusi dėl prievolės nevykdymo ir • dėl apgaulės susidariusi padėtis, kai kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės esmingai apsunkintos. Nusikalstama veika baigta nuo šios padėties sudarymo momento.

  28. Klasikinė apgaulės samprata • Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti. • Apgaulės rūšys: 1.  Aktyvioji (pasireiškia kaip melagingų žinių pranešimas) 2.   Pasyvioji (pasireiškia kaip tikrų žinių nutylėjimas)

  29. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės rūšis • Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – tai piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų. Pasireiškia kaip pažadai iš anksto nesiruošiant jų vykdyti. Tai savotiškas suklaidinimas dėl to, kas turi įvykti ateityje. • LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” pareiškė, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra apgaulės rūšis. • Teismų praktika rodo, jog turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu pripažįstamas sukčiavimu toli gražu ne visose bylose.

  30. Automatizuotos sistemos įveikimas kaip nauja apgaulės rūšis • Automatizuotos sistemos įveikimas apgaulingai identifikuojant save per svetimo pinkodo, slaptažodžio surinkimą arba kitu neteisėtu būdu laikytinas apgaule • Motyvai ir argumentai išdėstyti LAT b/b skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje D.Lenčiausko ir D.Skipariaus kasacinėje bylojeNr. 2K-682/2001 // Teismų praktika. 2001. Nr. 16.

  31. Apgaulė per trečiąjį asmenį kaip nauja apgaulės rūšis • Suklaidinimas asmens, kuris klaidos įtakoje savo veiksmu padaro žalą trečiajam asmeniui (ši apgaulės rūšis jau pripažįstama teismų praktikoje) • Šiuo atveju apgautasis ir nukentėjusysis nesutampa • Pvz., atsiskaitymas svetima kreditine kortele prekybos centre

  32. Faktų suklastojimas kaip diskutuotina apgaulės rūšis • Faktų suklastojimas, dėl kurio susidaro fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės (teismų praktikoje dar nepripažįstama kaip apgaulė) • Pvz., per fiktyvias sutartis dirbtinio nemokumo sudarymas vengiant būtinumo vykdyti prievolę • Diskutuotina, ar tokia veika yra baudžiamosios teisės reguliavimo sritis

  33. Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia. • Kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori.

  34. Sukčiavimo klasifikacija pagal gautos turtinės naudos vertę • Iki 1 MGL – adm. nusižengimas (ATPK 50 str.) • Nuo 1 iki 3 MGL – baudž. nusižengimas (BK 182 str. 3 d.) • Nuo 3 iki 250 MGL – paprastas nusikaltimas (BK 182 str. 1 d.) • Daugiau kaip 250 MGL – kvalifikuotas nusikaltimas (BK 182 str. 2 d.)

  35. Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė - turtinės prievolinės kilmės teisės (reikalavimai) į kito asmens pinigų sumokėjimą • Dalykas – turtinė nauda • Veika – neteisėtas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, taip pat kitų privalomų įmokų vengimas • Būdas – apgaulė • Nusikalstami padariniai - turtinė žala kitam asmeniui • Priežastinis ryšis tarp apgaulingos veikos ir nusikalstamų padarinių • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo

  36. Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesiogine tyčia • Kaltininkas supranta, kad vengia sumokėti klaidindamas kitą asmenį, numato, kad dėl to bus padaryta žala kreditoriui, ir tos žalos nori.

  37. Turtinės žalos padarymas apgaule kaip speciali sukčiavimo norma • Turtinės žalos padarymas apgaule savo požymiais iš esmės atitinka sukčiavimo požymius išvengiant turtinės prievolės • Todėl turtinės prievolės išvengimo koncepcija, aptarta analizuojant sukčiavimą, tinka ir šios nusikalstamos veikos požymiams paaiškinti • Šios koncepcijos esmę sudaro tai, kad turtinės prievolės išvengimą kaip nusikalstamą veiką reiškia ne tik atsisakymą vykdyti turtinė prievolę, bet ir per apgaulės naudojimas atimant iš kreditoriaus galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis • Turtinės žalos apgaule norma kriminalizuoja ne bet kokių turtinių prievolių, o tik piniginių prievolių (atsiskaitymų ir įmokų) išvengimą, todėl ją galima vadinti specialia norma sukčiavimo normos atžvilgiu

  38. Turtinės žalos padarymas apgaule klasifikavimas pagal padarytos žalos dydį • Nedidelė žala – baudžiamasis nusižengimas (BK 186 str. 2 d.) • Paprasta žala – nusikaltimas (BK 186 str. 1 d.) • Žalos dydžio kriterijų baudžiamieji įstatymai nenurodo

  39. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė, taip pat reikalavimo teisė į pinigų sumokėjimą • Dalykas – turtas ir paslaugos, už mokestį per tiekimo linijas tiekiami vartotojams (energija, dujos, vanduo, ryšio paslaugos, televizijos signalas kt.) • Veika - neteisėtas ir neatlygintinas naudojimasis minėtu turtu ir paslaugomis • Padariniai - turtinė žala • Priežastinis ryšis tarp neteisėto naudojimosi tiekiamu turtu bei paslaugomis ir kilusios žalos • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo

  40. Naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis neteisėtumąidentifikuoja veikos padarymo būdai: • Anonimiškas prisijungimas prie energijos tiekimo linijos, ryšių tinklo, saugyklos. • Skaitiklių, skirtų suvartoto turto apskaitai, rodmenų iškraipymas (kai turtas tiekiamas pagal sutartį su vartotoju) • Kiti neteisėti būdai • pvz., anonimiškai, iš savo kolegų kabinetų skambinimas tarnybiniu telefonu į užsienį, tuo užkraunant kitiems asmenims pareigą apmokėti telefono pokalbius

  41. Neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis padariniai • Tiesioginis turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) praradimas • pvz., sumažėjo vandens saugykloje • Turto ar paslaugos tiekėjo negautos pajamos • pvz., nesumokėta už anonimiškai suvartotą turtą ar paslaugą • Teisėto turto ar paslaugos vartotojo piniginės prievolės atsiradimas arba padidėjimas, kai kaltininkas naudojosi tiekiamu turtu jo sąskaita • pvz., turi sumokėti už kažkieno padarytus skambučius iš jo kabineto

  42. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad neteisėtais būdais naudojasi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais, numato, kad dėl to bus padaryta turtinė žala kitam asmeniui, ir to nori.

  43. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis atribojimo kriterijus • Baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką pateisinama tik tada, kai kaltininkas savo veiksmais panaikina arba apsunkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo pažeistą teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., prireikia kreiptis į policiją, kad nustatyti kaltininką, arba dėl skaitiklių rodmenų iškraipymo tampa neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų buvo suvartota turto) • Tais atvejais, kai asmuo neteisėtai pasinaudojo tiekiamu turtu nebandydamas likti nežinomas kreditoriui ir neatimdamas iš jo galimybės pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, veika traktuotina kaip civilinis deliktas, o ne nusikaltimas • Nelaikoma nusikalstama ir tokia veika, kai asmuo naudojosi tiekiamu turtu teisėto vartotojo sąskaita jam leidus, bet vėliau nevykdo savo pažado atsilyginti

  44. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis klasifikavimas pagal padarytos žalos dydį • Nedidelė žala – baudž. nusižengimas (BK 179 str. 3 d.) • Paprasta žala – nusikaltimas (BK 179 str. 1 d.) • Didelė žala – kvalifikuotas nusikaltimas (BK 179 str. 2 d.) • Žalos dydžio kriterijų baudžiamieji įstatymai nenurodo

More Related