Sandoriai

1. Sandoriai Asist. Sigitas Jablonskis 2010 m.

2. Apibrėžimas • Civilinėje teisėje asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, yra vadinami sandoriais (CK 1.63 str. 1 d.). • Civilinės teisės vadovėlis išskiria tokius pagrindinius sandorių požymius: • Pirma, sandoris yra juridinis faktas, t. y. materialaus pasaulio reiškinys, su kuriuo teisė sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir pabaigą. • Antra, sandoris yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės, autonomijos pasireiškimas. • Trečia, sandoriu visada sąmoningai siekiama tam tikrų teisinių padarinių, teisinio rezultato. • Ketvirta, sandoris - tai teisėtas veiksmas. Sandorio esmę sudarantys teisiniai veiks­mai turi būti teisėti, t. y. turi būti atliekami laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir neprieštarauti įstatymams. • Penkta, sandoris yra vidinės valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė, o kiekviename sandoryje būtina įžvelgti du savarankiškus komponentus - vidinę asmens valią (subjektyvų komponentą) ir išorinę valios išraišką (objektyvų komponentą).

3. Sabdorio ir sutarties santykis • Sandorį reikia atskirti nuo sutarties. Sandoris – žymiai platesnė kategorija nei sutartis. Sandoriui atsirasti užtenka vieno asmens valios ir jos išraiškos objektyviame pasaulyje. Pavyzdžiui, viešas atlyginimo pažadėjimas, testamentas ir pan. Tuo tarpu sutarčiai reikia bent dviejų asmenų suderintos valios - susitarimo. Todėl visos sutartys yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai. • Svarbu, kad bendroji civilinio kodekso dalis, reglamentuojanti sandorio formas ar galiojimą, taikoma sutarčių teisėje tiek, kiek sutarčių teisės normos nenustato kitaip.

4. Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai • Vienašaliai sandoriai – tai sandoriai, kuriems sudaryti ir galioti pakanka tik vienos šalies valios pareiškimo. Pavyzdžiui, įgaliojimo išdavimas, testamento sudarymas, (Kitiems asmenims toks sandoris nesukelia pareigų, nebent tas asmuo sutinka, pavyzdžiui, priima palikimą. Jeigu jau sutinka, iš to kyla vis tolesnės to asmens pareigos.). • Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina suderinta dviejų šalių valia (CK 1.63 str. 6 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sandorio šalis gali būti ir keletas asmenų. Todėl nereikia painioti sandorio šalių skaičiaus su jo dalyvių skaičiumi. Štai pirkimo-pardavimo sutartis lieka dvišalis sandoris, net jeigu pirkėjo ar pardavėjo pusėje dalyvavo keletas asmenų (pvz., keletas bendrasavininkių parduoda bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį daiktą). • Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia (CK 1.63 str. 7 d.). Daugiašalio sandorio šalys siekia tam tikro bendro rezultato, todėl jų valia nėra priešpriešinė. Visos tokio sandorio šalys turi atitinkamų teisių ir pareigų kitoms sandorio šalims. Daugiašalio sandorio pavyzdys yra jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 str.).

5. Atlygintiniai ir neatlygintiniai sandoriai • Atlygintiniai yra tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą (tam tikrų veiksmų kitos šalies naudai atlikimą) iš kitos šalies turi gauti tam tikrą priešpriešinį turtinį patenkinimą (pvz., tam tikrą sumą, kitą turtą). Taigi esant atlygintiniam sandoriui šalies pareigą atlikti tam tikrus veiksmus atitinka kitos šalies priešpriešinė pareiga pateikti kitai šaliai tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą. Štai pagal pirkimo-pardavimo sutartį už perduodamą daiktą pirkėjas turi sumokėti atitinkamą sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri sandoriai (pvz., pirkimo-pardavimo, mainų, nuomos, kreditavimo sutartys) visada yra atlygintiniai. • Neatlygintiniai yra tie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą (tam tikrų veiksmų kitos šalies naudai atlikimą) iš kitos šalies negauna jokio atlygio. Esant tokiam sandoriui priešpriešinė sandorio šalies pareiga pateikti kitai šaliai tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą už pastarosios įvykdymą neegzistuoja. Tipiški neatlyginamų sandorių pavyzdžiai yra dovanojimo ir panaudos sutartys. Šios sutartys visada yra neatlygintinės. Tai esminis jas kvalifikuojantis požymis. Kitos sutartys gali būti ir atlygintinės, ir neatlygintinės. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Tokių sutarčių pavyzdžiai gali būti paskolos, pavedimo, pasaugos sutartys.

6. Sandorių forma • Tradiciškai yra skiriamos rašytinė ir žodinė sandorių formos. Sandoris taip pat gali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. • Žodinės sandorių formos esmė, kad sudarydami tokius sandorius asmenys savo valią išreiškia žodžiu, pavyzdžiui tiesiogiai susitikę ar kalbėdami telefonu susitaria ir sudaro vienokią ir kitokią sutartį. Bendroji taisyklė yra tokia, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. • Pripažįstama, kad sandoriai, kurie gali būti sudaromi žodžiu, gali būti sudaromi ir konkliudentiniais veiksmais, nes sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.71 str. 2 d.). Pavyzdžiui, įpėdinis laikomas sudaręs sandorį priimti palikimą, jeigu jis po palikėjo mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

7. Sandorių forma (2) • Rašytinės sandorių formos esmė, kad asmenys, sudarydami rašytinės formos sandorį, savo valią išreiškia ir įtvirtina raštu, t. y. atitinkamame dokumente. • Rašytinė sandorių forma yra pranašesnė nei žodinė. Raštu sudarytam sandoriui paprastai neturi įtakos laikas, nes su atitinkamame dokumente raštu išreikšta valia asmuo gali susipažinti ir praėjus tam tikram laikotarpiui. Be to, žodinio sandorio sudarymo liudytojai paprastai yra tik pačios sandorio šalys. • CK 1.73 str. 1 d. nurodoma, kokie sandoriai, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma.

8. Sandorių forma (3) • Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui taip pat prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 str. 2 d.). Todėl rašytine forma sudarytais gali būti pripažinti sandoriai, sudaryti šalims faksimiliniu ryšiu apsikeičiant pasirašytu sutarties tekstu. • Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 str. nustato, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Todėl rašytine forma sudarytais taip pat pripažintini sandoriai, sudaryti naudojant saugų elektroninį parašą arba sutartys sudarytos pasinaudojant internetinės bankininkystės sistemomis. Pabrėžtina, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti.

9. Sandorių forma (4) • Skiriama paprasta ir notarinė rašytinių sandorių formos. Visi rašytiniai sandoriai, kuriems įstatymas nenustato notarinės formos, sudaromi paprasta rašytine forma. Notarinės formos yra tokie rašytiniai sandoriai, kuriuos savo parašu ir antspaudu tvirtina valstybės įgaliotas asmuo - notaras. Be to, kiekvienas notarinis veiksmas (ir sandorio patvirtinimas) registruojamas Notariniame registre (Notariato įstatymo 37 str. 1 d.). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu jo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.), turi patikrinti sandorį sudarančių asmenų tapatybę (Notariato įstatymo 31 str. 1 d.), išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 str. 1 d.). (koks notaro atlyginimas?) Tokiu būdu notaras užtikrina visuomenei reikšmingų sandorių teisėtumą.

10. Sandoriai, kuriems privaloma notarinė forma, nurodyti CK 1.74 straipsnyje: • 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo (CK 6.393 str.), dovanojimo (CK 6.469 str.), mainų (CK 6.432 str.) sutartys, sandoriai dėl CK ketvirtojoje knygoje išvardytų daiktinių teisių (servituto (CK 4.111 str.), uzufrukto (CK 4.141 str.), hipotekos (CK 4.185 str.) ir kt.) nustatymo, pakeitimo, panaikinimo, taip pat disponavimo jomis (jų perleidimo, įkeitimo). Pabrėžtina, kad ši norma apima tik daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto perleidimo ar suvaržymo sandorius. Todėl, pavyzdžiui, nors ir turi tam tikrų daiktinės teisės bruožų, nuomos teisė pagal galiojančius civilinius įstatymus yra prievolinio teisinio pobūdžio, todėl nuomos sandoriams įstatymas nenustato privalomos notarinės formos; • 2) vedybų sutartys (CK 3.103 str.); • 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą (Pavyzdžiui, oficialieji testamentai, kilnojamojo daikto dovanojimo sutartis virš 50 tūkst. litų, rentos sutartis, tam tikriems įgaliojimams ir kt.). • Įstatymų nustatytos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

11. Teisinė sandorių registracija • Teisine sandorių registracija siekiama užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą, asmenų teisių ir pareigų apibrėžtumą, atitinkamų duomenų, reikšmingų civilinei apyvartai, viešumą. • Teisinės sandorių registracijos reikšmė gali būti dvejopa, t. y. įrodomoji arba konstatuojamoji reikšmė: • 1. Pagal bendrąją taisyklę šalių teisės ir pareigos pagal sandorį, kuriam privaloma teisinė registracija, atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymu ar šalių susitarimu. Tokiu atveju sandoris šalims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Pavyzdžiui, teisių ir pareigų pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį paprastai atsiranda jį patvirtinus notarui, o nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Taigi sandorio registracija šiuo atveju teisinės reikšmės sandorio galiojimui neturi. Tačiau, neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.).

12. Teisinė sandorių registracija (2) • 2. CK gali nurodyti atvejus, kad šalių teisės ir pareigos iš sandorio atsiranda tik jį įregistravus. Pavyzdžiui, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Todėl jeigu šalys sandoriu nustatys servitutą, iš servituto kylančios teisės ir pareigos joms vis tiek atsiras tik nuo servituto įregistravimo. Neįregistruotas, toks sandoris negalios, t. y. jo pagrindu neatsiras tų teisių ir pareigų ir jis nesukels tų teisinių padarinių, kurių buvo siekiama jį sudarant. Taigi sandorio registracija pastaruoju atveju turės konstatuojamąją reikšmę, nes tik įregistravus sandorį atsiras šalių teisės ir pareigos.

13. Sandorių galiojimo sąlygos • Tam, kad galiotų ir sukeltų siekiamų teisinių padarinių, sandoris turi tenkinti tokias sąlygas: 1) turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti; 2) jo turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus; 3) turi išreikšti tikrąją šalių valią; 4) turi būti sudarytas įstatyme nustatyta forma.

14. Negaliojantys sandoriai • Negaliojančius sandorius galima apibūdinti kaip sandorius, kurie nesukelia tų teisinių padarinių, kurių jais siekiama. Tačiau tai nereiškia, kad negaliojantys sandoriai apskritai nesukelia jokių padarinių (apie tai vėliau). Negaliojantys sandoriai yra skirstomis į niekinius sandorius ir į nuginčijamus sandorius.

15. Niekiniai sandoriai • Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). • Taigi niekinius sandorius tiesiog draudžia įstatymas. Niekiniais dažniausiai pripažįstami tokie sandoriai, kurie pažeidžia ne tik šalių interesus, bet ir viešajį interesą, viešąją tvarką ir imperatyvias įstatymo nuostatas. Viešasis interesas tiesiog reikalauja tokius sandorius laikyti negaliojančiais, neatsižvelgiant į šalių valią ar sandorio formą.

16. Nuginčijami sandoriai • Sandoris, kuriam pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 str. 2 d.). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.). Nuginčijamas sandoris gali būti patvirtintas (CK 1.79 str.). Taigi nuginčijamas sandoris nuo jo sudarymo momento faktiškai sukelia šalių siektų teisinių padarinių ir galioja tol, kol jis teismo sprendimu nėra pripažįstamas negaliojančiu. Todėl nuginčijamu sandoriu visų pirma paprastai pažeidžiamas ne viešasis interesas, viešoji tvarka, imperatyvios ir visuomenės mastu reikšmingos teisės normos, o atitinkamų asmenų teisės, jų privatūs interesai. Jeigu įstatyme nurodyti asmenys nekelia konkretaus reikalavimo pripažinti nuginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas negali ex officio pripažinti jo negaliojančiu. Sandorio šalys, turėdamos teisę laisvai disponuoti savo subjektinėmis teisėmis, gali būti tiesiog nesuinteresuotos tokio sandorio negaliojimu, todėl gali nereikšti ieškinio dėl jo nuginčijimo arba net patvirtinti jį.

17. Negaliojantys sandoriai (2) • Atsižvelgiant į aptartas sandorių galiojimo sąlygas, negaliojančius sandorius taip pa galima skirstyti į keturias grupes: • 1) sandoriai, turintys subjektų sudėties trūkumų (Prie sandorių, turinčių subjektų sudėties trūkumų, priskiriami juridinio asmens teisnumui prieštaraujantys sandoriai (CK 1.82 str.), įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotų ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai (CK 1.83 str.), neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai (CK 1.84 str.), alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmen; sudaryti sandoriai (CK 1.85 str.), nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų sudaryti sandoriai (CK 1.88 str.); • 2) sandoriai, turintys turinio trūkumų (Prie sandorių, turinčių turinio trūkumų, galima priskirti sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).;

18. Negaliojantys sandoriai (3) • 3) sandoriai, turintys valios trūkumų (Pagal CK gali būti pripažinti negaliojančiais savo veiksmų reikšmės negalėjusio su prasti fizinio asmens sudaryti sandoriai (CK 1.89 str.), suklydus sudaryti sandoriai (CK 1.90 str.), dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pa dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių sudaryti sandoriai (CK 1.91 str.), įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai (CK 1.92 str.). CK taip pat sako, kad negalioja apsimestiniai (CK 1.87 str.) ir tariamieji (CK 1.86 str.) sandoriai. Minėti sandoriai priskirtini prie sandorių, turinčių valios trūkumų, nes arba jais išreikšta vidinės asmens valios neatitinkanti valia, arba jais išreikšta vidinė valia susiformavo netinkamai.); • 4) sandoriai, turintys formos trūkumų (Prie sandorių, turinčių formos trūkumų, priskirtini sandoriai, kurie sudaryti nesilaikant įstatyme nustatytos sandorio (rašytinės arba notarinės) formos (CK 1.93 str.).

19. Sandorio negaliojimo padariniai • Pripažintas negaliojančiu, sandoris netenka teisinės galios ir nesukelia tų teisinių padarinių, kurių juo buvo siekiama. Sandorio šalys nebeprivalo vykdyti tokio sandorio. Taigi sandoris nustoja galioti. Tačiau, be to, kad sandoris nustoja galioti, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia ir kitų padarinių. • Pirma, sandorį pripažinus negaliojančiu, kyla restitucijos (lot. restituere - atstatyti, atlyginti, sutvarkyti) taikymo klausimas. Pagal bendrąją taisyklę, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija – kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai visa tai, ką gavo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, o kai negalima grąžinti to, kas yra gauta, natūra, - atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.). Žinoma, jeigu sandoris nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdytas, nekils ir restitucijos taikymo klausimas.

20. Sandorio negaliojimo padariniai (2) • Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 str.), antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, - atlyginti to vertę pinigais (CK 1.91 str. 2 d.). Taigi šiuo atveju taikoma vienašalė restitucija, t. y. į pradinę padėtį grąžinama tik sąžininga (nukentėjusi) sutarties šalis.

21. Sandorio negaliojimo padariniai (3) • Antra, be restitucijos taikymo, CK nurodo ir tam tikrus papildomus sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinius: • 1)nukentėjusios šalies išlaidų, turto netekimo ar sužalojimo (tiesioginių nuostolių) atlyginimas; CK 1.91 straipsnis sako, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 str.), kalta šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. • 2) neturtinės žalos atlyginimas

22. Pabaiga • Dėkui už dėmesį.