720 likes | 976 Views
Negaliojantys sandoriai Sandorio negaliojimo samprata Sandorių galiojimo sąlygos Sandorių negaliojimo pagrindai Sandorio patvirtinimas Niekiniai ir nuginčijami sandoriai Kas gali reikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo? Sandorio negaliojimo pasekmės Sandoriai su turinio trūkumais
E N D
Negaliojantys sandoriai • Sandorio negaliojimo samprata • Sandorių galiojimo sąlygos • Sandorių negaliojimo pagrindai • Sandorio patvirtinimas • Niekiniai ir nuginčijami sandoriai • Kas gali reikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo? • Sandorio negaliojimo pasekmės • Sandoriai su turinio trūkumais • Sandoriai su valios bei subjektinės sudėties trūkumais • Viešųjų juridinių asmenų sandorių negaliojimo ypatumai • Sandorio negaliojimas dėl sandorio formos pažeidimo • Teisės remtis liudytojų parodymais atstatymas
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.Civilinė byla Nr.3K-3-521/2003
Sandorio negaliojimo samprata Sandorio negaliojimo atribojimas nuo sandorio nutraukimo. Sandorio negaliojimo pagrindai glūdi pačiame sandoryje. Tai reiškia, kad sandoris buvo sudarytas su tokiais trūkumais, dėl kurių sandoris įstatymų nustatytais atvejais negalioja (niekinis sandoris) arba gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Sandorio nutraukimas - naujas vienašalis ar dvišalis sandoris
1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu • 1. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). • 2. Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sandorių galiojimo sąlygos • Bendrosios sandorių galiojimo sąlygos • Specialiosios sandorių galiojimo sąlygos
Bendrieji ir specialieji sandorių negaliojimo pagrindai 6.224 straipsnis. Sutarties negaliojimas Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
9 straipsnis. Civilinio kodekso normų dėl sandorių negaliojimo taikymas 1. Civilinio kodekso 1.78–1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. 2. Civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti. 3. Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo taikomos ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki šio kodekso įsigaliojimo, o patvirtinami jam įsigaliojus. 4. Sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nėra numatyta tokio sandorių negaliojimo pagrindo.
Niekiniai ir nuginčijami sandoriai1.78 str. 1. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. [….] 3. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų (ne tik CK) nustatyti pagrindai. (Pvz.: 1.80 str. “Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.”
Niekinis sandoris teisine prasme yra bereikšmis – niekas Teisių ir pareigų, grindžiamu niekiniu sandoriu, negalima įgyvendinti, jų negalima ginti, tokio sandorio negalima panaudoti prieš tiek prieš kitą sandorio šalį, tiek prieš trečiuosius asmenis. Jeigu teismas, nagrinėdamas ginčą, nustato niekinį sandorį, tai jis savo iniciatyva (ex officio) privalo taikyti sandorio negaliojimo sąlygas.
Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas 1. Sutartis yraabsoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. 2. Absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties šalys negali vėliau patvirtinti. 3. Sutartis yrasantykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. 4. Santykinai negaliojančią (nuginčijamą) sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas yra aiškiai pareiškiamas. 6.225 straipsnis.
Sandorio negaliojimo pagrindų panaikinimas sandorio patvirtinimu 1. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. 2. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį; 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises. 1.79 straipsnis. Nuginčijamo sandorio patvirtinimas Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio.
Sandorį gali patvirtinti ne tik sandorio šalis Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.
Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo taikomos ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki šio kodekso įsigaliojimo, o patvirtinami jam įsigaliojus
1. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. • 6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. • 3.92 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
Ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Todėl tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (2001 m. gruodžio 10 d. LAT nutartis civ.byl. P.Vikis v. E.Vilkienė ir kt., kat.15.1; 15.2.1.1.; 84; 94.1; 107.1).
Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. (1.78 str. 2 d.) (Pvz., 1.90 straipsnis. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu 1. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.
Kas gali reikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo? • Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. • Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. • Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kokių tikslų siekiama šiomis teisės normomis? Kuo skiriasi reikalavimai ieškovui, kai reiškiamas ieškinys dėl nuginčijamo sandorio negaliojimo?
6.227 straipsnis. Teisė pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo 1. Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. 2. Absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva). 3. Teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo E. Lukšos pareiškimą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 1545 kv.m žemės sklype Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Saldenės kaime, nesant jo prašymo, atlikti geodeziniai matavimai bei leista statyti gyvenamąjį namą kitam asmeniui. Nagrinėjant E. Lukšos pareiškimą paaiškėjo, jog jis šį sklypą įsigijo 1994 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš J. Vaitkevičiaus, kuris minėtą sklypą buvo įsigijęs 1993 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau Vilniaus apskrities administracija šį sklypą pardavė Černiauskienei. Pardavėjas - Vilniaus apskrities viršininko administracija - nežinojo, kad parduodama žemė yra privati nuosavybė, todėl kreipėsi į teismą pripažinti šį sandorį negaliojančiu kaip sandorio sudaryto suklydimo įtakoje. Černiauskienė pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad 1993 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo sutartis, sudaryta tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir J. Vaitkevičiaus, yra neteisėta, nes pirkėjas J. Vaitkevičius neįvykdė 1992 m. balandžio 23 d. su juo sudarytos žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutarties 3 punkto sąlygos, pagal kurią minėta sutartis įsigalioja po metų, jeigu per tą laiką paklojami namo pamatai. J. Vaitkevičius per metus laiko nepaklojo sklype pamatų, taigi 1992 m. balandžio 23 d. sklypo naudojimo (nuomos) sutartis neįsigaliojo, Žr. Sekantį puslapį
Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, nurodė, jog jie neturi reikalavimo teisės, nes nėra ginčijamų sandorių dalyviai. LTA teisėjų kolegija nurodė, kad su tokiais apeliacinės instancijos teismo argumentais negalima sutikti. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovai sandorius ginčijo remdamiesi CK 47 straipsniu. Šis straipsnis numatė, jog negalioja sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų. Sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, yra niekiniai, todėl teisę ginčyti tokį sandorį turi bet kuris suinteresuotas asmuo (naujojo CK 1.78 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 47 straipsnį, todėl jo nutartis naikintina (CPK 3542 str. 2 d.). Be to, nuginčijamus sandorius turi teisę ginčyti ne tik tų sandorių šalys, bet ir tretieji asmenys, kurių teises ar interesus ginčijamas sandoris pažeidžia (CK 6. 227 str. 3 d.). Civilinė byla Nr. 3K-3-1066/2002 m.
Sandorio negaliojimo pasekmės Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. 1.80 str. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Panaikinta konfiskacinė restitucija, kuri buvo senajame CK
Daiktinės ir prievolių teisės normų kolizija – restitucija ir vindikacinis ieškinys Ši kolizija iškyla tik tada, kai restitucijos dalykas yra daiktai.
4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo 1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. 2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Šios taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Restitucija netaikoma prieš sąžiningą įgyjėją Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo L. pareiškimą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 1545 kv.m žemės sklype Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Saldenės kaime, nesant jo prašymo, atlikti geodeziniai matavimai bei leista statyti gyvenamąjį namą kitam asmeniui. Nagrinėjant L. pareiškimą paaiškėjo, jog jis šį sklypą įsigijo 1994 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš J. V., kuris minėtą sklypą buvo įsigijęs 1993 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau Vilniaus apskrities administracija ši sklypą pardavė Č. Pardavėjas - Vilniaus apskrities viršininko administracija - nežinojo, kad parduodama žemė yra kito asmens privati nuosavybė, todėl kreipėsi į teismą pripažinti šį sandorį negaliojančiu kaip sandorio sudaryto suklydimo įtakoje irtaikyti restituciją. LTA teisėjų kolegija konstantavo, kad: “Restitucija L. atžvilgiu galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs, jog jis yra nesąžiningas. Antra vertus, restitucija turi būti taikoma vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais(teisingumo, sąžiningumo ir protingumo). Iš bylos medžiagos matyti, kadL. ginčo sklype yra pradėjęs statyti gyvenamąjį namą.”Civilinė byla Nr. 3K-3-1066/2002 m.
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yraniekinis ir negalioja. Anksčiau nebuvo išskirtos imperatyviosios normos
1.81 straipsnis. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas • 1. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. • 2. Jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas • 1. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. • 2. Jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. • 3. Vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų.
1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas • 1. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai). Šis str. sistemiškai sietinas su 2.83–2.85 str. Iš esmės pakeičia senojo CK nuostatas dėl privačių juridinių asmenų sandorių negaliojimo.
2.83 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją • 1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.
2.83 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y.juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.
1.83 straipsnis. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisinės pasekmės • 1. Pagal įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytą sandorį teisės ir pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, jeigu nėra kito pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. • 2. Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens įregistravimo, šiuos sandorius sudarę asmenys atsako solidariai, jeigu įregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievolių pagal tuos sandorius (šio kodekso 2.61 straipsnis).
2.84 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją • 1. Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. • 2. Jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. • 3. Asmuo, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis sudaręs sandorį, kuriam juridinis asmuo nepritaria, privalo atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius, jeigu neįrodo, jog trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, žinojo ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti, jog sandoris sudaromas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.
Sandoriai su valios bei subjektinės sudėties trūkumais
Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Todėl ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. LTA praktika
2001 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-745/2001 Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų.Suklydimas dėl motyvo, kuris nebuvo inkorporuotas į sutartį kaip jos esminė sąlyga, negali būti laikomas esminiu suklydimu, dėl kurio sandorį reikėtų pripažinti negaliojančiu.
Sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, yra sandoris su valios trūkumu, tuo tarpu, įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją vidinę valią. Sandorį ginčijant CK 56 str. pagrindu, būtina įrodyti, kad sandoris sudarytas suklydimo, turinčio esminę reikšmę (dėl sandorio dalyko, objekto, šalių, pagrindinių sąlygų ir pan.), įtakoje.Sprendžiant klausimą, ar asmuo tikrai esmingai suklydo, atsižvelgtina ne tik į konkretaus sandorio turinį, bet ir į jo sudarymo aplinkybes, sudariusio sandorį asmens išsimokslinimą, kitas svarbias bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė suklydimo įtakoje, nes sutartis, prieš ją pasirašant, buvo garsiai perskaityta, ieškovė notarei nepareiškė apie lietuvių kalbos prastą mokėjimą. Analogišką išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuodama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės suklydimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks CK 56 straipsnio taikymas neatitinka šios normos turinio ir paskirties. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami CK 56 straipsnį, į auksčiau aptartąsias aplinkybes neatsižvelgė. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo pažyma (t. 1, b.l. 34) patvirtina, kad tarp ieškovės G.Dišlerienės ir atsakovo A.Tauros buvo susiklostę paskoliniai su buto įkeitimu teisiniai santykiai. Ginčo butas atsakovui buvo įkeistas 1993 m., 1994 m. ir 1995 m. vasario 8 d. Ieškovė ir teisme apklausti liudytojai G.Dumšienė ir D.Sakalauskienė parodė, kad ji atsakovui parduoti buto neketino, o iš atsakovo A.Tauros pasiskolinusi 1500 JAV dolerių, kuriuos atsakovui vėliau grąžinusi. Apie buto pardavimą ir jo kainą niekas nekalbėjo. Visus dokumentus tvarkė A.Taura. Ieškovė mažai raštinga, nes yra baigusi kelias rusų mokyklos klases ir suprantanti lietuviškai tik buitinę kalbą. Teismai, padarydami išvadą, kad nėra ieškovės suklydimo dėl sudaryto sandorio esmės, visiškai neatkreipė dėmesio į jos išsimokslinimą, gebėjimą suprasti sudaryto sandorio esmę ir jo sudarymo aplinkybes. Sandorį tvirtinusi notarė D.Paulauskienė teismo posėdyje tvirtino, kad išaiškinusi sudaromo sandorio esmę ir garsiai perskaičiusi sutartį. Tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartyje esantis po šalių parašų įrašas, kad “Aš, Šiaulių I-jo biuro notarė RIMA SADAUSKIENĖ patvirtinu šią sutartį” patvirtina ieškovės teiginį, jog sutartis šalims garsiai nebuvo perskaityta. Priešingu atveju notarė būtų pastebėjusi aukščiau minėtą įrašą ir sutarties su tokiu įrašu nebūtų tvirtinusi.
1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu • 1. Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai. • 2. Fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja. • 3. (….) • 4. Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras.Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti. (nauja nuostata).
1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas 1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. 3. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Trečioji šio straipsnio dalis prioritetiškai saugo trečiųjų asmenų interesus.
1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas 1. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. 2. Tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
CK 52 straipsnį apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Civilinė byla Nr. 3K-3-1372/2000 m.
Atsakovai A. ir Ž.J. Aušiūros priešieškininiame pareiškime ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jų tikslas buvo tik pasiskolinti pinigų, o butą, esantį Pamėnkalnio g. 26-5, Vilniuje, tik įkeisti kaip garantą paskolos davėjai ir juo užtikrinti paskolos grąžinimą. Tikslo parduoti savo butą neturėjo ir su paskolos davėja kalbos apie buto pirkimą-pardavimą nebuvo. Paskolos davėja R.Januškaitė, duodama paskolą, reikalavo, kad jų butu būtų užtikrintas paskolos grąžinimas, todėl jų tikroji valia buvo sudaryti buto įkeitimo sutartį kaip garantiją, kad skola bus grąžinta. Atsakovai prašė teismą buto pirkimo-pardavimo sutartį su R.Januškaite pripažinti negaliojančia CK 52 str. pagrindu ir pripažinti, kad su R.Januškaite buvo sudaryta jų buto įkeitimo sutartis, kuria jie užtikrino 1994 m. rugpjūčio 16 d. gautos paskolos grąžinimą R.Januškaitei. Civilinė byla Nr. 3K-3-1372/2000 m.
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, (kad tarp šalių sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, o tikroji sandorio šalių valia buvo nukreipta sudaryti buto įkeitimo sandorį ) nutartyje konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis Savo išvadas argumentavo tuo, kad atsakovams buvo žinomos turto pardavimo ir įkeitimo teisinės pasekmės, Ž.J.Aušiūrienė davė notariškai patvirtintą sutikimą parduoti butą, atsakovai ruošėsi ir pardavė butą, notaras, tvirtindamas buto pirkimo-pardavimo sutartį, išaiškino buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasekmes, ieškovė šią sutartį teisiškai įregistravo viešame registre, o 1998 m. lapkričio 4 d. įregistravo buto įkeitimą už banko suteiktą kreditą, laikė, jog atsakovai kreipėsi į teismą, be svarbių priežasčių praleidę ieškininės senaties terminą. Byloje esantys buto pirkimo-pardavimo dokumentai, sudaryti įstatymo nustatyta forma ir tvarka, patvirtina atsakovų išreikštą valią butą parduoti, o ieškovės - butą pirkti. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima sutikti. Sandoris yra vidinės valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti Apeliacinės instancijos teismas esminę reikšmę suteikė formaliems teisiniams sandorio elementams (sudarymo tvarkai, formai, jo įregistravimui viešoje įstaigoje ir kt.) tačiau neteikė reikšmės kokio tiesioginio teisinio tikslo siekė sandorio šalys, sudarydamos šią sutartį. Civilinė byla Nr. 3K-3-1372/2000 m.
1.90 straipsnis. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu 1. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. 2. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.