Neįgalioji kriminologija

1. Neįgalioji kriminologija AlfredasKiškis, MykoloRomeriouniversiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas LKA konferencija, Druskininkai 2013 m. birželio 29 d.

2. Nusikalstamumas – dirbtinai konstruojama socialinės tikrovės dalis • Tai sako kriminologai! • Sako kitiems. • Sako: „nusikalstamumo nėra“ (N.Christie ir kt.) • Sako: „nusikaltimo prevencijos programos“. Tačiau: • Socialinio konstrukto koncepcija taip pat yra socialinis konstruktas, nes kalba yra socialinis konstruktas. • Nusikalstamumo neigimas reiškia nusikaltėlių ir jų aukų neigimą. • Išprievartautai moteriai sunku paaiškinti, kad ji nėra nusikaltimo auka.

3. Kriminologija ar deviacijų sociologija: kas iš to? • Jei nepripažįstame nusikalstamumo (nusikalstamų veikų) teisinio apibrėžtumo, ar tai kriminologija? • Kam reikia vartoti terminą „kriminologija“, jei neigiamas nusikalstamumas? • Be sociologijos nėra kriminologijos, kaip ir be teisės. • Kriminologija turi būti kartu su teise. • Teisė apibrėžia, saugo, gina vertybes – asmenų teises ir laisves. • Sociologija tai paaiškina, atskleidžia veiksnius ir t.t. • Kriminologija orientuojama: • Per teisės prizmę į asmenų teisių ir laisvių apsaugą nuo BT pažeidimų - į prevenciją ir kontrolę. • Per sociologijos prizmę į šių procesų paaiškinimą, supratimą. • Ko labiau reikia visuomenei, už ką ji pasirengusi mokėti pinigus? • –Kriminologijos paskirtis – nustatyti, kodėl pažeidžiamos BT ginamos vertybės, kaip ...

4. „Lietuvoje dominuoja kritinė kriminologija“ • Kritinis mąstymas – pažinimo variklis. • Silpnoji kritinės kriminologijos vieta – pozityvūs, racionalūs, visuomenei priimtini siūlymai. • Pagr. kritinės kriminologijos žinia– nusikalstamumas nėra reali problema („nusikalstamumo nėra“). • Dėl to stabdoma baudžiamosios politikos plėtra. • Nusikalstamumas ilguoju laikotarpiu didėja (įvairūs matavimai). • Kritinė kriminologija netiesiogiai padeda konservatyviausiai baudžiamajai politikai – palaikoma politika, žadanti nesudėtingus nusikalstamumo „sprendimus“. • O gal kriminologija – tai filosofijos dalis...?

5. Nusikalstamumas – nepamatuojamas • Tai pripažinus, neaišku: • kokios apimties išteklius skirti jo prevencijai, • į kurią jo dalį koncentruoti ribotus prevencijos ir kontrolės išteklius, • kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui. • N.Christie kritikuoja nusikalstamumo statistikos naudojimą, tačiau pats naudoja nusikalstamumo statistiką savo argumentams: „Geriausias būdas parodyti, kad kalinių skaičius nesusijęs su nusikalstamumo lygiu, -palyginti šiuos skaičius su policijos ir teismų statistika.“ • Ne tik kriminologija – daugybė mokslų skęsta tikslumo, netinkamo matematinių metodų taikymo problemose.

6. “Išnaikinkime savo galvose kalėjimus” • Nusikalstamumas – tai dirbtinis konstruktas! • Bausmių griežtinimas nemažina nusikalstamumo! • Panaikinkime bausmes ir baudžiamąją teisę! • Kai kalbame apie kitus... • O patys? • Kodėl kiti to „nesupranta“? • Žmonės nori teisingumo!

7. „Niekas neveikia“: veikimo ar matavimo problema? • Garsioji L.Sherman‘o tyrimų išvada. • Kam reikalinga kriminologija, jei niekas neveikia? • Bet... • Yra daug veiksmingumo matavimo problemų: poveikio apibrėžimas, veiksniai, pokyčiai, nusikalstamumo kaina, vienur tiko, o kitur? Kontrolinės ir eksperimentinės grupės... • Prevencijos tyrimuose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus nusikaltimų ir žmonių tipus.

8. Prevencinio poveikio nebuvimo prezumpcija – aukso puodas ar kilpa ant kaklo kriminologijai? • Kritikuojamas bausmės veikimo, prevencinio poveikio postulatas. • Bausmės, prevencijos neveikimo prezumpcija – aukso puodas kriminologams! Kiek daug užsakomųjų tyrimų! • Bet užsakymų nėra... • Nusikaltėlio asmenybės „veiksmingos korekcijos priemonės nežinomos, jų dar tik ieškoma“. (V.Justickis. Kriminologija 1d. (vadovėlis). – Vilnius, 2001, p. 262. • Kam ta kriminologija? • Ar būtina pereiti prie bausmės, prevencijos neveikimo prezumpcijos? • Jei tyrimų rezultatai nerodo poveikio, ar galime laikyti, kad bausmė, prevencija neturi sulaikomojo poveikio?

9. Tarp tikėjimo prevencijos veiksmingumu ir „niekas neveikia” • Kažkaip reikia gyventi ir puoselėti kriminologiją. • Bendros nusikalstamumo žalos įvertis 4-5 proc. BVP. • Lietuva yra įsipareigojusi NATO skirti gynybai 2 proc. BVP, tačiau tikimės, kad 2016 metais jau galėsime skirti 1 proc. BVP. • Nominalusis Lietuvos BVP 2012 m. 113 mlrd. Lt. • Bendros nusikalstamumo Lietuvoje žalos įvertis yra apie 5 mlrd. Lt per metus. • Tai kriminologų taikinys, į ką reiktų nukreipti savo dėmesį ir veiklą.

10. Kriminologija gali! • Duoti tai, ko reikia žmonėms,teikti vartojamasias vertes: • rekomendacijas, siūlyti būdus, kaip mažinti nusikalstamumą ir jo žalą, • kaip didinti žmonių saugumo jausmą. • Skleisti žinią – kriminologija gali! • Paskatinti žmones aktyviai priešintis blogiui, išmintingai spręsti socialines problemas ir kurti saugią aplinką.

11. AČIŪ Tai tik diskursas...