Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

1. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Gruodžio 4 d. paskaitai reikėtų perskaityti: Gavėnaitė A. Kritinė kriminologija kontinentinėje Europoje: ištakos ir pagrindinės idėjos // Teisės problemos, 2007, Nr. 3 (57), p. 43–61. Žr.:http://www.teise.org/data/2007-3-gavenaite.pdf Arba:www.teise.org → Teisės problemos → Archyvas → 2007/3 (57) → Santrauka → Straipsnis

2. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Gruodžio 11 d. paskaitai reikėtų perskaityti: Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2 (64), p. 5–61. Žr.:http://www.teise.org/data/2009-2-kury-brandenstein.pdf Arba:www.teise.org → Teisės problemos → Archyvas → 2009/2 (64) → Santrauka → Straipsnis

3. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai): • Jaunimo nusikalstamumas; • Korupcija (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą); • Recidyvas (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą); • Narkotikai (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą).

4. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Jaunimo nusikalstamas elgesys: • yra visuotinai paplitęs, t. y. juo pasižymi beveik visas jaunimas; • jis yra “tranzitinis”, t. y. dažniausiai – laikinas fenomenas gyvenimo raidoje; • palyginus su suaugusiųjų nusikalstamu elgesiu, jis yra spontaniškas, susijęs su grupėmis ir sukelia mažiau ekonominės žalos; • susijęs ne tik su jaunuoliais kaip kaltininkais, bet ir kaip aukomis; • negali būti sėkmingai kontroliuojamas griežtomis priemonėmis, nes jos skatina recidyvą. Pagal: Dollinger B., Schmidt-Semisch (Hrsg.). Handbuch Jugendkriminalität. 2. Aufl., 2011, S. 11.

5. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas • Dar XX a. viduryje empiriniai jaunimo nusikalstamo elgesio tyrimai parodė, kad socialines normas pažeidžiantis elgesys šiai amžiaus grupei yra itin būdingas. • Pvz., pagal paskutinio ISRD (tarptautinis projektas "Jaunimo smurtinis elgesys, nuostatos ir viktimizacija", naudojant "pranešimo apie save (self-report)" metodą) tyrimo Lietuvoje 2006 m., rezultatus, kuriuos apibendrino Teisės institutas, per paskutinius metus 16 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2219) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 30 proc. Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 15 metų.

6. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Biologine ir socialine prasme sudėtingą jaunystės periodą dar XX a. viduryje taikliai apibūdino vokiečių kriminologas Francas Eksneris, netrukus po II-ojo Pasaulinio karo išleistame kriminologijos vadovėlyje, paskirdamas jį savo jaunam sūnui, žuvusiam Rytų fronte. Jis pastebi, kad šiam biologinės ir socialinės brandos etapui būdingas „fantastinis išgyvenimų alkis, nesuderinamas su teisėtu vidiniu ir išoriniu pasitenkinimu; fizinių jėgų perteklius, kurios, neslopinamos dvasiškai ir doroviškai subrendusio žmogaus, veržiasi būti panaudojamos; galingas pripažinimo poreikis, perdėtas Aš pabrėžimas; veržimasis toliau vystytis ir save realizuoti, susijęs su užsispyrimu ir maišto nuotaikomis prieš prievartą ir autoritetus su kartu būdinga vidinio netikrumo ir silpnumo priešingybe; potraukių valdomas elgesys; fantazijos turtingumas, drąsa ir neapgalvotumas, neleidžiantys įvertinti savo veiksmų pasekmių, – ar tai būtų romantinis nuotykis, ar ateitį naikinančios bausmės padariniai; netvirtumas ir nepastovumas, kuriam tenka konfliktuoti su drausmės reikalaujančia švietimo sistema; šalia to – stiprus, ką tik pabudęs lytinis geismas, kuris užvaldo fantaziją, nerandant kelio leidžiamam pasitenkinimui; visur prieštara tarp pageidavimo ir galėjimo, tarp noro ir privalėjimo. Sunkus išbandymas dar nesusiformavusiam žmogui. Nereikėtų pamiršti, kad šie pageidavimai ir norai turi visai kitą intensyvumą, nei tarp suaugusiųjų. Ne mąstymu vadovaujamasi, bet mąstymui vadovaujama“. Exner F. Kriminologie. 3. Aufl. Berlin, 1949.

7. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas • Gilių ir plačių kriminologinių tyrinėjimų rezultatai leidžia apibendrinti dažno bei universalaus jaunimo nusikalstamo elgesio paskatas, sąlygas ir aplinkybes, pirmiausia sietinas su intensyviu biologiniu ir socialiniu brendimu. • Tapimo suaugusiuoju ir socialinio statuso kaitos proceso metu jaunimas išgyvena intensyvios socializacijos procesą, kurio esminius bruožus gražiai ir tiksliai apibendrindamas apibūdino vokiečių profesorius dr. Thomas Trenczek. Jaunystės fazę formuoja biologinio, psichologinio ir sociologinio perėjimo dinamika. Socializacijos procese: (Pagal: Trenczek T. Strafe, Erziehung oder Hilfe? Bonn: Forum Verlag Godesberg, 1996, S. 16–17)

8. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas • vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas) • įsitvirtina moralinė sąmonė • įgyjama socialinė veikimo kompetencija • įgyjamas savarankiškumas ir atsiskiriama nuo ankstesnių kontaktinių asmenų • perimami nauji vaidmenys • sustiprėja savigarbos jausmas • konfrontuojama su savo seksualumu • ieškoma savo identiteto; „paauglystėje atsiranda biologinė prievarta filosofijai“ (G. Funke 1997) • imama vystyti racionali gyvenimo perspektyva

9. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Socialiniai tyrimai, leidę atskleisti vaikų ir jaunimo raidą. Tapimo suaugusiuojuprocesas ir statuso kitimas dažnai susijęs su asmeniniais kriziniais fenomenais: - netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso; - asmeninio įvaizdžio nepastovumas ir lengvas pasidavimas kitų įtakai; - per didelių (nepakeliamų) reikalavimų, motyvacijos trūkumo ir rezultatų siekimo problemų simptomai; - orientacijos gyvenime ir konfliktų įveikimo problemos; - elgesio neužtikrintumas, nenuoseklumas, spontaniškumas, retas adekvatus reagavimas į negatyvius išgyvenimus; - suvereniteto, susilaikymo, dėmesio kitiems trūkumas; - bandant tolerancijos ribas, dažnas provokavimas ir kitų įžeidinėjimas.

10. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dėl paminėtų vidinių ir socialinių prieštaravimų, kylančių tam tikroje socialinėje, biografinėje, kultūrinėje, ekonominėje aplinkoje, vaikų ir jaunimo nusikalstamas elgesys gali būti gyvenimo realybės „apdirbimo“ (įvertinimo, išbandymo) priemone. Tokiu elgesiu gal būti bandoma... ...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius, ...įgyvendinti pageidaujamą gyvenimo stilių, ...apsiginti nuo suaugusiųjų kontrolės, ...išreikšti socialinį protestą ar kritiką visuomenės atžvilgiu, ...peržengti tam tikras ribas ir normas, tai patirti ir išgyventi, ...įgyti draugų, grupės palankumą, ...kompensuoti savo bejėgiškumą ar nusivylimą kitose socialinio gyvenimo srityse (šeimoje, mokykloje ir pan.), ...pabėgti nuo psichosocialinių sunkumų ir pan.

11. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

12. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

13. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Registruoto nepilnamečių nusikalstamumo lygis 100 000 to paties amžiaus gyventojųStatistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

14. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

15. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys