220 likes | 457 Views
„Purvinos sniego gniūžtės”, arba kas yra kometa?. Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla 10b kl. mok. Gabija Labutytė, Gineta Rumševičiūtė Mokytoja Rasa Kižienė. Turinys. Kas tos „uodeguotosios žvaigždės”? Uodeguotieji dangaus pranašai Pranašai Lietuvoje Paslaptis atskleista Kas ta kometa?
E N D
„Purvinos sniego gniūžtės”, arbakas yra kometa? Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla10b kl. mok. Gabija Labutytė, Gineta Rumševičiūtė Mokytoja Rasa Kižienė
Turinys • Kas tos „uodeguotosios žvaigždės”? • Uodeguotieji dangaus pranašai • Pranašai Lietuvoje • Paslaptis atskleista • Kas ta kometa? • Apie galvą ir uodegą... • Apie švytėjimą... • Apie orbitas... • Iš kur jos atskrieja? • Kaip miršta kometos? • Ar pavojinga Žemei susidurti su kometa? • Įdomu... • Žymioji Halio Kometa • „Ekstremalioji” Lavdžojaus kometa • Kometa tarp žaibų ir fejerverkų • Žodynėlis • Įdomūs faktai apie kometas • Šaltiniai
Kas tos „uodeguotosios žvaigždės”? Senovės žmonės, stebėdami dangų, atkreipė dėmesį, kad ne visos žvaigždės danguje kas vakarą lieka savo vietose. Tokius klajojančius šviesulius senovės graikai pavadino planetomis. Tačiau kartais danguje tarsi iš niekur pasirodydavo paslaptingos žvaigždės, kurios naktis iš nakties slinkdavo dangumi vilkdamos kraupias ugnines uodegas. Tokios žvaigždes graikai pavadino „aster kometes”: t.y. uodeguotomis žvaigždėmis. Heilo-Bopo nufotografuota kometa 1997m. kovo 11d.
Uodeguotieji dangaus pranašai Įspūdingas kometų pasirodymas keldavo baimę. Senovės manuskriptuose šie dangaus kūnai vaizduoti kaip nukirstos galvos, raganos, kardai, šluotos... Manyta, kad liepsnojanti žvaigždė atneša nelaimes, karus, badą ir ligas. 455 m. ryški kometa „išpranašavo“ Romos imperatoriaus Valentino mirtį, 1066 m. praskriejusi kometa lėmė anglų pralaimėjimą kovoje su normanais.
Pranašai Lietuvoje Lietuviai nuo seno taip pat tikėjo, kad kometos – bloga lemiantis ženklas. Nelauktą viešnią vadindavo „žvaigžde su uodega“, „žvaigžde su juosta“, „klajokle“, „šluota“, „šluotine žvaigžde“, „Dievo rykšte“, „dangaus rykšte“. Kometos švietė ir per skvarbius Lietuvai įvykius. Po 1648 m. kometos praskriejimo kilo vienas baisiausių karų Lietuvos istorijoje su sukilusiais Ukrainos kazokais, o vėliau su įsitraukusia į konfliktą Rusija. 1665 m., kai pagaliau buvo sudaryta taika su Rusija, nakties dangumi skriejo jau kita kometa.
Paslaptis atskleista Dar įžymus antikos filosofas Aristotelis manė, kad kometos tai meteorologiniai atmosferos reiškiniai – ugnies stulpai. Tik XVI a. danų astronomas Ticho Brahė pabandė apskaičiuoti atstumą iki kometos. Pasirodė, kad ji skrieja aukščiau nei debesys ir net toliau už Mėnulį! Tolimesni anglų I.Niutono bei E.Halio tyrimai atskleidė, kad kometos priklauso Saulės sistemos kūnų šeimai.
Kas ta kometa? Kometa (kometoidas) – mažas ledinis Saulės sistemos kūnas, kuriam priartėjus pakankamai arti Saulės, galima pamatyti komą – ploną atmosferą ir kartais uodegą. Kometos branduolys yra 1 - 50km skersmens vientisas luistas, susidedantis iš negaruojančių silikatų, metalų dulkių ir sušalusių į ledą lengvai garuojančių medžiagų: vandens, amoniako, metano, anglies dioksido, ir kt.Prie Saulės artėjančios kometos branduolys pradeda garuoti.
Apie galvą ir uodegą... Aplink branduolį susidaro didelė dujų skraistė, vadinama kometos galva (jos skersmuo kartais siekia net 50 000 km), ir nuo Saulės nukreipta uodega. Kometos uodegą kreipia Saulės vėjas ir šviesos slėgis.
Apie švytėjimą... Kometos švyti jų atspindėta saulės šviesa. Skraistės ir uodegos dujos, gavusios saulės spindulių energijos, ima spinduliuoti pačios.Pralėkdama pro Saulę, kometa netenka maždaug 0,2—0,5 % savo masės. Uodegos medžiaga negrįžta į branduolį ir išsisklaido kosminėje erdvėje.
Apie orbitas... Daugumos kometų orbitos – pailgos elipsės formos. Kuo labiau elipsė pailga, tuo ilgesnis orbitinis periodas. Trumpo periodo kometų orbitinis laikotarpis trumpesnis kaip 200 metų, jų orbita išlenda už išorinių planetų. Trumpo periodo kometos skirstomos į Jupiterio ir Halley šeimas.Ilgo periodo kometų orbitinis periodas 200 – 2000 ar net milijonai metų. Jos kilusios iš Oorto debesies.
Periodinės kometos orbitos. Kometos nutolsta daug toliau už Plutoną
Iš kur jos atskrieja? Manoma, kad kometos atskrieja iš kometoidų debesų, kurie dviem milžiniškais sluoksniais supa Saulės sistemą. Artimesnis Koiperio debesis prasideda ties Plutono orbita (30 av; 1 av=150 mln km). Kitas, vadinamasis Oorto debesis yra dar toliau – nuo 50 000 av. Saulei skriejant aplink Galaktikos centrą prasilenkiančių žvaigždžių gravitaciniai laukai sutrikdo kometų orbitas ir nukreipia jas link Saulės.
Kaip miršta kometos? Jei kometa keliauja pakankamai greitai, ji gali palikti Saulės sistemą, kaip kad elgiasi hiperbolinės kometos. Taip pat kometa gali išgaruoti - branduolys garuoja kol tampa tamsia uoliena ar nuolauža, panašia į asteroidą. Kartais kometos subyra, dažniausiai dėl Saulės ar planetų gravitacinio poveikio ar sprogimo.
Ar pavojinga Žemei susidurti su kometa? Be abejo, tačiau tokia tikimybė yra labai maža. Kai kuriais skaičiavimais, tai galėtų įvykti vieną kartą per 100 000 metų. Dažniau pasitaiko atvejų, kai Žemė patenka į kometos uodegą. 1910 m. pro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei nieko neatsitiko.
Žymioji Halio kometa Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių periodinių kometų. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą1682 m. apskaičiavo E. Halis (Anglija). Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m. Video apie Halio kometą. http://www.youtube.com/watch?v=C8zV1xiGqf4 Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių periodinių kometų. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą1682 m. apskaičiavo E. Halis (Anglija). Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m. Video apie Halio kometą: http://www.youtube.com/watch?v=C8zV1xiGqf4 Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių periodinių kometų. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą1682 m. apskaičiavo E. Halis (Anglija). Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m. Video apie Halio kometą. http://www.youtube.com/watch?v=C8zV1xiGqf4 Saulės sistemos ir Halio kometos demonstracija: http://www.fotonas.su.lt/studdarbai/astronomija/priedai/java5/halley.html
„Ekstramalioji” Lavdžojaus kometa Lavdžojaus (Lovejoy) kometa buvo atrasta 2011m. lapkričio 27 d. Ją naktiniame danguje pastebėjo astronomas - mėgėjas iš Australijos Teris Lavdžojus. Uodeguotoji Saulės sistemos viešnia pro Saulę praskriejo taip arti, jog kone kliudė jos paviršių. Buvo tikimasi, jog ji suirs dar prieš dvi savaites, kai ji buvo įskriejusi į Saulės atmosferą ir nuo šviesulio paviršiaus ją skyrė menki 140 tūkst. km. Vis tik NASA Saulės dinamikos observatorija gruodžio 15 d. pranešė, jog kometa Saulės „bučinį“ išgyveno. Video apie Lavdžojaus kometą: http://www.nasa.gov/multimedia/videogallery/index.html?media_id=125774121
Kometa tarp fejerverkų ir žaibų Kartais įspūdingiausiu reginiu tampa pats dangus. Sausio 26 d. Perto miestelis (Australija). Tarp debesų uodegą tiesė išties retas šviesulys – Maknoto (McNaught) kometa. Puošnioji kometa buvo tokia šviesi, kad net išliko regima Žemės šviesų gausybėje! Video apie Maknoto kometą: http://www.youtube.com/watch?v=ScM2TWzjPAU
Žodynėlis • Kometoidas - pagrindinė kometos dalis, kurioje sutelkta beveik visa jos masė. • Koma - dujų skraistė, kuri gaubia prie Saulės artėjančios ar nuo Saulės tolstančios kometos branduolį (kometoidą). • Perihelis - aplink Saulę skriejančio kūno orbitos taškas, mažiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro. • Periodas - laiko tarpas tarp periodiškai vykstančio reiškinio dviejų gretimų vieno vardo fazių. • Orbita - trajektorija, kuria erdvėje skrieja gamtinis kosm. kūnas arba dirbtinis kosm. aparatas aplink kitą kosm. kūną, veikiamas gravitacijos jėgos. • Saulės vėjas - Elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, helionų) plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės.
Krintančių žvaigždžių - meteorų - lietūs danguje lyja, kai Žemės planeta, skriedama aplink Saulę, kerta kurios nors kometos orbitą ir savo kelyje „šluoja“ mikroskopines kometų liekanas. Manoma, kad sprogimą netoli Tunguskos upės Sibire 1908 m. sukėlė į Žemės atmosferą įskriejęs nedidelis senos kometos branduolys. Trims kometoms suteikti lietuvių atradėjų vardai: Černio-Petrausko (atrasta 1980 m.), Černio (1983 m.) bei Černio – Kiuchi – Nakamura (1990 m.). Černio kometa įdomi tuo, kad turėjo vieną didžiausių skersmenų ~ 60 km. Daugiausia kometų atrado... kosminis aparatas SOHO. Tiksliau ne pati kosminė observatorija, o astronomai, tirdami Saulės aplinkos nuotraukas. SOHO į orbitą pakilo 1995 m. ir per 13 metų padėjo atrasti net 1500 kometų! Įdomūs faktai apie kometas
Šaltiniai • http://www.astronomija.info/astropas/kometa.php • http://lt.wikipedia.org/wiki/Kometa • http://astro.res.lt/enter.htm • http://astronomai.lt/meistras.php • http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Kometos