Tarmių išlaikymo vertingumas miestiečių akimis

1. Tarmių išlaikymo vertingumas miestiečių akimis Regina Kliukienė (Vilniaus universitetas)

2. Tyrimo metodas ir respondentai • Respondentai atrinkti pagal daugiapakopę atsitiktinę atranką. • Analizuojami Vilniaus ir Klaipėdos miestų apklausos kiekybiniai duomenys. • Imtis – 1219 respondentų vyrų ir moterų nuo 15 iki 74 metų amžiaus, kurie daugiau mažiau atpažįsta, kokia tarme žmogus kalba.

3. Tyrimo medžiaga • Šiai analizei iš visų anketoje pateiktų klausimų buvo pasirinktas vienas mus dominantis klausimas – ,,Tarmių išlaikymo vertingumas/nauda“, kuris išskaidytas į tokius tarpinius teiginius: • 1. Tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti; • 2.Reikia skatinti, kad vaikai ir jaunimas kalbėtų tarmiškai; • 3. Tarmes verta išlaikyti, kad jos turtintų bendrinę kalbą; • 4. Tarmės trukdo gerai išmokti bendrinę kalbą; • 5. Tarmių vartojimas labiau tinka kaimo, o ne miesto žmonėms; • 6. Tarmių vartojimas yra nesuderinamas su moderniu, šiuolaikišku gyvenimu, todėl nebeverta jų vartoti.

4. Rezultatų aptarimas

5. 1. Tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti • Iš visų respondentų (vyrų ir moterų), vyresnių nei 50 metų, apie 40% sutinka su šiuo teiginiu, jam prieštarauja kiek didesnis procentas - 47% apklaustųjų. • Panašiu santykiu atsakė ir labiau išsilavinę žmonės: apie 50% tokių respondentų pareiškė visiškai nesutinką, o 55% sutinką, kad tarmes reikia išlaikyti ir vartoti.

6. Rezultatų aptarimas (I) • Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų nuomonė šiuo klausimu beveik vienoda: 41% vilniečių ir 47% klaipėdiečių tarmes laiko turtu. • Be nuomonės praktiškai buvo 8% vilniečių ir 3 % klaipėdiečių (turimi galvoje atsakymai ,,nei, taip, nei ne“; ,,nežinau, ką pasakyti“).

7. Rezultatų aptarimas (II) • Šitokie atsakymai skirtingų tautybių respondentų: • 55% lenkų tautybės respondentų vertina tarmes, ir tik apie 15% arba nežino, ką pasakyti, arba atsako ,,nei, taip, nei ne“; • Lietuvių respondentų nuomonė gana aiški ir tvirta: 48% nelinkę sutikti, o 43% tvirtina, kad tarmes reikia išlaikyti.

8. Rezultatų aptarimas (III) • Tėvų tautybė iš esmės yra lemianti reiškiant nuomonę apie tarmes: • jei bent vienas iš tėvų lietuvis, teigiamai į klausimą atsakė 49% tokių respondentų; • žmonės, kurių abu tėvai nelietuviai, dažniausiai nesutinka arba nežino, ką atsakyti, bet ir iš jų nemaža dalis (47%) yra nusiteikę laikyti tarmes ir vertingomis, ir naudingomis; • palankiausiai tarmes vertina dvikalbiai respondentai – net 59% iš jų teigiamai atsakė į šį klausimą.

9. Rezultatų aptarimas (IV) • Atsakymai dar vienos respondentų grupės – žmonių, save tapatinančių su kokia nors vietove: • tik 36% miestiečių, tapatinančių save su etniniu regionu, sutinka, o net 57% visiškai nesutinka, kad tarmės yra mūsų turtas; • gerai tarmę vertina tie, kurie save tapatina su visu pasauliu (net 55% respondentų).

10. 2.Reikia skatinti, kad vaikai ir jaunimas kalbėtų tarmiškai • Savo vaikus ir apskritai jaunimą skatintų kalbėti tarmiškai 42% penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. • Jaunuoliai nuo 15 iki 29 metų arba abejoja tuo (33% ), arba nesutinka (18%). • Tik apie 2-7 procentus jaunų žmonių visiškai nesutinka arba išvis nežino, ką pasakyti.

11. Rezultatų aptarimas (I) • Mišrios tautinės sudėties šeimose apklaustieji tvirtos nuomonės šiuo klausimu nepareiškė: 33% jų atsakė ,,nei, taip, nei ne“. • Lietuvių šeimose vyrauja teigiamas požiūris į tarmes: iš viso 47% visų atsakiusiųjų. • nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi perpus mažiau respondentų – tik 20% .

12. Rezultatų aptarimas (II) • Lyginant Klaipėdą su Vilniumi atsakymai pasiskirsto taip: • sutinka su pateiktu teiginiu 45% klaipėdiečių ir 32% vilniečių; • nesutinka 19% klaipėdiečių ir 11% vilniečių; • Palankiau tarmių atžvilgiu nusiteikę senbuviai klaipėdiečiai - 46%.

13. Rezultatų aptarimas (III) • Itin svarbią reikšmę tokiam nusiteikimui turi paties respondento tautybė ir tapatybė: • iš visų lietuvių 42% sutinka su aptariamuoju teiginiu; • tik 18% visiškai tam prieštarauja; • nelietuvių grupėse dalis respondentų (apie 25%) linkusi teikti svarbą tarminiam kalbėjimui; • likusieji vis dėlto nežino, abejoja arba išvis nesutinka su šia nuostata.

14. Rezultatų aptarimas (IV) • Net 22% respondentų, tapatinančių save su etniniu regionu, kuriame gimė ir užaugo, mano kad nereikią jaunimo mokyti tarmiškai. • Kaip atsvara tokiai nuostatai yra dvigubai daugiau respondentų (43%). • ,,Neapsisprendėlių“ nėra itin daug: vos 1%, 5% ir 6% respondentų arba nežino, arba nesutinka, o 23% tiesiog atsako ,,nei taip, nei ne“.

15. 3. Tarmes verta išlaikyti, kad jos turtintų bendrinę kalbą • Koks yra tarmių ir bendrinės kalbos ryšys miestiečių akimis? • Ar jie taip pat linkę manyti, kad tarmes būtina saugoti ir dėl bendrinės kalbos? • Šis teiginys abejonių nekėlė apie 50% apklaustųjų. • Nemaža dalis jų (30%) mano kaip tik visiškai priešingai. • Kiti neturi aiškios nuomonės.

16. Rezultatų aptarimas (I) • Nei lyties, nei amžiaus, nei išsimokslinimo, nei kiti faktoriai nelemia nusiteikimo dėl tarmių kaip bendrinės kalbos turtinimo šaltinio. • Net tautiniu pagrindu nevienalyčiai respondentai į šį teiginį atsako vienodai teigiamai: • 48% lietuvių ir 50% mišrios tautybės žmonių sutinka, kad tarmės turtina bendrinę kalbą. • Nelietuvių šeimose kiek mažesnis procentas (36%) taip pat linkę su tuo sutikti.

17. Rezultatų aptarimas (II) • Iš pačių respondentų lietuvių (tautybės požiūriu) net 52% atsakė teigiamai. • Tokie pat atsakymai rusų tautybės miestiečių - 39%, lenkų - 43%, kitų tautybių - 44%.

18. Rezultatų aptarimas (III) • 62% apklaustųjų, turinčių dvi gimtąsias kalbas, tvirtina, kad tarmes verta išlaikyti. • Viena gimtąja kalba kalbančių respondentų, irgi taip pat manančių, būta šiek tiek mažėliau: • lietuvių kalbos atstovų - 51%, rusų - 38%, lenkų - 42%, kitą kurią kalbą turinčių - 36%.

19. Rezultatų aptarimas (IV) • Nė kiek neišsiskyrė atsakymai tų, kurie tapatina save su etniniu regionu: • 47% atsakė apie tarmių reikalingumą. • Tų, kurie tapatina save su Europa (58%) ar su visu pasauliu (55%) nuomone, tarmės būtinos tam, kad išlaikytume bendrinę kalbą.

20. 4. Tarmės trukdo gerai išmokti bendrinę kalbą • Su šiuo teiginiu nesutinka didelė dalis respondentų: • amžiaus grupėse dominuoja vyresni nei 50 metų vyrai ir moterys; • išsilavinimas čia taip pat svarbus - 42% baigę aukštąjį mokslą.

21. Rezultatų aptarimas (I) • Vienatautėse šeimose (kur visi lietuviai) 45% mano, kad tarmės netrukdo bendrinei kalbai. • Nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi 30% respondentų. • Respondentų tautybė lemia teigiamą požiūrį į tarmes: • lietuvių - 42%; • rusų, lenkų ir kitų tautybių (kartu paėmus) - 27%.

22. Rezultatų aptarimas (II) • Tėvų tautybė iš esmės turi reikšmės nuomonei apie tarmes susidaryti: • tarmės netrukdo 43% respondentų, kurių abu tėvai lietuviai; • 40% taip mano apklaustieji, kurių vienas iš tėvų lietuvis; • 24% žmonių, kurių abu tėvai nelietuviai, tarmės taip pat netrukdo gerai išmokti bendrinę kalbą.

23. Rezultatų aptarimas (III) • Vilniečiai ir klaipėdiečiai vienodai vertina tarmes kaip padedančias išmokti bendrinę kalbą. • Taip mano po 42% abiejų miestų gyventojų.

24. Rezultatų aptarimas (IV) • Nesutinka, kad tarmės trukdo išmokti bendrinę kalbą: • tapatinantys save su visu pasauliu - 55%; • su Europa - 52%; • su etniniu regionu - 52% • su Lietuva - 44%;

25. 5. Tarmių vartojimas labiau tinka kaimo, o ne miesto žmonėms • Su šiuo teiginiu nesutinka tiek vyrai, tiek moterys. • Panašiai mano ir jauni, ir vyresni respondentai. • Nepritaria taip pat išsilavinę žmonės (36%).

26. Rezultatų aptarimas (I) • Lietuvių šeimose vyraujanti nuomonė ta, kad tarmių vartojimas neuždeda antspaudo, skiriančio kaimo žmogų nuo miesto žmogaus (38%). • Nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi tik 11% respondentų.

27. Rezultatų aptarimas (II) • Tautybės požiūriu skirtingi respondentai skirtingai ir net prieštaringai vertina tarmių tinkamumą: • 35% lietuvių nemato jokio skirtumo tarp kaimo ir miesto žmonių, vartojančių tarmę; • nelietuviai atsargesni: jų tik 18% nemano, kad tarmiškumas rodo kaimietiškumą.

28. Rezultatų aptarimas (III) • Tėvų tautybė taip pat turi tam tikros įtakos tokiam nusiteikimui: • 35% nemano, kad tarmės vartojimas yra kaimietiškumo požymis; • 16% taip pat nusiteikusių yra nelietuvių tautybės tėvų vaikai.

29. Rezultatų aptarimas (IV) • Klaipėdos ir Vilniaus duomenimis, šiuo klausimu skirtumo nėra. • Nors šešiais procentais daugiau klaipėdiečių nei vilniečių neturi aiškios pozicijos (atsako ,,nei taip, ne ne”).

30. Rezultatų aptarimas (V) • Savęs tapatinimas su kuria nors vietove ar etniniu regionu, kuriame gimė ir užaugo, siejamas su nuostata, kad neišprusėlio (tokia reikšme gali būti suprantamas kaimietiškumas) etiketė čia visai netinka. • Kaip tik priešingai: miestietis, išsaugojęs tarmę, vertas pagarbos.

31. 6. Tarmių vartojimas yra nesuderinamas su moderniu, šiuolaikišku gyvenimu • Nelinkę su tuo sutikti45% vyrų ir moterų. • Amžiaus skirtumai lemiamos reikšmės tokiam apsisprendimui neturi. • Išsilavinę respondentai linkę labiau vertinti tarmes: 70% jų nesutinka, kad tarmės nesuderinamos su šiuolaikiškumu.

32. Rezultatų aptarimas (I) • Atitinkamos žmonių grupės pagal šeimos sudėtį mano gana skirtingai: • 74% lietuvių šeimų ir 43% nelietuvių vyrauja nuomonė, kad tarmės netrukdo būti moderniam; • Nelietuvių šeimų dažnas nežino, ką pasakyti arba išvis neturi pozicijos šiuo klausimu (67%).

33. Rezultatų aptarimas (II) • Skirtingų tautybių respondentai mano maždaug vienodai: • 51% lietuvių tarmės visiškai suderinamos su šiuolaikiškumu; • kad tarmės nėra jokia atgyvena mano 33% nelietuvių respondentų; • nežinančių arba abejojančių dėl šio teiginio yra 56% rusų ir 43% lenkų.

34. Rezultatų aptarimas (III) • Nuo šalies, kurioje gimė respondentas ir jo tėvai taip pat priklauso nusiteikimas dėl tarmių: • tie, kurie patys gimę užsienyje, o jų tėvai arba vienas iš tėvų gimę Lietuvoje labiau vertina tarmes, linkę jas vartoti ir nė kiek nesigėdyti (po 55% ir 56% tokių grupių atstovų).

35. Rezultatų aptarimas (IV) • Respondentų, kuriuos vienija ir vienoda lietuvių tautybė bei tapatybė, ir viena gimtoji kalba, atsakymai parodė požiūrį į tarmių vartojimą kaip suderinamą ir su šiuolaikiškumu, ir su modernumu (didžioji pusė apklaustųjų).

36. Rezultatų aptarimas (V) • Vilniečių ir klaipėdiečių atsakymai išvis panašūs: • 71% tiek vienų, tiek kitų miestiečių lietuvių nesutinka, kad tarmių nereikėtų vartoti jau vien dėl to, kad jos nesuderinamos su šiuolaikiniu gyvenimu.

37. Rezultatų aptarimas (VI) • Atrodytų visai panašūs atsakymai žmonių, save tapatinančių su kuria nors vietove, bet ir čia pastebėtas toks dėsningumas: • didžiausias procentas miestiečių, tapatinančių save su etniniu Lietuvos regionu (75%) ir su visu pasauliu (68%), paneigia teiginį, kad tarmės nesuderinamos su šiuolaikiškumu.

38. Išvados • Miestiečiai teigiamai vertina tarmes • Toks jų požiūris nulemtas kelių faktorių: • respondentų tautybės • tautinės šeimos sudėties • išsimokslinimo • tapatinimosi su etniniu regionu.

39. Ačiū už dėmesį