Civilinė teisė

1. Civilinė teisė • 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA • 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATA • 3 tema. FIZINIAI ASMENYS • 4 tema. JURIDINIAI ASMENYS • 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI • 6 tema. SANDORIAI • 7 tema. DAIKTINĖ TEISĖ • 8 tema. PRIEVOLIŲ TEISĖ • 9 tema. SUTARČIŲ TEISĖ • 10 tema. ATSAKOMYBĖ UŽ CIVILINIŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ PAŽEIDIMĄ

2. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA • Jus publicum/Jus privatum • Civilinė teisė - teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų (asmenų) visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, o kartais ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.

3. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKADALYKAS • civilinė teisė reguliuoja: • 1) turtinius santykius, • 2) asmeninius neturtinius santykius, susijusius su turtiniais santykiais; • 3) asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais santykiais); • 4) šeimos santykius.

4. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKADALYKAS – TURTINIAI SANTYKIAI • Visuomeniniai – ekonominiai • Prekinė piniginė išraiška • Turto valdymas, naudojimas, disponavimas • Darbų atlikimas, paslaugų teikimas • Pinigų mokėjimas • Neatlygintini turtiniai santykiai

5. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKADALYKAS – ASMENINIAI NETURTINIAI, SUSIJĘ SU TURTINIAIS SANTYKIAI • Dvasinės kūrybos produktai • Kūrėjo darbas • Nauda • Naujumas • Objektyvi kūrinio išraiška • Autorinis atlyginimas

6. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKADALYKAS-neturtiniai, nesusiję su turtiniais santykiai • Nematerialios gėrybės • Neatskiriamos nuo asmens • Apibūdina asmenybę, individualumą, dorovinę vertę • Disponavimo apribojimas • Neįvertinama pinigais ar kitu turtu

7. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKAREGULIAVIMO METODAS • DISPOZYTIVUS METODAS • POŽYMIAI: • Santykių dalyvių teisinė lygybė • Dalyvių iniciatyva formuojant santykius • Elgesio pasirinkimo laisvė (įgyjant teises, jų atsisakant, nustatant santykių apimtį ir turinį) • Turtinė pažeidėjo atsakomybė • Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka

8. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKAATRIBOJIMAS NUO ADMINISTRACINĖS IR DARBO TEISĖS • AT ir CT • Valstybės institucijoms įgyvendinant viešąją tvarką (AT) • Dalyvių pavaldumas (AT) • imperatyvumas: liepimas, draudimas (AT) • DT ir CT • Santykiai, susidarantys darbo proceso metu (DT) • Vienos šalies pavaldumas kitos šalies nustatytai tvarkai (DT) • Imperatyvaus ir dispozityvaus metodo derinys

9. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKAŠALTINIAI • Konstitucija • Civilinis kodeksas – 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 • Civiliniai įstatymai: • papildo CK • tiesiogiai reglamentuoja • Tarptautinės sutartys • Poįstatyminiai teisės aktai • Juridinių asmenų priimti dokumentai • Teismų praktika

10. 1 tema. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKACIVILINĖS TEISĖS PRINCIPAI • subjektų lygiateisiškumas • nuosavybės neliečiamumas • sutarties laisvė • nesikišimas į privačius reikalus • proporcingumas • teisėti lūkesčiai • teisinis apibrėžtumas • draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis • visokeriopas civilinių teisių gynimas

11. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATA • Civilinis teisinis santykis tai – civilinių teisės normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisinį savarankiškumą bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.

12. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATACivilinio teisinio santykio turinys • Civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, t.y šių dalyvių subjektinės teisės ir pareigos.

13. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATACivilinio teisinio santykio turinys – subjektinė teisė • Civilinė subjektinė teisė – tai civilinės teisės normomis leidžiamas (nedraudžiamas) elgesys, susidedantis iš trijų rūšių galimybių: • 1) galimybės turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą; • 2) galimybė reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio; • 3) galimybės imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.

14. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATACivilinio teisinio santykio turinys – subjektinė pareiga • Civilinė subjektinė pareiga – tai privalomas elgesys, susidedantis iš teisinių būtinybių, kurios atitinka teisę turinčio asmens galimybes: • 1) galimybę pačiam teisę turinčiam asmeniui tam tikru būdu elgtis atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turtą valdyti, naudotis juo bei disponuoti); • 2) galimybę reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito ar kitų asmenų atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė tuos aktyvius veiksmus įvykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo išsinuomotą daiktą); • 3) galimybę imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė ne tik kad netrukdyti imtis tokių priemonių, bet atitinka jo pareiga padėti atstatyti tą pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

15. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATACivilinių teisinių santykių subjektai • tai asmenys, tarp kurių susiklosto arba atsirandacivilinisteisinissantykis. • Civilinių teisinių santykiu subjektu gali būti: 1) fiziniai asmenys (piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės); 2) juridiniai asmenys – tai įmonės, įstaigos, organizacijos; 3) valstybė; 4) savivaldybės.

16. 2 tema. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATACivilinės teisės objektas • tai, į ką nukreiptos subjektų subjektyvinės teisės ir pareigos. Civilinės teisės objektais yra: 1) daiktai; 2) pinigai ir vertybiniai popieriai; 3) intelektinės veiklos rezultatai; 4) kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

17. 3 tema. FIZINIAI ASMENYS • Fiziniais asmenimis vadinami žmonės • būdingu jų, kaip civilinės teisės subjektų požymiu, yra laikomas jų teisnumas ir veiksnumas • Teisnumas – tai asmens galėjimas turėti civilines teises ir pareigas • Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

18. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSTEISNUMAS • Žmogus yra teisnus visą gyvenimą • Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jo gimimo metu ir išnyksta jam mirus • Nors tik ką gimęs žmogus yra teisnus, bet jis tuo metu dar nėra veiksnus, t.y. pats savo veiksmais negali įgyvendinti savo teisių. Už jį tai atlieka tėvai ar kiti tam įgalioti asmenys.

19. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSTEISNUMAS • fiziniai asmenys gali: 1) turėti turtą kaip privačią nuosavybę; 2) verstis ūkine komercine veikla; 3) steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis; 4) paveldėti turtą ir palikti jį testamentu; 5)pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą; 6) turėti mokslo, literatūros ir meno kūrinio, išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises; 7) turėti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises.

20. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSVEIKSNUMAS • visiškas fizinių asmenų civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. jam sukakus aštuoniolika metų. • asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento

21. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSVEIKSNUMAS (dalinis) • Tai nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų civilinis veiksnumas, kurio pagrindu jie gali sudaryti sandorius, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. • Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

22. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSNepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija) • nepilnametis, sukakęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

23. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSpripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu • fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Šiuo atveju nustatoma rūpyba. • Asmuo ,kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, atsiimti darbo užmokestį, pensiją, kitas pajamas ir jomis disponuoti tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius

24. 3 tema. FIZINIAI ASMENYSpripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu • fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. • Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Tuo atveju, jeigu neveiksnus asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas jį vėl pripažįsta veiksniu.

25. 3 tema. FIZINIAI ASMENYS Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas • teisė į vardą • teisė į atvaizdą • teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą • teisė į garbę ir orumą • teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą • teisė į asmens laisvę • teisė pakeisti lytį

26. 4 tema. JURIDINIAI ASMENYS • Pačiais bendriausiais bruožais juridinis asmuo civilinėje teisėje apibūdinamas kaip įmonė, įstaiga, organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. • savo pavadinimą turinti; • įmonė, įstaiga, organizacija, kuri; • gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti; • ieškovu ar atsakovu teisme.

27. 4 tema. JURIDINIAI ASMENYSViešieji ir privatūs • juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis. • Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus

28. 4 tema. JURIDINIAI ASMENYSViešieji ir privatūs • Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti privačius interesus. Privatieji juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai steigėjais būna fiziniai asmenys, tačiau gali būti tiek privatieji tiek viešieji juridiniai asmenys.

29. 4 tema. JURIDINIAI ASMENYSJuridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas • Juridinio asmens teisnumą nulemia jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir įstatai (nuostatai). Juose įtvirtinama juridinio asmens veiklos sritis, uždaviniai. Juridinio asmens teisnumą lemia jo paskirtis. • Juridinis asmuo kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą • Nuo įsisteigimo momento (įregistravimo)

30. 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIRūšys 1) daiktai; 2) pinigai ir vertybiniai popieriai; 3) kūrybinės (intelektinės) veiklos rezultatai; 4) kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

31. 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIDAIKTAI • Daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai • nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai • individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai • suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai • išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai • Įprastinę vertę ir ypatingą vertę turintys daiktai • Pagrindiniai daiktai ir antraeiliai daiktai

32. 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIpinigai ir vertybiniai popieriai • Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, - tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė • Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, - tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens įsipareigojimus šio dokumento turėtojui • Vertybiniai popieriai – akcija, obligacija, čekis, vekselis, konosamentas, indėlių liudijimas (sertifikatas), valstybės skolinis įsipareigojimas

33. 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIKūrybinės (intelektinės) veiklos rezultatai • Kūrybinės (intelektinės) veiklos rezultatai – tai žmogaus kūrybiniu darbu sukurtos vertybės (mokslo, literatūros, meno kūriniai, atradimai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai) išreikšti objektyvia forma. • Intelektinės veiklos rezultatai tampa civilinio teisinio santykio objektu tada, kai jie įgyja objektyvią formą (brėžiniai, rankraščiai, modelis) • arba, kai juos nustatyta tvarka pripažįsta kompetentingi organai. • Mokslininko, kompozitoriaus, išradėjo idėjos, neįgijusios objektyvios formos, negali būti saugomos teisės ir nesudaro civilinių teisinių santykių objekto.

34. 5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIAsmeninės neturtinės teisės ir vertybės • Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybės – tai žmogaus gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą

35. 6 tema. SANDORIAISandorių samprata • Sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas. • Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai • Sandoris yra valios aktas • Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma

36. 6 tema. SANDORIAISandorių rūšys 1 • Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Į šias rūšis sandoriai skirstomi atsižvelgiant į sandoryje išreiškiamą vienos ar daugiau šalių valią. • Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos šalies valios išreiškimo

37. 6 tema. SANDORIAISandorių rūšys 2 • Dvišaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų šalių tarpusavyje suderintos priešpriešinės valios išreiškimo. • Daugiašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų ar daugiau šalių valios pareiškimų ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. Šie valios pareiškimai nėra priešpriešiniai. • Galiojantys įstatymai numato tik vieną daugiašalį sandorį – jungtinės veiklos sutartį

38. 6 tema. SANDORIAIRūšys 3 - Atlygintini ir neatlygintini sandoriai • 1) Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir t.t.), gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). • 2) Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna.

39. 6 tema. SANDORIAIRūšys 3 –Įprastiniai ir sąlyginiai • Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teisės ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį. • Sąlyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatytų aplinkybių, sąlygų ateityje įvykimo ar neįvykimo.

40. 6 tema. SANDORIAISandorių sudarymo forma • Sandorių forma vadinamas sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdas. • Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma • ir netiesiogine – konkliudentinių veiksmų forma. • Sandorių rašytinė forma būna paprasta ir notarinė. • Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį.

41. 6 tema. SANDORIAIPaprasta rašytine forma sudaromi sandoriai • fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt., išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sandorio metu; • prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys; • draudimo sutartys; • kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; • asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; • taikos sutartys; • kiti sandoriai, kuriems kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą rašytinę formą.

42. 6 tema. SANDORIAINotarine forma turi būti sudaromi 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinės ir povedybinės); 3) kiti sandoriai, kuriems kodeksas nustato privalomą notarinę formą (testamentas).

43. 6 tema. SANDORIAINegaliojantys sandoriai (niekiniai ir nuginčijami) • Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos: • 1) sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti specialų teisnumą; • 2) sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus; • 3) sandorio dalyvių valia turi atitikti jų tikrąją valią; • 4) sandoris turi būti sudarytas įstatymuose nustatyta forma.

44. 6 tema. SANDORIAINegaliojantys sandoriai (niekiniai ir nuginčijami) • Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. • Niekiniai sandoriai. Yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas įstatymui nėra akivaizdus ir tai reikia įrodyti, išsiaiškinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu. • Niekiniais sandoriais laikomi (CK 1.78): • 1) prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms; • 2) prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei; • 3) sudaryti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos ir kt.

45. 6 tema. SANDORIAINegaliojantys sandoriai (niekiniai ir nuginčijami) • Jų ypatumas tas, kad tokie nuginčijami sandoriai turi teisinę galią nuo jų sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripažįstančio juos negaliojančiais. Iki šių sandorių pripažinimo negaliojančiais atrodo, jog jie atitinka įstatymo reikalavimus. Jų trūkumai yra neakivaizdūs ir juos reikia įrodyti. Nuginčijami yra sandoriai, sudaryti: • 1) nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų; • 2) fizinių asmenų, negalinčių suprasti savo veiksmų reikšmės; • 3) fizinių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; • 4) suklydus, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi; • 5) dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių;

46. 6 tema. SANDORIAI Negaliojančių sandorių pasekmės • Pripažintas negaliojančiu, sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento arba tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. • Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, tačiau nė vienas iš dalyvių jo neįvykdė, laikoma, kad sandoris yra nesudarytas ir jokių teisinių pasekmių neatsiranda. • Kai pripažintą negaliojančiu sandorį šalys ar viena iš šalių yra visiškai ar iš dalies įvykdžiusi, atsiranda tam tikros pasekmės: • 1) abiejų ar vienos sandorio šalių turtinės padėties atstatymas į pradinę padėtį (restitucija); • 2) abiejų sandorio šalių turtinė padėtis neatstatoma,