UNIVERSITETŲ PAJĖGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTŪROS STUDIJAS

1. UNIVERSITETŲ PAJĖGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTŪROS STUDIJAS I dalis Vilnius, 2006.09.28

2. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Doc. dr. Birutė Marytė PociūtėVilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorė Vilnius, 2006.09.28

3. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų programą gali vykdyti universitetas arba keli bendradarbiaujantys universitetai, užregistravę studijų programą Valstybiniame studijų ir mokymo programų registre, turintys pakankamą mokslinės ir profesinės veiklos patirtį, mokslinį potencialą, pakankamą materialinę ir metodinę bazę. Vilnius, 2006.09.28

4. Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Universitetų pajėgumo sąvoka nėra lengvai apibūdinama. Dažniausiai pajėgumas yra suprantamas kaip „sugebėjimas“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ teikia, kad pajėgus yra tas, „kuris daug pajėgia, stiprus, tvirtas“. • Kalbant apie organizacijų pajėgumą anglų kalboje dažniausiai yra vartojamas terminas capability, kuris yra suprantamas kaip gebėjimo fiziškai, intelektualiai ar teisiškai kažką vykdyti kokybė. • Universitetų pajėgumą šioje studijoje traktuojame kaip pradinių sąlygų kokybės kriterijų visumą, leidžiančią universitetinėms aukštosioms mokykloms veiksmingai organizuoti magistrantūros studijų procesą, t. y. sėkmingai įgyvendinti antrosios pakopos magistrantūros studijų programas ir sudaryti galimybes studentui magistrantui įgyti kokybiškas mokslininko tyrėjo, pedagogo (dėstytojo) kompetenciją ir (arba) aukštesnio lygio profesinės veiklos kompetenciją. Vilnius, 2006.09.28

5. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

6. Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Studijoje universitetų pajėgumas analizuojamas išskiriant tokius pradinių sąlygų kokybės kriterijus: 1) reikalinga teisinė bazė; 2) jos dermė su ES teisine baze; 3) studijų programų (struktūros ir aprašų) kokybė; 4) finansiniai ir materialiniai ištekliai; 5) žmogiškųjų išteklių kokybė (mokslinis ir edukacinis potencialas); 6) studentų ir dėstytojų tarptautinis bendradarbiavimas ir mobilumas. Vilnius, 2006.09.28

7. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (1) Bolonijos deklaracijoje buvo atkreiptas dėmesys į „Europos aukštojo mokslo sistemos tarptautinio konkurencingumo didinimą“ (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 12) ir, remiantis Sorbonos deklaracijos principais, buvo nutarta imtis tokios veiklos: įdiegti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą; sukurti dvipakopę studijų sistemą; sukurti kreditų sistemą (ECTS); skatinti tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumą; skatinti europinį bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje; stiprinti europinius aukštojo mokslo aspektus, itin daug dėmesio skiriant studijų programoms, institucijų bendradarbiavimui, judėjimo įvairovei ir integruotoms studijų, stažuočių ir mokslinių tyrimų programoms“ (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 13). Vilnius, 2006.09.28

8. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (2) Prahos komunikate (2001 m.) prie Bolonijos deklaracijoje numatytos veiklos pridedamos dar trys veiklos kryptys: mokymasis visą gyvenimą; aukštojo mokslo institucijų ir studentų dalyvavimas kuriant ir formuojant EAME; EAME patrauklumo didinimas. Berlyno komunikate (2003 m.) šios veiklos papildomos būtinumu stiprinti EAME ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE, angl. ERA) sanglaudą. Ir ketvirtajame ministrų susitikime Bergene (2005 m.) daug dėmesio skiriama trečiajai studijų pakopai – doktorantūrai, teigiant, kad „doktorantūros lygmens kvalifikacijos turi būti visiškai suderintos su EAME susiejančia kvalifikacijų sistema, orientuota į siekiamą rezultatą“ ir kad „pagrindinis doktorantūros komponentas yra originalūs moksliniai tyrimai, lemiantys pažinimo pažangą“ (Bergeno komunikatas, 2005, p. 58). Bergene atkreipiamas dėmesys ir į socialinį Bolonijos proceso aspektą, siekiant, kad „kokybiškas aukštasis mokslas būtų vienodai prieinamas visiems“ (Bergeno komunikatas, 2005, p. 59). Vilnius, 2006.09.28

9. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (3) • Bergeno komunikate buvo aiškiai nurodyta, kad būtina pažanga šiose srityse: • ENQA ataskaitoje siūlomų kokybės užtikrinimo standartų ir gairių įgyvendinimas; • nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimas; • jungtinių laipsnių teikimas ir pripažinimas, taip pat doktorantūros pakopoje; • lanksčių mokymosi būdų kūrimas aukštajame moksle, apimantis ankstesnio mokymosi pripažinimo procedūras“ (Bergeno komunikatas, 2005, p. 60). Vilnius, 2006.09.28

10. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (4) • Mobilumas ir pripažinimas yra dvi pagrindinės idėjos, kurios ir nulėmė Bolonijos procesą bei reformas universitetuose. Universitetai, nors ir pripažindami pagrindinį reformų tikslą, kritikuoja šių reformų vykdymo eigą, tiksliau, būtinos paramos nebuvimą. Autonomijos ir finansų stoka yra dažniausiai nurodomos priežastys, kurios stabdo Bolonijos proceso įdiegimą. • Laipsnių harmonizavimo problema išlieka. Vilnius, 2006.09.28

11. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (5) 2001 m. kovo mėn. Europos Taryba pritarė trims pagrindiniams švietimo uždaviniams, kurie turi būti pasiekti 2010 m. Štai jie: kokybė, prieinamumas ir atvirumas pasauliui. • Europos Komisijos komunikate (KOM 2005 152) apie Europos intelektinių gebėjimų sutelkimą ir keliami klausimai, į kuriuos atsakius galima tikėtis universitetų pažangos: • kaip pasiekti, kad universitetai gautų adekvačias ir pastovias lėšas ir kad šios lėšos būtų veiksmingai naudojamos; • kaip išplėsti akademinę autonomiją ir profesionalumą; • kaip sutelkti pakankamai išteklių, siekiant aukšto lygio (excellence) ir kaip sukurti tokias sąlygas, kuriose universitetai plėtotų šį aukštą lygį; • kaip universitetai turi geriau atsiliepti į lokalius ir regioninius poreikius bei strategijas; • kaip plėtoti glaudesnius universitetų ir pramonės bei verslo santykius, siekiant geresnės naujų žinių sklaidos ekonomikoje ir visuomenėje; • kaip pagreitinti universitetų plėtrą, remiantis Bolonijos deklaracija ir Lisabonos strategija. Vilnius, 2006.09.28

12. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (6) • Universitetų modernizacija, Europos Tarybos nuomone, yra sietina ne tik su Lisabonos strategijos sėkme, bet ir gerokai platesniu vaidmeniu „didėjančioje globalinėje ir žiniomis grįstoje ekonomikoje“ (Delivering on modernisation agenda for universities, 2006, p .2) /7/. Šiame komunikate Europos Taryba pabrėžia, kad universitetai turi didžiulį mokslinį ir edukacinį potencialą, tačiau šis potencialas nepakankamai panaudojamas ekonomikai, visuomenei ir verslui. Todėl Taryba siūlo tokius sėkmę lemiančius pokyčius: • išplėsti realią universitetų autonomiją ir atskaitomybę; • skatinti panaikinti barjerus tarp universitetų Europoje („esmingai padidinti geografinį ir tarpsektorinį mobilumą“; „...prašytojai neturėtų laukti ilgiau kaip keturis mėnesius sprendimo apie akademinį pripažinimą“ (Delivering on modernisation agenda for universities, 2006, p. 5); • partnerystę su verslo bendruomenėmis; • suteikti teisingą derinį gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų darbo rinkai; • peržiūrėti universitetų finansavimo sistemą; • didinti tarpdalykiškumą; • stiprinti dialogą su socialiniais partneriais; • skatinti didelius laimėjimus (didinti konkurenciją, pritraukti geriausius dėstytojus ir mokslininkus ir pan.). Vilnius, 2006.09.28

13. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (7) Peržiūrint Bolonijos proceso diegimą įpusėjus 2010 metų planui, atkreipiamas dėmesys į naujoviškų metodų taikymą studijose, į dialogą su darbdaviais, profesinėmis organizacijomis ir mokymosi visą gyvenimą idėjos realizavimą. Daug dėmesio yra skiriama studentų mobilumui, ieškant galimybių padidinti finansavimą mobilumui. Universitetai yra skatinami stiprinti europinę dimensiją (rasti sąsajas tarp programų, plėtoti bendras programas, skatinti daugiakalbystės įgūdžių formavimą ir kt.). Finansavimo problemos pripažįstamos kaip rimčiausios problemos, stabdančios universitetų misijos vykdymą. Vilnius, 2006.09.28

14. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas (8) • Laipsnių struktūra Bolonijos proceso šalyse kol kas tebėra ganėtinai skirtinga. Daug informacijos apie esamą situaciją ir geros praktikos pavyzdžių galima pasisemti iš projekto „Tuning educational structures in Europe“ ataskaitų. Labiausiai paplitusi laipsnių schema šiandien 3 + 2, bet pati turinio samprata įvairi: abi pakopos suvokiamos kaip savarankiškos sistemos arba kaip augantis žinių ir įgūdžių nuoseklumas toje pačioje studijų kryptyje. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į magistrantūros studijų programų (ir „nuosekliųjų“, ir „trumpųjų“) akademinę vertę. • Magistro laipsnis yra antrosios studijų pakopos kvalifikacija. Įstoti į magistrantūros studijų programą galima tik įgijus bakalauro laipsnį pripažintoje aukštojoje mokykloje. Bakalauro ir magistro laipsniai apibrėžiami skirtingais studijų rezultatais; • Studentai, kuriems suteikiamas magistro laipsnis, turi būti pasiekę tokį žinių ir supratimo lygį, kuris įgalina juos integruoti žinias, formuluoti nuomones ir sprendimus specialistams ir ne specialistams. Studentai, turintys magistro laipsnį, turi pakankamus mokymosi įgūdžius mokytis arba atlikti tyrimus savarankiškai ir nepriklausomai; • Bakalauro laipsnis suteikia galimybę įstoti į magistrantūros studijas, o magistro laipsnis sudaro galimybę įstoti į doktorantūrą; • Pirmosios ir antrosios pakopų studijų programos turi remtis turiniu, kokybe ir rezultatais, o ne tik programos trukme ar kitais formaliais rodikliais ir kt. • Berlyno konferencijoje (2003) buvo pažymėta, kad reikia sukurti nacionalines palyginamų ir suderinamų aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemas, kurios apibūdintų kvalifikacijas studijų apimties, lygio, studijų rezultatų (kompetencijos) ir profilio atžvilgiu. Vilnius, 2006.09.28

15. Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Dublino aprašai: antroji pakopa (DA) Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta antroji pakopa, suteikiamas studentui, kuris: • įgijo žinių, grįstų pirmosios pakopos žiniomis, jas pagilinančių ir (arba) sustiprinančių, sudarančių pagrindą ar galimybę naujai, savitai kurti ir (arba) taikyti idėjas, dažnai mokslinių tyrimų kontekste; • geba taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje arba nepažįstamoje aplinkoje platesniuose (arba daugiadalykiuose) su jo studijų sritimi susijusiuose kontekstuose; • geba integruoti žinias ir spręsti sudėtingas problemas, formuluoti sprendimus, turėdamas ne visą arba ribotą informaciją ir prisiimdamas socialinę ir etinę atsakomybę; • geba aiškiai ir ambicingai perteikti savo išvadas, žinias ir logikos pagrindus tiek specialistams, tiek ne specialistams; • yra ištobulinęs mokymosi įgūdžius, būtinus tęsti visiškai savarankiškas studijas. Vilnius, 2006.09.28

16. Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA(1) Vilnius, 2006.09.28

17. Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA(2) Vilnius, 2006.09.28

18. Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA(3) Vilnius, 2006.09.28

19. Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA(4) Vilnius, 2006.09.28

20. Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA(5) Vilnius, 2006.09.28

21. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(1) • Lietuvos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715) magistrantūros studijos apibūdinamos kaip asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. • LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintame “Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše“ magistrantūros studijos yra įvardijamos kaip studijos, kurios yra orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją, rengia studentus mokslininko tyrėjo arba pedagogo karjerai, studijos orientuotos į analitinę ir taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją magistrantūros studijos – kitai profesinei veiklai /1/.Šiame dokumente apibrėžiami du magistrantūros studijų programų tipai: gilinamoji ir plečiamoji magistrantūros studijų programa. Vilnius, 2006.09.28

22. Magistrantūra Lietuvos universitetuose REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ SKAIČIUS IR SKAIČIUS PROGRAMŲ, Į KURIAS PRIIMAMA 2006 M. *) Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, www.aikos.smm.lt Vilnius, 2006.09.28

23. Magistrantūra Lietuvos universitetuose GILINAMOJO IR PLEČIAMOJO TIPŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ SKAIČIUS Vilnius, 2006.09.28

24. Magistrantūra Lietuvos universitetuose STUDENTŲ SKAIČIAI Vilnius, 2006.09.28

25. Magistrantūra Lietuvos universitetuose PRIĖMIMO SKAIČIAI Vilnius, 2006.09.28

26. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(2) Aukštosios mokyklos magistrantūros studijų programų priskyrimą gilinamajam ar plečiamajam tipui pirmą kartą atliko 2005 m. pabaigoje. Pagal nustatytą tvarką savo magistrantūros studijų programas kaip gilinamojo arba plečiamojo tipo jos turi iš naujo įregistruoti iki 2006 m. gruodžio 31 d. Fizinių ir technologijos mokslų srityse yra per didelis plečiamosios magistrantūros studijų programų skaičius, palyginti su gilinamųjų studijų programų skaičiumi (pavyzdžiui, KU). Socialinių mokslų srityje, ypač verslo ir administravimo kryptyje, yra atvirkščiai – per mažas plečiamosios magistrantūros studijų programų skaičius (pavyzdžiui, VU). Vilnius, 2006.09.28

27. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(3) Magistrantūros studijų programų skirstymas į gilinamąjį ir plečiamąjį tipus vargu ar yra pakankamas. Visos magistrantūros programos yra daugiau ar mažiau orientuotos į akademines studijas, o kitos labiau orientuotos į profesinį pasirengimą. Daugelyje užsienio šalių tai įvardijama per kvalifikacinių laipsnių pavadinimus. Lietuvoje yra griežtai reikalaujama, kad kvalifikacinio laipsnio pavadinimas turi sutapti studijų krypties pavadinimu ir nebūtų pridedama jokia papildoma informacija. Būtina peržiūrėti atitinkamus teisinius aktus ir išspręsti šią problemą. Vilnius, 2006.09.28

28. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(4) Lietuvos Respublikos Konstitucija (41 straipsnio 3 dalis) nustato, kad „gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Atsižvelgiant į šią konstitucinę nuostatą, Lietuvoje vyrauja valstybės biudžeto finansuojamos studijos. O kur valstybės finansavimas – ten ir valstybinis reguliavimas. Vilnius, 2006.09.28

29. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(5) Plėtojant šią įžvalgą, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane pelnytai pripažįstama, kad lokalių interesų vedamos institucijos yra pristeigusios daugybę smulkių studijų programų, kurių turinys ne visada pagrįstas institucijoje atliekamais moksliniais tyrimais, per menkai susietas su rinkos poreikiais ir žinių visuomenės ugdymu. Pripažįstama, kad grėsmingai didėja dėstytojų ir mokslo darbuotojų amžiaus vidurkis, nemažėja mokslo institucijų ir verslo sektoriaus institucijų atotrūkis, dar silpna inovacinė veikla, institucijų vidaus valdymo mechanizmai nepakankamai lankstūs. Deja, gerų pokyčių aukštojo mokslo sistemoje tikimasi sulaukti jai visiškai nepalankiomis finansavimo sąlygomis: vieno Lietuvos studento finansavimas pagal perkamosios galios standartą yra 2,8 karto mažesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį ir Europos Sąjungoje yra vienas mažiausių Vilnius, 2006.09.28

30. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(6) Magistrantūros studijų organizavimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pakanka. Tolesnė veikla turi būti susijusi tik su jų tobulinimu ir harmonizavimu su ES iniciatyvomis bei realios autonomijos suteikimu universitetams (nenuneigiant jų atsakomybės visuomenei) Vilnius, 2006.09.28

31. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(7) Galiojantys teisės aktai reglamentuoja tiek esminius magistrantūros organizavimo parametrus (trukmę, studijų formas, tipus ir kt.), tiek antraeilius klausimus (dėstomų dalykų skaičių per semestrą, kokią dalyko dalį turi sudaryti savarankiškas darbas, kiek procentų dalykų turi būti taikomųjų ir kiek gilinamųjų ir kt.). Toks smulkmeniškas reglamentavimas prieštarauja pačiai magistrantūros studijų idėjai. Vilnius, 2006.09.28

32. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(8) Lietuvoje taikoma studijų kredito sąvoka ir studijų apimties matavimas nesuderinti su ECTS. Taikyti daugiklį 1,5, taip konvertuojant nacionalinį kreditą į ECTS kreditą, su didesnėmis ar mažesnėmis išlygomis priimtina tik dieninei studijų formai, nes tik šiuo atveju studentui dirbti auditorijose ir savarankiškai 40 valandų per savaitę yra natūralu. Tačiau studijuojant vakarine ar neakivaizdine formomis tai neįmanoma tiek fiziškai, tiek teisiškai. Todėl labai keista matyti, kad daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programų visų studijų formų trukmė yra ta pati. Vakarų šalyse įprasta turėti viso (Full-time) ir ne viso laiko (Part-time) studijas, tačiau jų trukmė skiriasi radikaliai – pasirinkus ne viso laiko studijų formą, studijuojama du kartus ilgiau. Vilnius, 2006.09.28

33. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(9) Daugelis magistrantūros organizavimo ir vykdymo „nesusipratimų“ atsiranda dėl neaiškiai apibrėžtų magistrantūros tikslų. Šis momentas ypač trikdo darbdavius, neretai traktuojančius pirmąją pakopą kaip nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Galima įžvelgti, kad būtent dėl šios priežasties Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše /1/ pateikiamas išsamesnis ir platesnis magistrantūros studijų paskirties ir bendrųjų tikslų išaiškinimas, palyginti su Aukštojo mokslo įstatymu (toliau – AMĮ), bet ir jo nepakanka. Aprašas taip ir neišsprendė, koks reglamentuotų magistrantūros tipų – gilinamojo ir plečiamojo – santykis su kitose šalyse paplitusiais magistrantūros tipais, tokiais kaip akademinis ir profesinis (šie tipai naudojami Danijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.), tiriamasis (JAV) ir pan. Tas juo labiau aktualu įgyvendinant Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano nuostatas dėl studijų trukmės sumažinimo. Vilnius, 2006.09.28

34. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(10) Magistrantūros studijų trukmė turi būti nagrinėjama bendrame universitetinių studijų, o dar plačiau – ir viduriniojo mokslo trukmės kontekste. Pagrindinės ir magistrantūros studijos kartu turi sudaryti sąlygas suteikti išsilavinimą, kuris būtų pakankamas tiek tapti aukščiausio lygio specialistais, tiek tolimesnėms studijoms doktorantūroje. Europoje formuojama dvipakopė sistema iš esmės skiriasi nuo JAV egzistuojančios sistemos, pabrėžiančios stiprų bakalauro lygį, nes darbdaviai ir jų profesinės asociacijos Europoje jau pripažįsta, kad tinkamo lygio specialistas daugelyje studijų krypčių parengiamas tik per abi pakopas. Pirmos pakopos kvalifikacinis laipsnis yra tik tam tikras „sertifikatas“, pažymintis tam tikrą išsilavinimo lygmenį, bet neužtikrinantis aukščiausio lygio specialisto sąvokos darbo rinkoje. Vilnius, 2006.09.28

35. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(11) Vis dėlto tais atvejais, kai tinkamą specialistą Lietuvoje galima būtų parengti per 5 metus, studijų trukmės mažinimo idėjos nereiktų atsisakyti. Priežastis ta, kad Lietuvoje taikoma universitetinių pirmos ir antros pakopų studijų trukmė 4 + 2 skiriasi nuo daugumos Europos šalių AM sistemų ir tuo varžo mobilumą, apsunkina laipsnių supratimą, studijų konversiją. Galiojančią 4 + 2 studijų sistemą galima būtų pateisinti nebent studentams keičiant studijų kryptis bakalauro ir magistro pakopose. Tačiau ir sprendimas, leidžiantis iš principo diegti 3,5 + 1,5 studijų sistemą, taip pat turi trūkumų, nes akademiniai metai paprastai nedalūs, susidaro beprasmės pusės metų pertraukos iki įstojant į aukštesnę pakopą. Vilnius, 2006.09.28

36. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(12) Šiuo metu antrojoje pakopoje greta magistrantūros studijų gali būtiorganizuojamos ir profesinės studijos. Jos daugeliu atvejų nėra veiksmingos ir nepateisina darbdavių reikalavimų. Būtina nurodyti studijų kryptis, kuriose dėl tarptautinės teisės aktų reikalavimų profesinės studijos dar gali būti organizuojamos. Vilnius, 2006.09.28

37. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(13) Studijų finansavimo galimybės neatitinka aukštų magistrantūros studijų kokybės reikalavimų. Šiuo metu studijų kaina, apskaičiuota pagal dabar galiojančią metodiką, daugeliui studijų krypčių yra neadekvati sąnaudoms ir yra aiškiai per maža. Vilnius, 2006.09.28

38. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “Bendrieji reikalavimai”(14) Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas griežtai reglamentuoja magistrantūros studijų įvairovę ir studijų programų struktūrą. Griežtumas kartu su nepakankamai tiksliu kai kurių reikalavimų išaiškinimu šio teisės akto neleidžia tinkamai įgyvendinti, o kai kuriais atvejais net skatina kurti po du tos pačios studijų krypties programos variantus, atitinkamai gilinamojo ir plečiamojo pobūdžio. Vilnius, 2006.09.28

39. STIPRYBĖS Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Pakankamai aukštas magistrantūros studijų prestižas. Beveik pusė universitetinių pirmosios pakopos studijų absolventų tęsia studijas magistrantūroje. • Darbdaviai prioritetą teikia magistrams, o ne bakalaurams. • Studijų akademiškumas derinamas su praktika. • Yra aukštos kvalifikacijos dėstytojų. • Gero lygio (kai kuriuose universitetuose), į šalies strateginius tikslus, mokslinių tyrimų prioritetus nukreipti moksliniai tyrimai. • Didelė studijų programų įvairovė, pasirinkimo gausa. Vilnius, 2006.09.28

40. Magistrantūra Lietuvos universitetuose PUBLIKACIJOS Vilnius, 2006.09.28

41. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

42. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

43. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

44. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

45. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

46. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

47. STIPRYBĖS (tęsinys) Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Didelis studijų prieinamumas (nemokamos studijos ir kt.). • Dėstytojų individualus darbas su studentais. • Spartus ir kūrybiškas tarptautinės patirties perėmimas ir pritaikymas. • Gerai visų universitetų mastu išplėtota informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) infrastruktūra. • Gebama lanksčiai ir sparčiai prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, kintančių tarptautinių veiklos sąlygų. Vilnius, 2006.09.28

48. SILPNYBĖS Magistrantūra Lietuvos universitetuose • Universitetų autonomijos ribojimai, centralizuotas ir smulkmeniškas aukštojo mokslo institucijų veiklos ir studijų programų realizavimo reglamentavimas. • Nestabili šalies aukštojo mokslo politika. • Nepakankamai suprasti ir įdiegti Bolonijos ir Lisabonos strategijos procesai. • Uždarumas, provincialumas, izoliavimasis nuo Europos aukštojo mokslo erdvės. • Vyresnės mokslininkų ir dėstytojų kartos dominavimas. Vilnius, 2006.09.28

49. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

50. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28