SUD ĖTINIO SAKINIO SKYRYBOS

1. SUDĖTINIO SAKINIO SKYRYBOS KARTOJIMAS

2. Sudėtinis sakinys Mišrusis Mato vilkas - genelis medį kerta. Sujungiamasis Prijungiamasis Eina vilkas, o genelis medį kerta, nes nori išgąsdinti aplinkinius. Pvz. Eina vilkas, o genelis medį kerta. Mato vilkas, kad genelis medį kerta.

3. Jungtukiniai sakiniai Sujungiamieji:

4. Nurodykite du - tris sudėtinių sujungiamųjų sakinių požymius. (3 taškai) Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys yra savarankiški. Jungtukai jų dėmenų santykio neapibrėžia,iš vieno dėmens negalima iškelti klausimo kitam dėmeniui. Tokius dėmenis nesunku paversti vientisiniais sakiniais. PVZ.: Žmona laiko tris trobos kerčias,o vyras – tik vieną.

5. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių • sudedamojo sujungimo: ir, ir...ir, nei...nei, tai...tai,čia...čia; • priešinamojo sujungimo: o, bet, tačiau, tik, užtai, vis dėlto; jungtukai • skiriamojo sujungimo: ar, arba, ar...ar, arba...arba; tai, taigi, tad, dėl to, todėl. • paremiamojo sujungimo:

6. Nurodykite, kas būdinga sujungiamųjų sakinių skyrybai ( 2taškai) • Sujungiamųjų sakinių dėmenys skiriami kableliais. • Jų skyrybos taisyklės panašios į vienarūšių sakinio dalių. Jei jungtukai ir, ar, arba, nei jungia gana artimus vienas kitam,vienarūšius sakinio dėmenis, kablelio galima nerašyti. PVZ.: Žmonės naktį miegojo ir visur buvo tylu.

7. Prijungiamieji sakiniai

8. Nurodykite tris – keturis sudėtinių prijungiamųjų sakinių bruožus. (4 taškai) • Prijungiamuosius sakinius sudaro pagrindiniai ir šalutiniai dėmenys. • Prijungiamųjų sakinių dėmenys yra labiausiai susiję iš visų sudėtinių sakinių. • Iš pagrindinio ar šalutinio dėmens galima iškelti klausimą kitam šalutiniam dėmeniui • Šalutinių sakinių rūšių yra tiek pat,kiek ir sakinio dalių: veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio ir kt. PVZ.: Gėris,jeigu už jį tikimasi atpildo, jau ne Gėris,o prekė.

9. Išvardykite kuo daugiau jungiamųjųžodžių,kurie jungia šalutinį sakinio dėmenį su pagrindiniu.(5 taškai) • Ar, kad, jog, kai, kol, nes, jei, nors, lyg, tarytum, it, nei, koks, kuris, katras, keli, kada, kuomet, kaip, kiek, kur, kodėl. • Kai...tai, juo...juo, juo...tuo, kuo...tuo, kadangi...tai, jeigu...tai, koks...toks, kada...tada, kaip...taip, kiek...tiek, tiek...kad ir t.t.

10. Remdamiesi pateiktais pavyzdžiais prisiminkite svarbiausias prijungiamųjų sakinių skyrybos taisykles. (4 taškai) • Jis pakėlė galvą,pasižiūrėjo, ar mes klausome, ir vėl skaitė toliau. Kur tik žiūriu,vis gražu: žalia, liekna, gryna. • Miegojau,kol gerai įsidienojo ir kol barbeno už lango lietus. Gydytojas kamantinėjo merginą,kur jai skauda ir ar dažnai užeina priepuoliai. • Buvo toks paslaptingas vakaras,jog kai lašėjo nuo stogų vanduo, regėjos,kad tai kažkas darė tyčia,kad sudrumstų tą nakties tylą. • O tu stovėk _kur stovėjęs_ ir nebandyk artintis. Ateikit visi _ kas galit.

11. Bejungtukiai sakiniai Bejungtukių sakinių dėmenų ryšys neparodomas jokiomis formaliomis priemonėmis, juos sieja tiktai prasmė ir intonacija

12. Nurodykite, kokie skyrybos ženklai tinka bejungtukiams sakiniams(2taškai)

13. Praktinės užduotys: Nurodykite sudėtinio sakinio rūšį, atsakymą įrašykite į lentelę (7taškai): A – vientisinis, B - sudėt. sujung., C – sudėt. prijung., D – sudėt. mišrusis, E – sudėt. bejungt.

14. Tas bangų ošimas, ta vandenų begalybė mane taipsužavėjo, jog aš pamiršau ir technikumą, ir egzaminus, – viskas pasidarė tartum nereikšminga. Rodėsi, lyg geležinis lankas būtų veržęs jam galvą, lyg gėda, kuria jam grasino, jau buvo užgriuvusi. • Kalbėjimas mintyse, kaip ir laiškai, kuriuos sudegini, padeda neužmiršti.

15. Net dabar ieškojo akių, mokančių atspindėti džiaugsmą, kad ir tuoj išblėstantį, bet ne Ramunės liūdesio. • Baigė Rokas darbą vėlai,nes vieno dalyko jis tikrai nemokėjo – greitai dirbti. • Su juo bendrauti lengva, gera, jis tartum skatina pasitikėti, atverti širdį. • Išlipdavo iš karietos, įsiklausydavo – tylu, tylu.

16. Paaiškinkite skyrybos ženklus,atsakymus įrašykite į lentelę(10 taškų)

17. Nesisielok,1kiekvienam darbui ar žodžiui reikia subręsti. • A     Atskiriamas kreipinys. • B     Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. • C     Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys. • Tuojau už kaimo,2 kur buvo užkelti vartai,2 vienoje kelio pusėje plytėjo rugiai, kitoje . vasarojus. • A Išskiriama tikslinamoji vietos aplinkybė. • B Išskiriamas šalutinis sakinys. • C Išskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys po pažymimojo žodžio.

18. Pauškių pelkėje jauku būdavo:3 kiminai minkšti, samanos šiltos, gailiai migdo, nendrės šnara. A Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. B Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio. C Atskiriami sudėtinio mišriojo sakinio dėmenys. A Išskiriamas įterpinys. B Išskiriamas šalutinis sakinys. C Išskiriama tikslinamoji aplinkybė. O dabar būk malonus kitų klausyti ir,4 kai būtina,4 nusileisti.

19. 5. Laurynas grįžo,5 kaip vėliau sužinojome,5 kitos dienos pavakare.   A     Išskirtas įterpinys. B     Išskirta tikslinamoji aplinkybė. C     Išskirtas šalutinis sakinys. 6. Sustoję visi laukė,6 ar lokys neims raudoti.  A     Atskirti sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys. B     Atskirtas šalutinis sakinys. C     Atskirtos vienarūšės sakinio dalys

20. Kaip ir daugelis rašytojų, 7B. Vilimaitė mėgsta • vaizduoti senus žmones. • A Atskirtas šalutinis būdo aplinkybės sakinys. • B Atskirtas įterpinys. • C Atskirta būdo aplinkybė. • Visų balsų viršum karaliavo vienas balsas 8– skaidrus, į dangų šaukiantis, pažįstamas ir mylimas. • A Vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio. • B Keli derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio. • C Bejungtukio sakinio dėmenys.

21. Nebarstyk tų smilčių taip storai:9dulkės be galo, kai pradės šokti. • A Priežasties aplinkybės šalutinis sakinys su praleistu jungtuku. • B Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys. • C Tiesioginė kalba atskirta nuo autoriaus žodžių. • Motinos teisybė10– kieme iš tikrųjų padūksta šuo. • A Praleista tarinio jungtis. • B Priedėlis sakinio gale. • C Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

22. Nurašykite sakinius,įrašykite praleistas raides,sudėkite skyrybos ženklus ( 3 taškai) • 1.Užėj__s į krautuvę kurioje galima buvo išgerti kavos ir užk__sti Neimantas suabejojo ar tikrai nori valgyti alkis lyg ir dingo. • 2.Išb__lusiame audin__ dar galėjai įžiūrėti išaust__sias rožes kažkada galbūt maloniai guodusias čia šiam kambarėly vakarus praleidusią šeimą kurios šiandien jau nepasisektų sukviesti nes praėję metai negr__žtamai išdr__skė ir namų ž__dinį ir švelniausią artumą ir b__vimą šal__(e, ia) artim__j__.

23. Namų darbas • Tėvas nors ir kiek t__st__si ši vėjuota naktis stengėsi mus savo vaikus raminti ir sakyti kad senieji medžiai besirikiuoj__ stači__j__me upės krante atlaikys didžiausią vėtrą ir mūsų trobelėj vis__laik išliks šiluma gaudž__nti taip jog didžiausia širdgėla tirps lyg silpnai užš__lusi upė. • Tu išėjęs į ankstyv__j__ ryto rasą negalėjai patikėti jog š__syk (ištiesų, iš tiesų) pamatei ne__prastus šiose apylinkėse paukščius dėl kurių kaip sakė mama jau seniai ginč__(i, y)j(e, ę)si mažesnieji vaikai norėdami įrodyti sav__j__ tiesą. Nurašykite sakinius,įrašykite praleistas raides,sudėkite skyrybos ženklus, nubraižykite sakinių schemas

24. Pabaiga Iš viso galėjote surinkti 40 taškų ( 20 iš teorijos ir 20 išpraktinių užduočių) Pateiktis paruošė Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos mokytoja Sigita Riaukienė