X IV paskaita: Kita Europa-2: Rusija ir jos civilizacinė interpretacija

1. XIV paskaita:Kita Europa-2:Rusija ir jos civilizacinė interpretacija Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai: • Bizantiškoji Rytų, Rytų krikščioniškoji, stačiatikiškoji civilizacija, • Rytų Europa, Šiaurryčių Europa, • Eurazija, Turano etnopsichologinis tipas, ideokratija, • Pusinis feodalizmas, patrimonializmas, • Bendruomenė, • Valdoma demokratija.

3. Nikolajaus Berdiajevo “pertrūkių” Rusijos istorijos periodizacija • Kijevo Rusia: 862-1237 m. • Totorių Rusia: 1237-1480 m. • Maskvos Rusija: 1480-1689 m. • Petro (imperatoriškoji) Rusija: 1689-1917 m. • Sovietų Rusija: 1917-1991 m. • ...?“Putino Rusija”?: 2000-... m.

4. Rusijos geografija(pagal Valeriją Chačaturian) • Ekstensyvi raida: nuolatinė teritorinė plėtra, reikalaujaunti daug pastangų ir išteklių deramai įsisavinti; • Mažas gyventojų tankumas; • Ribotas dirvožemio derlingumas, išskyrus juodžemio zoną; • Ribota augalų vegetacijos trukmė: 4-5,5 mėn./m.; • Apsunkintos komunikacijos – reikšmingiausi vandens keliai (iš variagų į graikus, iš Volgos į Kaspiją); • Silpni vidiniai prekybiniai ryšiai (vidinė rinka).

5. Sibiro įsisavinimas: ekspansijos bangos Paimta iš: Хачатурян, В. М. История мировых цивилизаций с древнейших времён до конца XX века. Москва, 1999.

6. Ikimodernios Rusijos socioekonominės sandaros ypatybės-1(pagal V. Chačaturian) • Rytų slavai esą perėjo į feodalizmą tiesiai iš pirmykštės bendruomenės (be barbarų ir antikos sintezės). • Neigiamą įtaką socioekonominei raidai padarė mongolų-totorių jungas. • Baudžiava, kuri galutinai įteisinta 1649 m., panaikinta tik 1861 m. • Bendruomenė liko pagrindine “socialinio organizmo ląstele” (Vakaruose bendruomenės buvo kito tipo – germaniškos,– todėl dinamiškesnės; Rusijoje žemės perdalos išliko iki XIX a.).

7. Ikimodernios Rusijos socioekonominės sandaros ypatybės-2(pagal V. Chačaturian) • Valdančiajai klasei būdingos dvi žemėvaldos formos: • tėvonija (вотчина); • tarnybiniai dvarai (поместье); • Nuo Ivano Rūsčiojo laikų įsivyravo antroji žemėvaldos formair tik 1762 m. buvo atstatyta teisė į individualias paveldimas valdas bei kitos teisės ir laisvės. • Miestų (posadų) gyventojai nors buvo asmeniškai laisvi, bet judėjimo laisvė ribota, o savivaldos nebuvo. • XVI a. viduryje – XVII a. viduryje egzistavo centrinės valdžios sukurtas ir nuo jos priklausomas atstovavimo organas – zemskinis susirinkimas; jis labiau reiškėsi tik krizinėse situacijose (nusilpus centrinei valdžiai: pvz., per “Smutą” XVII a. pradžioje).

8. Stačiatikių bažnyčios padėtis Rusijoje(pagal V. Chačaturian) • Stačiatikių bažnyčia taip pat nebuvo savarankiška politinė jėga(tarp simfonijos ir cezaropapizmo): • iš pradžių buvo bandoma savarankiškai skirti rusų metropolitus be Bizantijos įsikišimo, nuo 1589 m. turi atskira patriarchą, • Petro I laikais, įsteigus Sinodą, bažnyčia tapo viena valstybės žinybų.

9. Rusijos socioekonominės raidos savitumų interpretacijos • Vyraujanti nuomonė rusiškoje istoriografijoje: feodalizmas → kapitalizmas (vėluojantis)... • V. Chačaturian: feodalizmas be sintezės→ kapitalizmas (vėluojantis)... • E. Gudavičius: pusinis feodalizmas... • A. Bumblauskas: bendruomeninė formacija... • R. Pipes: patrimonializmas (kaip priešstata feodalizmui)...

10. Edvardo Gudavičiaus pusinis feodalizmas Rusijoje: • Rusų visuomenė užėmė tarpinę vietą tarp alodinių (odalinių) ir bendruomeninių despotinių visuomenių. • Odalinė nuosavybė tik šiek tiek įsitvirtino turtiniuose elito santykiuose. • Rusų žemėse renta buvo gaunama ne iš paskirų ūkių, o iš bendruomenių (kiemai tik išsidalindavo prievoles). [1] [1] Gudavičius, E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Pakartotinis leidimas. Vilnius, 2001, p. 96-97; plg. Gudavičius, E. “Lenkijos vaidmuo europeizuojantis Lietuvai”, in: idem. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius, 2002, p. 219.

11. Patrimonializmo Rusijoje prielaidos (pagal Richard Pipes) • Rusijos natūrali aplinka ir ekstensyvus žemės ūkis buvo nepalanki šalies centralizacijai. • Kita vertus, nuolatinis kolonizacijos (naujų žemių įsisavinimo) ir gynybos nuo stepių klajoklių poreikis vertė turėti stiprią karinę organizaciją. • Rusijoje nesusiklostė biurokratinis režimas panašus į azijines despotijas, nes komunikacijos (iki geležinkelių ir telegrafo) čia neleido efektyvaus centralizuoto valdymo (Persijoje Darijaus laikais karaliaus pasiuntinys nukeliaudavo 380 km/24 h, o Rusijoje pašto tarnyba XVII a. 80 km/24 h). • Rusijai nebūdingos Vakarų Europos feodalinės institucijos (senjoro-vasalo santykiai, fiefai), todėl esą ir jos politinė raida buvo kitokia nei Vakarų Europos.

12. Patrimonializmo Rusijoje samprata(pagal Richard Pipes) • Valstybė Rusijoje nei išaugo iš visuomenės, nei buvo nuleista iš viršaus. • Politinės valdžios šaltinis buvo privatus kunigaikščio/caro valda; jos ribose kunigaikštis buvo absoliutus valdovas: ir suverenas, ir savininkas. • Už privačios valdos ribų žmonės buvo laisvi, o kunigaikščio valdžia iš pradžių buvo labai ribota – apsiribojo duokle. • Ilgainiui Rusija (bent jau teoriškai) buvo transformuota į didžiulį kunigaikščio dvarą, nors realiai galimybės realizuoti šias pretenzijas buvo ribotos (mokesčių ir paslaugų kvotos). • Taigi patrimonializmas yra tokia politinio režimo forma, kai politinė galia yra neatskiriamai susijusi su ekonomine. • Patrimonializmas kaip sistema susiklostė Rusijoje XII-XVII a. ir su tam tikromis modifikacijomis esą išliko iki XX a. pabaigos.

13. Šiuolaikinio pasaulio civilizacinė sandara pagal Jurijų Pavlenko Stačiatikių-Eurazijos civilizacija Павленко, Ю. В. История мировых цивилизаций. Философский анализ. Киев: «Феникс», 2002, с. 682.

14. Vakarų civilizacijos skiriamieji bruožai pagal Huntingtoną • Klasikinis palikimas* • Religija (katalikybė ir protestantizmas) • Kalba (kalbų įvairovė: apytikriai – romanų ir germnų kalbos) • Bažnyčios ir valstybės atskyrimas • Teisės normos • Socialinis pliuralizmas (autonominės socialinės grupės, susiformavusios ne kraujo santykiais ir vedybomis) • Atstovaujamieji organai • Individualizmas * Viso šito Rusija nepatyrė. Vienintelė išimtis yra klasikos palikimas, tačiau į Rusiją jis atkeliavo per Bizantiją, taigi šiek tiek skyrėsi nuo to palikimo, kurį Vakarai gavo tiesiogiai iš Romos (Huntington 2011, 129)

15. Rusija ir Bizantija: Trečiosios Romos teorija Sukūrė vienuolis Filofėjus XVI a. pradžioje: Dvi Romos krito, trečioji stovi, o ketvirtosios nebus.

16. Rusijos geopolitinės/civilizacinės orientacijos srovės XIX amžiuje: • Slavofilai • Zapadnikai • Vostočnikai

17. Rusijos civilizacinių interpretacijų įvairovė • S. Huntington: Stačiatikiškosios civilizacijos branduolys (ašinė/šerdinė valstybė). • A. J. Toynbee: iki šiol nesukūrė savo civilizacijos (o priėmė tris kitas: Skandinavišką, Bizantišką ir Vakarietišką). • O. Halecki: Rusija priklauso Europai civilizaciškai kai kuriais laikotarpiais. • A. Bumblauskas: Rusija kaip “antroji Europa”. • V. Šapovalov: Rusijos civilizacija (susiklostė nuo Petro I reformų). • B. Kuzyk: Eurazijos civilizacija (nuo XVII a.).

18. O. Haleckio Rusijos daugialypiškumo samprata • Rusija nėra vienalypė, nes: • esama esminių skirtumų tarp Didžiosios Rusijos ir Mažosios bei Baltosios Rusijos (Rutenijos, t.y. Ukraina ir Baltarusija), • tarp Maskvos ir Naugardo Rusijos. • reikia atsižvelgti ir į istorinę raidą, kurioje lūžiniai momentai būtų: mongolų antplūdis, Petro Didžiojo valdymas, bolševikų revoliucija (dėl kai kurių lūžių Rusija atsidurdavo už Europos ribų).

19. Rusija, kai ji priklausė Europai laikytina tikrąja Rytų Europa (t.y. siaurąja prasme). Tikroji Rytų Europa (pagal O. Haleckį)

20. A. Bumblausko “dviejų Europų” idėja • Pasak lietuvių istorikų A. Bumblausko ir E. Gudavičiaus, Europoje bent jau ikimoderniais laikai koegzistavo dvi civilizacijos: lotyniškoji Vakarų ir bizantiškoji Rytų. • Pirmają sudarė branduolys (Vakarų Europa) ir periferija (Vidurio Europa), o “antrąją Europą” (bizantiškąją), kurią galima vadinti Rytų Europa sudarė dvi dalys: senoji Pietryčių Europa ir naujoji Šiaurryčių.

21. Petro I reformų interpretacijų prieštaringumas: • Civilizaciškai svetima europeizacija (eurazistai). • Modernizacija ir Rusijos civilizacijos pradžia (Viktor Šapovalov). • Reikšminga, nors ir paviršutiniška vesternizacija (ne mažiau reikšminga nei 1917; Arnold J. Toynbee).

22. Eurazistinė geopolitinė koncepcija-1(pagrindiniai bruožai) Koncepciją pirmasis 1920 išdėstė N. Trubeckojus. Jo idėjas plėtojo P. Savickis, N. Aleksejevas, G. Vernadskis ir kiti: • Eurazija esą yra unikalus geografinis, etninis, kultūrinis, istorinis darinys, kuris iš esmės skiriasi tiek nuo Europos, tiek nuo Azijos. • Pabrėžiama, kad savita Eurazijos gamta ir klimatas lėmė visų Eurazijos tautų mentaliteto ir kultūros panašumą. • Azijos klajoklių tautoms būdingas vadinamasis turano etnopsichologinis tipas (pasižymintis pasaulėžiūros ir vertybių pastovumu, dvasinių vertybių prioritetu) tam tikru mastu paveikė ir rusus.

23. Eurazistinė geopolitinė koncepcija-2(formavimosi veiksniai, ateities projekcijos) • Iškeliama teigiama mongolų‑totorių jungo reikšmė: Rusijai – jie, esą, suformavę Eurazijos, kaip vientiso politinio darinio, valdymo sistemą. • Neigiamai vertinama Petro I vykdyta europeizacija. • Įžvelgiami kai kurie teigiami bolševikų pertvarkymų politiniai ir ekonominiai bruožai. • Rusijai esą parankiausias būtų vad. trečiasis kelias su: • ideokratine valdymo forma (valstybė tarnauja aukštesnėms idėjoms, o ne tam tikrų social. grupių interesams), • mišria ekonomika (valst. reguliavimas derinamas su priv. sektoriaus iniciatyva).

24. Boriso Kuzyko Eurazinės civilizacijos istoriniai ciklai

25. Imitacinės/valdomosios demokratijos reiškinys [guided democracy] • Tai politinės santvarkos forma, kai, nepaisant formaliai demokratiškos įstatymų leidybos ir rinkimų procedūrų, faktiškai pilietinės visuomenės poveikis valstybės valdymui yra minimalus.

26. Imitacinės/valdomosios demokratijos požymiai: • Yra viena vyraujanti partija. • Rinkimų rezultatai yra nuspėjami (nes rinkimų eiga kontroliuojama valdžios per žiniasklaidą ir kt. priemonėmis – administracinis resursas). • Skirtingai, nei autoritariniai režimai, čia neatsisakoma demokratinės retorikos, nepaisant tarptautinės bendruomenės kritikos, dalyvaujama demokratinių tarptautinių organizacijų veikloje (pvz., Europos Tarybos). • Vykdomi tikvienetiniai susidorojimai su ryškiais opozicionieriais, nevykdomos sistemingos represijos prieš ištisas socialines grupes, partijas ar organizacijas. Negriežtinami ir atitinkami įstatymai. • Formaliai yra trijų valdžių pasidalijimas, bet vykdomosios valdžios galia yra didžiausia.

27. Naudota literatūra • Bumblauskas, A. “Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje?”, in: Europa 1988: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio almanachas. Vilnius, 1989, p. 153-172. • Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. • Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002, p. 27-51. • Gudavičius, E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Pakartotinis leidimas. Vilnius, 2001. • Gudavičius, E. “Lenkijos vaidmuo europeizuojantis Lietuvai”, in: Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius, 2002, p. 211-226. • Halecki, O. The Limits and Divisions of European History. London, New York, 1950. • Huntington, S. P. Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka. Vilnius, 2011. • Pipes, R. Russia under the old regime. Second edition. Penguin Books, 1995. • Statkus, N., Motieka, E., Laurinavičius, Č. Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija. Vilnius, 2003. • Бердяев, Н. А. Русская идея. Санкт-Петербург, 2008. • Дугин, А. Основы геолполитики. Геополитическое будущее России. Мыслить Пространством. Москва, 2000. • Кузык, Б. Н. Россия в цивилизационном измерении: фундаментальные основы стратегии инновационного развития. Москва, 2008, c. 226-265. • Павленко, Ю. В. История мировых цивилизаций. Философский анализ. Киев: «Феникс», 2002. • Тойнби, А. Дж. Цивилизация перед судом истории. Москва, 2006. • Хачатурян, В. М. История мировых цивилизаций с древнейших времён до конца XX века. Москва, 1999. • Шаповалов, В. Ф. Истоки и смысл российской цивилизации. Москва, 2003,с. 10-24, 45-55.

28. Rekomenduojama literatūra • Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 228-245. • Vareikis, E. Globalusis futbolas. Emociniai ir politiniai santykiai dabartinėje globalizacijoje. Vilnius, 2008, p. 168-176. • Ильин, В. В., Ахиезер, А. С. Российская цивилизация: содержание, границы, возможности. Москва, 2000, c. 18-93. • Российская цивилизация: энциклопедический словарь: этнокультурные и духовные аспекты. Москва, 2001. • Шаповалов, В. Ф. Россиеведение. Москва, 2001, с. 11-23, 30-38, 47-54, 60-79.