X I paskaita: Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija

1. XI paskaita:Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai: • Senoji/Naujoji Europa • Vidurio Europa • Periferinis feodalizmas • Odalis • Ankstyvoji monarchija, karinė monarchija • Patrimonializmas • Civilizacinis šuolis: europeizacija, christianizacija • “Antroji baudžiavos laida”, lažinis palivarkinis ūkis • Fermerinis ūkis

3. Lietuvos istorijos periodizacija

4. Lietuvos sociogenezės ir politogenezės ištakos

5. Visuotinis Lietuvos socialinės raidos kontekstas (pagal E. Gudavičių) • Daugumoje ikimodernių visuomenių klostėsi bendruomeninės despotinės struktūros. • Ikimodernioje Vakarų Europoje susiklostė visai kitokia socialinė struktūra - feodalizmas (kaip gamybos būdas). • Rusų visuomenė užėmė tarpinę vietą tarp alodinių (odalinių) ir bendruomeninių despotinių visuomenių.

6. E. Gudavičiaus ankstyvosios Lietuvos visuomenės ir valstybės apibendrinimai: • Lietuvos valstybę sukūrė alodinė (tiksliau – odalinė) visuomenė. • Lietuva kartojo Skandinavijos kelią, tik lietuvius reikėtų vadinti sausumos vikingais. • Tai buvo Europos visuomeninės raidos periferinis variantas (periferinis feodalizmas). • Lietuvos socialinė raida esmingai skyrėsi nuo rytų slavų (Rusijos), o juo labiau nuo Rytų (pvz., Indijos, Kinijos) visuomenių.

7. Esminės ankstyvosios Lietuvos socialinę struktūrą aiškinančios sąvokos • Alodas – disponavimo požiūriu nesuvaržyta individuali žemės nuosavybė. • Odalis – disponavimo požiūriu suvaržytas alodas (būdingas periferinėms visuomenėms: Skandinavijai, Lietuvai...). • Didysis alodas – stambioji (kunigaikščio, kariauninko, bajoro) žemėvalda apdirbama šeimynykščių (vergų). • Mažasis alodas – individualus valstiečio šeimos ūkis.

8. Lietuvos ankstyvoji monarchijapagal A. Bumblauską • Ankstyvojoje monarchijoje be valdovo – monarcho nebuvo jokių kitų valstybės institucijų. • Visi (ne tik valstiečiai ir pirkliai, ne tik besiformuojantis bajorų sluoksnis, bet net dinastijai priklausantys kunigaikščiai) buvo valdovo valdiniai. • Galima sakyti, kad valstybė buvo valdovo dvaras, o tiksliau didžiųjų kunigaikščių tėvonija. • Panaši valdymo sistema esą buvo ir X a. Vengrijoje, XI-XII a. Lenkijoje. • Lietuvos ankstyvosios monarchijos savitas bruožas – diarchija.

9. Diarchija • Šalį valdė ne tiek valdovas, kiek jo šeima ar giminė. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima; paveldėjimą lėmė ne gimimo pirmenybė, o sugebėjimas geriau tvarkyti valstybės reikalus dar valdovui esant gyvam. • Būdinga Lietuvos ankstyvosios monarchijos ypatybė buvo diarchija: monarchas dalijosi valdžia su antru valdovu – submonarchu. Pastarojo vietą užimdavo labiausiai pasižymėjęs valdovo brolis ar sūnus.

10. Ankstyvoji monarchija, patrimoninė monarchija ir patrimonializmas • A. Bumblauskas LDK ankstyvąją monarchiją dar vadina patrimonine. • Lenkų istoriografijoje tradiciškai taip pat vadinama ankstyvoji Piastų dinastijos valdyta monarchija. • Koks santykis tarp patrimoninės monarchijos ir patrimonializmo?

11. Maxo Weberio (1864-1920) patrimonializmo samprata Patrimonializmo atveju: • valdžia suprantama kaip dinastijos (valdančios giminės) nuosavybė, • valdymo aparato personalas laikomas valdovo asmeniniais tarnais.

12. Patrimonializmo ir feodalizmo santykis pagal M. Weberį • Patrimonializmas ir leninė feodalizmo forma yra skirtingi ir nesuderinami tradicinės valdžios tipai, nors genetiškai antrasis susijęs su pirmuoju. • Nesuderinamomis politinio režimo formomis patrimonializmą ir feodalizmą taip pat laiko amerikiečių mokslininkas Richard Edgar Pipes.

13. Ankstyvosios LDK visuomenės tipo problema: • Ar ankstyvoji LDK visuomenė vis dėlto buvo feodalinė ar patrimonialinė?

14. Lietuvos karinė monarchijair jos pasekmės pagal A. Bumblauską • Lietuva sukūrė valstybę neapsikrikštijusi. • Vokiečių ordinų primestas karas vertė pagoniškąją Lietuvą visus išteklius sutelkti karybai ir plėtotis karinės monarchijos linkme. • Gynybos ruože susidarė ištisa pilių sistema, kurios buvo ne tik gynybos, bet ir administravimo centrai. • Padaryta didžiulė pažanga ginkluotės srityje, karo technikoje ir organizacijoje. • Kita vertus, dėl pernelyg didelio ūkio militarizavimo ir dešimtmečius trukusio karo: • nesusiformavo stipresni miestai ir amatai, • nebuvo pereita prie trilaukės sistemos žemės ūkyje, • didžiulės spragos liko kultūroje.

15. Karinės monarchijos raidos etapo pasekmėspagal E. Gudavičių: • Vokiečių kolonijų primestas karas lėmė Lietuvos karinės monarchijos susiklostymą. • Tokia raidos kryptis trukdė ekonominę pažangą, varžė demografinį potencialą. • Kita vertus, sukarintoji struktūra galėjo kurį laiką užglaistyti ekonominio ir techninio atsilikimo padarinius. • Karinės monarchijos įsitvirtinimas ir Bažnyčios nebuvimas sulaikė stambios žemėvaldos plėtojimąsi.

16. Lietuvos ankstyvasis feodalizmaspagal A. Bumblauską • XIII-XIV a. ūkio varomoji jėga buvo kunigaikščio ar jo vietininko valdomos pilies (kunigaikščio didžiojo alodo) ir laisvųjų valstiečių (laukininkų) santykis. • Vietininkas rinkdavo duokles iš laukininkų ir visa atitekdavo didžiajam kunigaikščiui. • Kadangi laukininkų buvo daug, o vietininkai nebuvo savininkai (juos išlaikydavo didysis kunigaikštis, atiduodamas dalį centralizuotos rentos), tai gali atrodyti, kad šalyje buvo tik vienas žemės savininkas (ar feodalas) – didysis kunigaikštis. • Tačiau, nors laukininkai ir tebeturėjo nuosavybės teisę į žemę, ši jų teisė buvo “suskaldyta”: duoklės prievolė kunigaikščiui rodė, kad jis tapo “tikruoju” valstiečių žemės savininku. • Laukininkų (taip pat beatsirandančių ankstyvųjų baudžiauninkų – kaimynų) bei kunigaikščių santykiai ir vadinami ankstyvaisiais feodaliniais santykiais.

17. Lietuvos europeizacija

18. Civilizacinis kontekstas: istorinės Europos heterogeniškumas • Istoriškai Europa nėra vienalytė: ji skaidytina į istorinius regionus. • Čia pasitelktinos dvi perskyros: • Senoji/Naujoji Europa (Haleckis) • Lotyniškoji Vakarų/bizantiškoji Rytų (Gudavičius)

19. Istorinė Europa ir Lietuva • Lietuvos pritapimą prie Europos galima adekvačiau suprasti tik istorinės Europos heterogeniškumo kontekste. • Labiau patikslinant: Lietuvos pritapimas prie Europos sietinas su jos pritapimu prie Vidurio Europos regiono.

20. Kas yra Vidurio Europa? • Vidurio Europa – Naujosios Europos (vėliau priėmusios krikštą ir Antikos kultūrinį paveldą) sudėtinė dalis. Ji dar vaizdžiai vadinama Vakarų Europos “laukiniais Vakarais” (H.Samsonowicz). • Vidurio Europa - Vakarų krikščioniškosios civilizacijos papildinys, jos periferija. • Pati istorinė Vidurio Europa nėra vienalypė: skirtini du regionai Vidurio Vakarų (vokiškoji) ir Vidurio Rytų (nevokiškoji) Europa.

21. Vidurio Europos ir Lietuvos santykis • Lietuva nuo XIV a. pabaigos laikytina ryčiausiu Vidurio Rytų civilizacijos užkampiu, periferijos periferija (“trečiojo Europos ešelono vieninteliu vagonu” [E.Gudavičius]).

22. Civilizacinio šuolio epocha (1387-1529/1579) • Rašto industrija (rusėnų arba senąja gudų kalba). • Švietimo sistema: katedrinės mokyklos, kolegijos ir universitetas. • Lietuvos Statutai – tai tarsi Lietuvos europeizacijos “diplominis darbas”. • Europeizacija Lietuvoje įgijo polonizacijos pavidalą (įvairialypis lenkų poveikis).

23. Civilizacinio šuolio epochos pasekmės (pagal A. Bumblauską) • Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė (visi bajorai didžiojo kunigaikščio vasalai?); • Socialinėje-ūkinėje struktūroje – riterio dvaras ir baudžiava; • Politinėje-socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija (“vienaluomė atmaina”) • Miestų ūkyje – cechai; • Švietime – europinė švietimo sistema su katedrinėmis mokyklomis bei jų triviumu, kolegijomis ir universitetu; • Bent jau visuomenės elito tarpe įsigali krikščioniškasis mentalitetas; • Susiformuoja bajorų tauta su istorine savimone ir kilmės kronika (romėnų kilmės teorija).

24. Baudžiavos apibrėžimas (pagal A. Bumblauską) • Baudžiava – feodalų teisė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu.

25. Baudžiavos įsigalėjimo etapai • XIII-XIV a. - atsiranda baudžiauninkų prototipas – kaimynai (valstiečiai netekę savo žemės ir patekę į kunigaikščių ar bajorų priklausomybę). • 1392-1430 m. - Vytautas ėmė dalinti veldamus (valstiečius laukininkus, perduotus bajorams teisti ir administruoti). • 1447 m. - Kazimieras perleido Vytauto suteiktų veldamų prievoles bajorams. • 1547 m. – pradėta vykdyti Valakų reforma – didžiojo kunigaikščio valstiečiai tapo baudžiauninkais. • 1566 m. – II Lietuvos Statute galutinai įtvirtinta baudžiava.

26. LDK miestai europėjimo epochoje • 1387 m. Vilnius (o greičiausiai 1408 m. ir Kaunas) gavo savivaldos – Magdeburgo teises. • Savivaldos pagrindą sudarė miesto administracijos, teismo ir ekonomikos imunitetas. • 1495 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis amatininkų (auksakalių, o 1509 m. - barzdaskučių) cechas.

27. Vienaluomės LDK monarchijos (“bajorų respublikos”) susidarymo etapai(pagal A. Bumblauską) • 1387 m. Jogaila suteikė privilegiją apsikrikštijusiems bajorams. • 1492 m. Aleksandro privilegijoje ponų tarybai perduota įstatymų leidžiamosios valdžios galia. • 1564-1566 m. teismo ir administracijos reforma sulygino eilinių bajorų ir ponų teises.

28. XVI a.: LDK tolerancijos fenomenas • LDK gyveno net dešimties konfesijų atstovai: • katalikai, • stačiatikiai, • unitai, • liuteronai, • evangelikai reformatai, • sentikiai, • armėnai, • žydai, • karaimai, • musulmonai. • Savo religine ir kultūrine įvairove LDK lenkė Lenkiją. • LDK anksčiau nei Lenkijoje buvo įteisinta ir religinė tolerancija (1563).

29. Antrosios baudžiavos laidos koncepcija (F. Engels) • “Antrosios baudžiavos” arba “antrosios baudžiavos laidos” terminą sukūrė F. Engelsas XIX a. 9-ajame dešimtmetyje. • Po valstiečių karo Vokietijoje (1524-1525) dideli dvarai Vokietijoje į rytus nuo Elbės buvo apdirbami naudojant priverstinį valstiečių darbą (lažą arba atodirbinę rentą). • Lažo apimtis kai kuriose Vidurio ar Rytų Europos šalyse pasiekė 5 d./sav. arba 6 mėn./m.

30. ATR atvejis: lažinis palivarkinis ūkis • Lietuvos bajorijai XVI-XVIII a. buvo naudingiau eksportuoti javus iš savo dvarų nei imti duoklę iš valstiečių pinigais ar natūra. • Vakarų Europoje tuo laikotarpiu vyravo senjorinis ūkis: lažo jau seniai nebebuvo (jį pakeitė piniginė renta), o dvaro arimai išdalinti valstiečiams. • Tuo tarpu Lietuvoje lažas ne tik nemažėjo, o išaugo net iki 5-6 dienų per savaitę. Didėjo ir dvaro arimų plotas, radosi naujų palivarkų.

31. Gegužės 3 d. konstitucija • Tai antroji pasaulyje konstitucija (po JAV). • Miestiečiams suteiktos beveik lygios teisės su bajorais. • Užsimenama apie valstybės globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. • Panaikinta liberum veto. • Įsigalioja valdžios padalijimo principas.

32. Lietuva per “ilgąjį XIX amžių” • Po ATR padalijimų LDK buvo aneksuota Rusijos; • Lietuvai buvo primestas Rusijos socialinės ir ūkinės raidos modelis: • išliko luominė visuomenė, • privilegijuotų gyventojų sluoksnių privati nuosavybė buvo garantuota, • baudžiava panaikinta tik 1861-1867 metais. • Lietuva buvo įtraukta į totaliai biurokratizuotą Rusijos imperijos funkcionavimo sistemą, kur žmogaus padėtį lėmė ne tiek kilmė, kiek rangas (t.y. padėtis valstybinėje hierachijoje). • Valstybės interesai užgožė individą, puoselėjamas valdininkystės idealas. Tiesa, pastarasis tarp Lietuvos bajorijos gana sunkiai prigijo.

33. XX a. Lietuva • Žemės reforma - fermerinio ūkio Lietuvoje pradžia (XX a. 3-asis dešimtmetis). • Komunistinės Vidurio Europos raidos paralelės: • 1956 Vengrija, • 1968 “Prahos pavasaris”, • 1972 Kauno įvykiai (Kalanta). • “Dainuojanti revoliucija”...

34. Rekomenduojama literatūra • Andrijauskas, A. (ats. red.) Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. • Bumblauskas, A. “Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės civilizacijos pobūdžio”, in: Lietuvos istorijos studijos, 1996, № 3, p. 9-27. • Bumblauskas, A. “Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje?”, in: Europa 1988: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio almanachas. Vilnius, 1989, p. 153-172. • Bumblauskas, A. „Lietuva ir Europos istoriniai regionai“, in: Šiaurės Atėnai, Nr. 634, 2002-12-28 (internete: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=62). • Bumblauskas, A. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, ypač p. 67-75, 119. • Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija, 1009-1795. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, ypač p. 76, 80, 90, 126, 184-187, 248-254, 272, 316, 324, 432-435, 438-440. • Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002. • Gudavičius, E. Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. • Staliūnas, D. (sud.) Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002.