Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa

1. Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa aprėptis ir veiksmingumas problemos galimybės vykdyti programą efektyviau

2. SOS! Liūdnoji ES statistika: • Antsvorio turi maždaug 22 mln. Europos vaikų • Daugiau kaip 5 mln. jų yra nutukę (skaičius kasmet išauga dar 400 tūkstančiais) • 1 iš 4 mokinių turi antsvorio, ir šis skaičius vis didėja.

3. Vaistai: • Vartoti pakankamai vaisių ir daržovių– bent 400 g/dieną (vidutiniškai tik 17,6 proc. 11 metų vaikųsuvartoja rekomenduotiną 400 g/dieną normą); • diegti supratimą apie vaisių ir daržovių vartojimo teigiamą poveikį sveikatai;

4. Vaikų antsvoris - nėra individuali problema! • Šeima • Pedagogas/auklėtojas • Visuomenės sveikatos specialistas • Valstybės tarnautojas • Ūkininkas/Gamintojas • Politikas

5. Reglamentas (EB) 288/2009Reglamentas (EB) 288/2009Vaisių vartojimo skatinimo programa Bendras ES biudžetas - 90 mln eurų. Atspirties taštas – 6-10 metų vaikų skaičius ES. Kiekvienam vaikui numatyta skirti 6 eurus (21 Lt) - 0,7 Lt porcijai / 30 porcijų vienam vaikui per mokslo metus. Lietuvai tenkanti ES finansavimo dalis metams – 861300 eurai Atspirties taškas – 190 000 Lietuvos 6-10 metų vaikų.

6. Lėšos: Pagal ES reikalavimus – parama skiriama 50:50 arba 75:25 Lietuvai ES skiria 75 proc., šalies indėlis – 25 proc.: • 2 973 897 lt - iš Europos žemės ūkio garantijų fondo • 2 123 989 lt – iš Lietuvos valstybės biudžeto Lietuvai pritaikyta proporcija 75/25, bet ES nefinansuoja PVM ir papildomų priemonių. Bendra programos vertė: 5 097 886 lt kasmet 2009-2010 m. gavome1 050 000 litų (fondo) ir 350 000 litų (LT)

7. Lėšų paskirstymas 95-97 proc. vaisių ir daržovių įsigijimo kaina 3-5 proc. logistikos išlaidos, reikalingos įrangos įsigijimo/nuomos lėšos, projekto viešinimo bei vertinimo išlaidos, plakatų gamybos išlaidos. Lietuvoje atsisakyta įrangos įsigijomo/nuomos išlaidų eilutės, nes daugumo mokyklų norėjo pirkti šaldytuvus ir kt. įrangą. Šiuo metu daržovės, vaisiai sandėliuojami mokyklos valgyklos šaldytuvuose. Programą įgyvendina VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Papildomų lėšų už administravimą jai neskirta.

8. Dėmesys vaisiams ir daržovėms užaugintiem Lietuvoje Programoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje išauginti produktai turėtųsudaryti ne mažiau kaip 2/3 viso mokiniams dalijamų produktų kiekio. Obuolių, kriaušių, citrusų vaisių kokybė turi būti ne žemesnės kaip II klasės. Lietuviškų obuolių, kriaušių, morkų visus metus nepakanka ir mes neturime galimybių apsirūpinti pačių išaugintais vaisiais – ypač žiemą.

9. Vaisių bei daržovių asortimentas Produktų sąrašas yra patvirtintas strategijoje, kuri suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija. 2009/2010 metais – tai morkos, obuoliai, sultys 2010/2011 metais – tai morkos, obuoliai, kriaušės, bananai, citrusiniai vaisiai. Kitų ES šalių patirtis rodo, jog vaikai Labiausiai mėgsta bananus.

10. Naujausiastatistika: Nemažai pareiškėjų pateikę prašymus, atsisakė dalyvauti programoje. Mokėjimo prašymus (t.y. realiai dalyvauja prgramoje) – 13 pareiškėjų.

11. Kaip nuo 25 000 nemokamai vaisius gaunančių vaikų programa gali išsiplėsti iki ES numatytų 190 000? ES rekomenduoja vaisius dalinti vieną kartą per savaitę ir į programą įtaukti kuo daugiau vaikų, todėl vienam vaikui mokslo metams skiriamas paramos biudžetas 6 eurai (21 lt be PVM) Lietuva 2009/2010m. programoje numatė vaisius dalinti 4 kartus per savaitę ir vienam vaikui per metus skirti 104 litus (su PVM) Lietuva 2010/2013m programoje planuoja vaisius dalinti 3 kartus per savaitę ir vienam vaikui per metus skirti 78 litus (su PVM) Kadangi dalinimo per savaitę skaičius yra didesnis, todėl bendras mokinių skaičius, kuriems skirta programa Lietuvoje sumažėjo nuo 190 000 iki 58 000.

12. Kodėl tik pradinukams? EB Reglamente Nr.13/2009,6 punkte nurodoma, kadprogramoje galidalyvauti ir vaikų lopšeliai, ir kitosikimokyklinės įstaigos, pradinės ir vidurinės mokyklos. Lietuva pasirinko - tik pradinių klasių moksleivius. Tėvai ir pedagogai norėtų, jog amžiaus grupė būtų praplėsta.

13. Papildomos programos priemonės: 300 000 Lt – bus skirta: • užsiėmimams apie vaikų sveiką mitybą bei vaisių ir daržovių naudą sveikatai; • vaikų išvykoms į sodininkystės ar daržininkystės ūkius; • informacinės medžiagos apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą platinimui mokykloje ir kt.).

14. Programos paramos suma yra nepakankama,nerandama tiekėjų, teikiančių vaisius ir daržoves tokiomis kainomis. Finansuojamos kainos sandara (įtraukti 21  PVM ir 3% išlaidas už transportavimąbei dalinimą): PROBLEMA: Vaisių ir daržovių kaina priklauso nuo sezono, kai derlius nuimamas - kaina daug žemesnė, o žiemos/pavasario metu - padidėja, tai padaro šią programą nepatrauklia, reikėtų ir finansavimą diferencijuoti pagal sezonus.

15. 2. PROBLEMA: Dalyvavimas programoje sudaro didelių sunkumų, papildomų išlaidų ir atima daug laiko: • Didelio kruopštumo reikalaujanti kasdienė apskaita, ataskaitos, prisiimamiįsipareigojimai, finansinė rizika. Šis darbas neapmokamas ir juo užsiima entuziastai. • Siūlo supaprastinti lėšų administravimą, arba diferencijuoti lėšų dydį pagal moksleivių skaičių mokyklose, nes kol kas administravimo kaštai - didesni nei gaunama parama. PasakVšĮ Vilniaus tarptautinės mokyklos, “parama yra nuostolinga”! • Galėtų būti paprastesnė produktų suvartojimo skaičiavimo tvarka.

16. 3. PROBLEMA: Morkos tiekiamos neskustos. Mokyklos maisto ruošimo skyrius pats turi jas nusiskusti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pozicija: neleisti morkų išbraukt iš asortimento.

17. 4 PROBLEMA: “Pienas vaikams” programoje yra numatytos išlaidos produkto išdalijimui, o vaisių programa to nenumato.

18. 5 PROBLEMA: Kadangi dalyje mokyklų maitinimą organizuoja pačios mokyklos, o dalyje – savivaldybių konkurso tvarka atrinktos įmonės, mokyklos neturi galių įpareigoti tas įmones programoje, nors m-klos bendruomenė ir tėvai labai to nori.

19. Problemų sprendimas: • Parengti mokyklų/darželių motyvavimo (asmeninio) ar varžymosi planą • Informacijos sklaida ir ūkininkų agitavimas • Visuomenės sveikatos biurų pagalba • Patrauklios lydinčios priemonės • Lietuvos įnašas yra skaičiuojamas iš kaimo rėmimo fondo (ŽŪM). Nejaugi ši programa turi rūpėti tik Žemės ūkio ministerijai ir jos įsteigtai – programą administruojančiai agentūrai. Svarbu suvienyti suinteresuotų institucijų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas.