Ikisutartiniai santykiai

1. Ikisutartiniai santykiai • Pareiga elgtis sąžiningai (CK 6.163 str.1d.) • Laisvos derybos (CK 6.163 str. 2d.) • Informacijos atskleidimo būtinumas (CK 6.163 str. 4 d.) Pareiga saugoti konfidencialią informaciją (CK 6.164 str.) Preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.)

2. ETT 2002 m.rugsėjo 17 d. sprendimas C-334/00, ECR I-07357 • Esant ikisutartiniams santykiams taikytina deliktinė atsakomybė, nebent, įvertinus aplinkybes, būtų nustatyta, kad ir esant ikisutartiniams santykiams jau egzistuoja koks nors konkretus vienos šalies kitos šalies atžvilgiu prisiimtas įsipareigojimas.

3. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-553/2006 • Jei pažeidžiama pareiga elgtis sąžiningai ir pareiga nepiktnaudžiauti savo teise ir nedaryti žalos kitam asmeniui, yra taikytina deliktinė atsakomybė, nes tai yra bendro pobūdžio pareigos, kurios yra taikytinos ir sutartiniams ir nesutartiniams santykiams

4. Tarptautinės kodifikacijos PECL 2.301 str. – Derybos, prieštaraujančios sąžiningumui UNIDROIT 2.16 str. – Konfidencialumo pažeidimas http://www.unilex.info/dynasite.cfm?dssid=2377&dsmid=13637

5. Būtini preliminariosios sutarties elementai • Suderinta šalių valia (consensus ad idem); • Pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas • Susitarimo išreiškimas rašytine forma, formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia • Terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis

6. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • Tarptautinėje praktikoje galioja prezumpcija, kad ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas. Taigi toks dokumentas yra ir rimtas teisines pasekmes sukeliantis bei įpareigojantis dokumentas, ir jo nevykdymas yra pagrindas taikyti atsakomybę, jeigu dokumente nėra aiškiai nurodyta, kad šalys jokių tarpusavio įsipareigojimų nenustato ir pasilieka sau teisę bet kada atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Nei Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtuose Tarptautiniuose komercinių sutarčių principuose, nei Europos sutarčių teisės principuose tiesiogiai neįtvirtintas preliminariosios sutarties institutas, tačiau UNIDROIT principų komentare nurodoma, jog „po derybų šalys pasirašo ikisutartinius dokumentus – preliminariąsias sutartis, kuriose nurodo sutarties sąlygas ir išreiškia ketinimą vėliau sudaryti pagrindinę sutartį“ (UNIDROIT principles of International Commercial Contracts. UNIDROIT, ROME. 1994. P. 46). Be to, Europos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalyjenurodyta, kad jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius („…a party, which has negotiated or broken off negotiations contrary to good faith and fair dealing is liable for the losses caused to the other party“). PagalEuropos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 3 dalį prieštarauja sąžiningumui ir sąžiningai dalykinei praktikai, pavyzdžiui, tai, kad šalis pradėjo arba tęsia derybas neturėdama ketinimų sudaryti sutartį su antrąja šalimi („It is contrary to good faith and fair dealing, in particular for a party to enter into or continue negotiations with no real intention of reaching an agreement with the other party“)

7. LAT 2005 m. sausio 19 d.nutartis c.b. Nr. 3K-3-38/2005 • Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. • Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi ši CK norma nustato civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Todėl net ir pripažinus, kad sutartis nebuvo sudaryta, būtina įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, tai nesąžininga šalis privalėtų kitai šaliai atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52). Net ir pripažinus, kad rangos sutartis šalių nebuvo sudaryta, šalių veiksmai vertintini sąžiningumo vedant derybas požiūriu. Bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Eika“ elgėsi nesąžiningai, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius gali būti tenkinamas ir kitu teisiniu pagrindu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. Parvicka v. G. Jundo, V. Jundo, Nr. 3K-3-124/2006 • avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; teismas, nustatęs, kad pagal sutartį, kurią jis pripažino preliminariąja sutartimi, avansu vadinama pinigų suma vis tik buvo perduota pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusiam nekilnojamųjų daiktų savininkui, turėjo priimti sprendimą dėl šios be pagrindo gautos sumos grąžinimo kitai šaliai, nes tai yra tiesioginė šalių pareikštų reikalavimų sprendimo tąsa (CK 1.5, 6.237 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismui to nepadarius, kasacinis teismas nurodytų materialinės teisės normų taikymo klausimą sprendžia, iš dalies pakeisdamas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir priteisia iš ieškovės atsakovei 2000 Lt.

9. LAT 2006m. lapkričio 6 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382 • 1.Dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja • Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kartu Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.

10. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį.

11. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • vienas iš esminiųpreliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Šis bruožas skiria preliminariąją sutartį nuo sutarčių, kurias, panašiai kaip preliminariąją sutartį, įsipareigojama sudaryti ateityje, tačiau pradedamas jų vykdymas (CK 6.309, 6.401 straipsniai), taip pat sutarčių su atidedamuoju terminu ar atidedamąja sąlyga, pagal kurias šalių prievolės atsiranda nuo sutarties sudarymo, todėl jos negali būti priverstinai įvykdytos iki sueis tam tikras terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis,) arba atsiras tam tikra sąlyga (CK 1.66, 6.30 straipsniai).

12. Preliminarioji būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis – CK 6.401 str. Ypatumai: • Subjektinė sudėtis – pardavėjas tik juridinis, pirkėjas – tik fizinis asmuo; • Specifinis ir įstatymo imperatyviai reglamentuotas sutarties turinys; • Gali būti numatytas statybos finansavimas; • Neatskiriama dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir dokumentai

13. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • Taigi būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. • Minėta, kad sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Būtent pagal konkrečios sutarties turinį galima nuspręsti, pripažinti šią sutartį preliminariąja sutartimi ar kvalifikuoti joje įtvirtintą susitarimą kaip pagrindinę sutartį.

14. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu.

15. Rankpinigių negalimumas pagal preliminariąją sutartį Rakpinigiais laikoma pinigų suma, kuria viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodyti sutarties egzistavimą ir užtikrinti jos vykdymą (CK 6.98 str, 1 d.). Taigi, rankpinigiai atlieka tris funkcijas: • Mokėjimo; • Įrodomąją; • užtikrinamąją CK 6.98 str. 2 d. – “rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis..”

16. LAT nutartis c.b. Nr. 3K-7-23/2000, kat. 43 Preliminariąją sutartį reikėtų laikyti šalis teisiškai įpareigojančia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o jos nevykdymo (nepagrįsto vengimo arba atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį) atveju kaltoji šalis turėtų atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti kitais prievolių užtikrinimo būdais (pvz., netesybomis, įkeitimu). Bet preliminariosios sutarties įvykdymas negali būti užtikrinamas rankpinigiais, nes tokioje sutartyje jie negali atlikti mokamosios funkcijos.

17. 5.8.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje P. Kučinskas v. V. Basienė, V. Černauskytė, Nr. 3K-3-11/2005 • Nagrinėjamoje byloje šalys ir susitarė, kad nepagrįstai vengianti sutartį vykdyti šalis privalės atlyginti kitos šalies nuostolius (sutarties 6 punktas), o sutarties 7 punkte numatyta bauda (netesybos) ir reiškia, kad tokiu būdu atlyginami nuostoliai. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Sudarydamos preliminariąją 2003 m. sausio 27 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalys jos užtikrinimą numatė nustatydamos atitinkamo dydžio netesybas (baudą). Tokio minėtos sutarties užtikrinimo būdo įstatymas nedraudžia, kuomet netesybos pasirenkamos būdu kompensuoti sutarties šaliai dėl kitos šalies sutarties neįvykdymo padarytus nuostolius. Prilyginti minėtas netesybas rankpinigiams vien dėl to, kad šalių laisva valia pasirinktas netesybų (baudos) piniginės išraiškos dydis atitinka CK 6.100 straipsnyje numatytą dvigubą rankpinigių sumą, negalima. Toks šalių laisva valia numatytų netesybų aiškinimas būtų neteisingas, nes aiškiai neatitiktų sutarties turinio ir šalių pasirinkto sutarties užtikrinimo būdo, iškreiptų šalių tikrąją valią, kuri ir buvo išreikšta sutarties 6 ir 7 punktuose. Be to, CK 6.98 straipsnio 1 dalis apibrėždama rankpinigių sąvoką numato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, duodama antrajai šaliai tam, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, dėl to negalėjo būti užtikrintas dar nesudarytos sutarties vykdymas. Tai reiškia, kad netesybomis šalys numatė sankciją už preliminariosios sutarties nevykdymą. Taigi preliminariojoje sutartyje numatyta bauda atitiko šalių susitarimą dėl netesybų, tačiau tai nėra laikytina rankpinigiais, nes neįrodo pagrindinės sutarties sudarymo“.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“ ir kt., Nr. 3K-3-966/2003 • Pirma, šalių ketinimų protokolas vertinamas kaip preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.), nes ketinimų protokole aptartos esminės būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos: daiktas, kurį numatoma parduoti – nebaigtas statyti statinys, turintis 1822 kv.m. ploto, šio turto kaina – 6 400 000 litų bei numatytos atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasekmės: ieškovas įgyja teisę reikalauti perduoti pastatą, o taip pat reikalauti teisminiu keliu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, įstatymas numato ir kitas atsisakymo nuo pagrindinės sutarties sudarymo teisines pasekmes – preliminariosios sutarties atveju atsakovas, laikydamas, kad ieškovas nepagrįstai vengia ir atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, turi teisę reikalauti atlyginti tokiu atsisakymu jam padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.), tačiau šioje byloje UAB “Baltijos Orfėjas” tokio reikalavimo nepareiškė. Tokiu būdu šalims nutraukus preliminariąją sutartį ar atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsiranda sutartyje ir įstatyme nurodytos teisinės pasekmės.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“ ir kt., Nr. 3K-3-966/2003 • Antra, ginčo šalių pasirašytas ketinimų protokolas vertinamas ir kaip susitarimas dėl avansinio mokėjimoprieš sudarant preliminarioje sutartyje nurodyto statinio pirkimo-pardavimo sutartį, nes preliminariosios sutarties institutas, išskyrus būsimo gyvenamojo namo ar buto statybos sutartį (CK 6.401 str. 5 d.), nenumato būsimo pirkėjo pareigos sumokėti pilnai ar iš dalies už ateityje įsigyjamą daiktą. Avansas atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti ir įrodomąją funkciją, tačiau skirtingai nei rankpinigiai avansas niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. sumokėjusi avansą šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o gavusi avansą šalis jokiomis aplinkybėmis neturi grąžinti dvigubą avanso sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Ž.Stankevičius v. H.Chadakevčius, bylos Nr. 3K-7-23/2000, kategorija 43). Būtent šalys derybų protokolo 2 punkte ir numatė, jog 800 000 litų mokėjimas, kurį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sumokės AB “Ūkio bankas”, bus įskaitytas kaip dalinis apmokėjimas už perkamą statinį. Šis mokėjimas laikytinas avansiniu mokėjimu ir nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasčių turi būti gavusios šalies grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė sudaryti ketinimų protokole nurodyto nebaigto statyti statinio pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nepriklausomai nuo ketinimų protokolo 9 punkte nurodytos sąlygos, jog pradinė įmoka grąžinama ieškovui šalims susitarus nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas privalo grąžinti 800 000 litų avansinį mokėjimą ieškovui. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisiškai reikšminga tai, kad sutartyje (ketinimų protokole) numatytas pradinės įmokos grąžinimas tik šalims susitarus nutraukti sutartį. Beje, priešingu atveju, tai yra atsakovui atsisakius nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, numatyta, jog Bankas įgyja reikalavimo teisę į sumokėtą 800 000 litų pradinę įmoką“.

20. 5.5.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje V. Maniušienė ir kt. v. UAB „Progresyvios investicijos“, Nr. 3K-3-451/2004 • CK 6.165 straipsnis sistemiškai aiškintinas su CK 6.401 straipsniu, pagal kurio 2 dalies 1 punktą, šalims sudarius preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, tik pirkėjas – fizinis asmuo turi teisę per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties. Pardavėjui teisė atsisakyti preliminariosios sutarties nenumatyta. Taigi darytina išvada, kad CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos bendrosios normos dėl preliminariosios sutarties turi būti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms dėl konkrečios sutarties (CK 6.401 straipsnis) ir tarp šalių sudarytos sutarties esmei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimus dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties priverstinio įgyvendinimo, CK 6.165 ir 6.401 straipsnių nuostatų nepažeidė“. • ???

21. 5.9.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. Gudavičienė v. S. Krivoščenko, Nr. 3K-3-225/2005 • 2001 m. rugsėjo 26 d. šalių sudaryta sutartis nėra preliminarioji sutartis. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytos kitos (pagrindinės) sutarties esminės sąlygos, kad būtų aiškus šalių ketinimas, kokią sutartį jos įsipareigojo sudaryti ateityje. Visais atvejais preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Tačiau viena esminių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami. Preliminarioji sutartis yra organizacinė (parengiamoji) sutartis, t. y. sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia išvada darytina iš CK 6.165 straipsnio, kuriame nenumatyti jokie mokėjimai būsimosios – pagrindinės – sutarties sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje P. Kučinskas v. V. Černauskytė, bylos Nr. 3K-3-11/2005). Kaip matyti iš 2001 m. rugsėjo 26 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės J. Gubavičienės ir atsakovo S. Krivoščenko, ieškovė sumokėjo atsakovui 7200 Lt avansą (Sutarties 4 punktas), kuris turėjo būti įskaitytas į šalių sutartą žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą. Dėl šios priežasties 2001 m. gruodžio 26 d. sutartis negali būti laikoma preliminariąja sutartimi • ???

22. UNIDROIT principų 2.1.15 str. “Šalis gali laisvai derėtis ir neatsako už tai, kad susitarimas nepasiekiamas; tačiau jeigu šalis derasi arba nutraukia derybas nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius” Komentaras: nukentėjusioji šalis gali reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas rengiantis sudaryti būsimą sutartį, taip pat turėtų būti kompensuota prarasta galimybė sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu(pasitikėjimo nuostoliai- reliance interest)

23. PECL komentaras dėl nesąžiningumo • A turi ketinimų tapti B konkurentu. Jis pradeda derybas su B, nurodydamas, kad nori tapti B vadybininku. B apmoka A kelionės išlaidas ir jo mokymo kaštus. Kai A gavo informaciją apie B pardavimus ir gamybos metodus, kuriuos galės panaudoti kaip B konkurentas, jis nutraukė derybas ir įsteigė nuosavą įmonę. Šiuo atveju A yra atsakingas B už kelionės ir mokymo išlaidas (t.y. konstatuojamas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas - past.mano )

24. Jei esant anksčiau nurodytiems faktams, A turi ketinimus tapti B vadybininku, o jo ketinimai tapti konkurentu subręsta po kelionės ir mokslų ir padaro pirmuosius žingsnius pradėti verslą pats, bet tęsia derybas ir toliau dalyvauja programoje tikslu sužinoti daugiau apie B biznį, A yra atsakingas B už tas išlaidas, kurios atsirado po A sprendimo priėmimo.

25. PECL nuostatų dėl prieštaravimo sąžiningumui komentaras • A pažada B, kad suteiks pastarajam frančizę prekybai bakalėjos gaminiais. Sąlygos buvo, kad B investuos 18.000 EUR ir įgytų tam tikrą patirtį. Tuo tikslu B pardavė savo bakalėjos parduotuvę, išvyko į kitą miestą ir daug ką nusipirko verslui. Derybos, kurios truko daugiau nei 2 metus, galų gale jos sužlugo, kai A nurodė ženkliai didesnes finansines kontribucijas ir B suprato esąs nepajėgus tai padaryti. Nors nebuvo įrodymų, kad pasiūlymai prieštaravo sąžiningumui A veiksmai buvo tokiais pripažinti ir jis yra atsakingas už visus B nuostolius, susijusius su pasiruošimu frančizei.

26. A pradeda ilgas derybas dėl banko paskolos iš banko B filialo. Paskutinę minutę filialas pareiškia, kad neturi teisės išduoti tokios paskolos. A, kuris per derybų laikotarpį būtų gavės paskolą iš kito banko, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, prilygstančius derybų išlaidoms ir negautam pelnui, kurį A būtų gavęs per uždelstą laikotarpį.

27. PECL komentaras dėl konfidencialumo pareigos • A buvo pasiūlyta įsigyti B turimą know-how kaip naudoti specialius balionus dažymo procese. Per derybas B turi atskleisti informaciją apie esmines prietaiso savybes, kad A galėtų įvertinti vertę. Nors B aiškiai neišreiškė reikalavimo, kad A saugotų informaciją, bet jis siuntė rašytinius dokumentus A asmeniniu adresu, registruotu elektroniniu paštu, be to B kalbėjosi su A apie tai tik asmeniškai. • A šiuo atveju atsirado konfidencialumo pareiga. Jis negalėtų atskleisti informacijos kitiems, o jei sutartis nebūtų sudaryta, nenaudoti šios informacijos asmeniniais tikslais.

28. UNIDROIT principų komentarasdėl nuostolių už prarastą galimybę • B siekia parduoti savo restoraną. A pradeda derybas su restorano pardavėju, tačiau tik norėdamas, kad restoranas nebūtų parduotas C, kuris yra A konkurentas. C nusiperka kitą restoraną, A nutraukia derybas. B vėliau parduoda restoraną už mažesnę kainą, nei siūlė C. A turėtų atlyginti B nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas. (kainų skirtumas skaičiuojamas pagal sąžiningo pirkėjo ir tikrojo pirkėjopasiūlytas kainas).

29. UNIDROIT principų komentaras dėl prarastos galimybės piniginės vertės Išskirtinos situacijos> • Nesąžiningos derybos sutrukdo sąžiningai šaliai sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su trečiuoju asmeniu (restorano pardavimo atvejis) – prarandamas kitas realus sandoris sąžininga šalis turėtų gauti kompensaciją, kuri būtų lygi sutarties, kurią sudaryti buvo sutrukdyta, kainos ir sutarties, kuri galiausiai buvo sudaryta, kainos skirtumui. • Nesąžiningos derybos atima iš atsakovo laiką, kuris priešingu atveju būtų išnaudotas sudaryti sandorį su kitu asmeniu ir gauti pajamų iš ekonominės veikos (banko paskolos sutartis) – Sąžininga šalis gali tikėtis negautų pajamų dėl nesąžiningomis derybomis uždelsto laiko

30. Nuostolių atlyginimas preliminariosios sutarties pažeidimo atveju • ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005).

31. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 (dėl mokėjimų pagal preliminariąią sutartį) • teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis)

32. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 (dėl mokėjimų pagal preliminariąią sutartį) • Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai.

33. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.Pažymėtina, kaddažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Taigi teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.

34. Nevykdymo teisinės pasekmės • CK 6.165 straipsnio 4 dalis - nevykdymo teisiniai padariniai – nuostolių atlyginimas; • CK 6.401 str. -specifinė subjektinė sudėtis -specifinis sutarties turinys -gali būti numatytas gyvenamojo namo ar buto statybos finansavimas -sutarties neatskiriama dalis - projektas • CK 6.309 straipsnio 3 dalis – atsisakius įforminti sutartį – teisė teismine tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą

35. LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382 • Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai.

36. Nuostolių atlyginimas preliminariosios sutarties pažeidimo atveju • Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai.

37. LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-483/2008 • ieškovo patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę vertę lėmė spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje per nurodytą laikotarpį. Tai objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto kainų kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Dėl to kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovas, kaip protingas ir atidus asmuo, nepagrįstai uždelsė įsigyti kitą žemės sklypą, taip prisidėdamas prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 6.259 straipsnio 2 dalis). Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks ieškovo elgesys pateisinamas bylinėjimusi teisme, ieškovui siekiant, kad 2004 m. liepos 2 d. preliminarioji sutartis teismo būtų pripažinta pagrindine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovo pasirinktas netinkamas jo pažeistų teisių gynybos būdas negali būti priežastimi konstatuoti atsakovų kaltę dėl ieškovo patirtų tokio dydžio nuostolių (CPK 6.247, 6.248 straipsniai). • Dėl nurodytų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ieškovui dydžio, turėjo atsižvelgti ir į ieškovo neveikimą–ilgą delsimą įsigyti kitą žemės sklypą, atsakovams atsisakius sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, lėmusį patirtų nuostolių padidėjimą (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas spręsti dėl ieškovui iš atsakovų priteistų nuostolių sumažinimo, konstatuojant ieškovo kaltę prisidėjus prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

38. LAT 2008m. rugsėjo 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2008 • Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar šalių sudaryta sutartis yra preliminarioji, ar pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijama sutartis yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis ir pripažino ją galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kasaciniame skunde toks sutarties kvalifikavimas neginčijamas ir nebeįrodinėjama, kad tai buvo preliminarioji sutartis, o pateikiami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjusiems teismams: kad buvo pažeistos taisyklės, nustatančios disponavimą šeimos turtu. Sutikdama su teismų išvadomis dėl ginčijamos sutarties kvalifikavimo kaip pirkimo-pardavimo sutarties, kolegija pažymi, kad taikydamas CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pripažindamas sandorį galiojančiu dėl to, jog viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl kurių sutartis negalėtų būti pripažinta galiojančia, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (nepilnamečių vaikų interesai).

39. LAT 2008m. rugsėjo 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2008 • Taip pat nepagrįstas kasatorės argumentas, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Visų pirma šiame nutarime nepasisakoma preliminariųjų sutarčių dėl šeimos turto sudarymo klausimu. Be to, minėta, parduotas turtas neatitinka šeimos turto statuso, todėl šio turto perleidimui nebuvo reikalingas nei sutuoktinio sutikimas, nei teismo leidimas, ir šių suderinimų nebuvimas negali būti pripažintas preliminariosios sutarties požymiu.

40. LAT 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-434 • nagrinėjamoje byloje ieškovų ir atsakovo J. V. sudaryta sutartis bei šalių elgesys prieš ir po sutarties sudarymo leidžia teigti, kad sutartis dėl ginčo buto pirkimo negalėtų būti laikoma preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi CK 6.165 straipsnio prasme, nors ir pavadinta preliminariąja. Nustatant, ar šalių sudarytas susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, jų tikslai. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai galima teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis. CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant jį būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu. Jei asmuo, įsipareigojęs parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę reikalauti teismo patvirtinti tokios sutarties sudarymą bei reikalauti įvykdyti sutartį natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Šyvokas v. A. Neniškienė ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės (ieškovai valdo ir naudojasi ginčo butu nuo 1995 m., sumokėta dalis kainos) leidžia teigti, kad ieškovų ir atsakovo J. Vertelkos sudaryta sutartis galėtų būti laikoma pagrindine ginčo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią nuosavybės teisė į ginčo butą ieškovams pereis sumokėjus visą sutartą kainą.