SOCIALINĖ PATNERYSTĖ. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI IR GINČAI

1. SOCIALINĖ PATNERYSTĖ. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI IR GINČAI Darbo kodeksas

2. SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ – TAI DARBUOTOJŲ IR DARBDAVIŲ ATSTOVŲ BEI JŲ ORGANIZACIJŲ, O TAM TIKRAIS ŠIO KODEKSO BEI KITŲ ĮSTATYMŲ NUSTATYTAIS ATVEJAIS IR VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ SISTEMA, KURIA SIEKIAMA SUDERINTI DARBO SANTYKIŲ SUBJEKTŲ INTERESUS Darbo kodeksas

3. Principai: • laisvų kolektyvinių derybų; • savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus; • galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumo; Darbo kodeksas

4. Principai: • realaus įsipareigojimų vykdymo; • objektyvios informacijos suteikimo; • tarpusavio kontrolės ir atsakomybės; • šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems tarpusavio interesams. Darbo kodeksas

5. Šalys: • darbuotojų atstovai; • darbdavių atstovai bei jų organizacijos; • Vyriausybė bei savivaldybių institucijos. Darbo kodeksas

6. Lygiai: • nacionalinis; • šakos (pagal gamybą, paslaugas, profesiją); • teritorinis (savivaldybės, apskrities); • įmonių, įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių. Darbo kodeksas

7. Formos: • trišalės ar dvišalės tarybos (komisijos, komitetai); • informavimo ir konsultavimo procedūros; • kolektyvinės derybos dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo; • darbuotojų dalyvavimas valdant įmonę. Darbo kodeksas

8. Informavimas ir konsultavimas • informacija apie įmonės veiklą, ekonominę ir finansinę padėtį dabar ir perspektyvoje; • informacija apie darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius; • informacija apie galimą darbuotojų skaičiaus mažinimą; • kita informacija. P r o c e d ū r a apsprendžiama KS Darbo kodeksas

9. Kolektyvinė sutartis [ KS ] • šalių rašytinis susitarimas; • susitarimas dėl socialinio įsipareigojimų spektro; • susitarimo teisinės normos privalomos visiems tos įmonės darbuotojams; • įsigalioja pasirašius ir galiojimo trukmė yra ribota šalių susitarimu. Pacta sunt servanda Darbo kodeksas

10. KOLEKTYVINĖ SUTARTIS • NACIONALINĖ • ŠAKOS • TERITORINĖ • ĮMONĖS Darbo kodeksas

11. Rekomenduojamas KS turinys: • viskas dėl darbo sutarčių; • viskas dėl darbo apmokėjimo; • viskas dėl darbo ir poilsio; • viskas dėl saugaus darbo; • viskas dėl mokymo (kvalifikacijos); • dėl informavimo ir konsultavimo; • kitos sąlygos. Darbo kodeksas

12. INFAVOREM Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo kodeksas

13. DERYBOS • šalis prisistato kitai šaliai raštu; • rašte nurodoma dėl ko deramasi; • pateikiami aiškiai suformuluoti reikalavimai; • šalys sutaria dėl derybų pradžios; • šalys sutaria dėl derybų tvarkos; • jei šalys nesutaria – derybos turi būti sušaukiamos per 2 savaites. Darbo kodeksas

14. DERYBOS • vedamos sąžiningai ir nevilkinamos; • bet kokia informacija dėl derybų yra konfidenciali; • vyksta intensyvus pozicijų derinimas įvairiais lygmenimis; • atsakymai į reikalavimus pateikiami vieno mėnesio laikotarpiu. Darbo kodeksas

15. DERYBOS • baigiamos sutarties pasirašymu; • baigiamos, kada pasirašomas nesutarimų protokolas; • baigiamos, kai viena šalis perduoda kitai šaliai pranešimą apie pasitraukimą iš derybų. Darbo kodeksas

16. KOLEKTYVINIS DARBO GINČAS • nesutarimas dėl socialinių reikmių derantis dėl KS; • nesutarimas dėl pakeitimų derybų metu; • nesutarimas vykdant KS; • nesutarimas dėl iškeltų reikalavimų tenkinimo. Darbo kodeksas

17. KOLEKTYVINIS DARBO GINČAS Šalys: 1. Darbuotojus atstovaujanti įmonės profesinė sąjunga arba darbo taryba; 2. Darbdavys ( realiai – darbdavį atstovaujantis asmuo ). Pradžia: kai darbuotojų atstovas, remdamasis darbdavio atsisakymu vykdyti iškeltus reikalavimus, pareikalauja sudaryti taikinimo komisiją. Darbo kodeksas

18. KOLEKTYVINIS DARBO GINČAS Stadijos: I stadija – derybų stadija. Ši stadija nelaikytina kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo stadija – tai kompromiso paieška, siekiant pašalinti konflikto priežastį. II stadija – ginčo stadija. Darbo kodeksas

19. Reikalavimai: • Institucijos lygmenyje reikalavimai turi būti įteikiami darbdavį atstovaujančiam asmeniui (įmonės, institucijos, organizacijos vadovui); • Reikalavimai iškeliami vadovaujantis profesinių sąjungų ar jų organizacijų įstatais (statutais) – teisinis pagrindas. Darbo kodeksas

20. Terminai: Reikalavimus gavęs subjektas turi pareigą per septynias kalendorines dienas nuo tiksliai apibrėžtų, motyvuotų ir raštu išdėstytų reikalavimų gavimo dienos pranešti apie sprendimo priėmimą arba gali nepranešti. Darbo kodeksas

21. Jei negautas sprendimas arba sprendimas dėl reikalavimų netenkina, kreipiamasi: • į darbdavį inicijuoti susitarimą pasinaudoti tarpininko pareigomis (nereglamentuota); • inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą ir perduoti jį nagrinėti DK nustatyta tvarka – spręsti taikinimo komisijoje, darbo arbitraže ar trečiųjų teisme (DK 71 str.). Darbo kodeksas

22. Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra privalomas – DK 73 str. 1 d. (komisija sudaroma DK 72 str. reglamentuota tvarka). Darbo kodeksas

23. Taikinimo komisija sudaroma per 7 dienas nuo atsisakymo spręsti kolektyvinį ginčą privaloma tvarka. Inicijuoja sudarymą darbuotojams atstovaujantis subjektas pateikdamas reikalavimą sudaryti taikinimo komisiją. • Taikinimo komisija privalo išnagrinėti ginčą per 7 kalendorines dienas. Darbo kodeksas

24. Taikinimo komisija priima sprendimą bendru šalių susitarimu (balsavimas negalimas) ir toks susitarimas protokoluojamas. • Taikinimo komisijos sprendimas privalomas. • Nepavykus sudaryti taikinimo komisijos profesinė sąjunga skelbia streiką. Darbo kodeksas

25. STREIKAS Galimas tik šiomis aplinkybėmis: • kai kolektyvinis ginčas neišspręstas taikinimo komisijoje; • taikinimo komisijos sprendimas nevykdomas – DK 76 str., ir kai visos kitos sutaikinimo priemonės išnaudotos arba nedavė teigiamų rezultatų. Įspėjamasis – iki 2 valandų. Tikrasis – terminai nenurodomi. Darbo kodeksas

26. STREIKAS INICIATORIUS – TIK PROFESINĖ SĄJUNGA ĮSTATUOSE NUSTATYTA TVARKA ! JEI NĖRA VEIKIANČIOS PROFSĄJUNGOS – DARBO TARYBA Darbo kodeksas

27. STREIKAS • Sąlyga – kai sprendimui skelbti streiką darbuotojų susirinkime slaptu balsavimu pritarė du trečdaliai įmonės darbuotojų (protokoluojama). • Įspėjimas – apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pasiunčiant sprendimą (žiūrėti, kad būtų kvorumas). Prieš tikrąjį streiką g.b. surengtas įspėjamasis iki 2 valandų streikas. Sąlyga ir įspėjimas analogiški. Darbo kodeksas

28. Įspėjime darbdaviui nurodoma: • profesinės sąjungos sprendimas streikuoti; • streiko organizatorių keliami reikalavimai; • streiko pobūdis (įspėjamasis ar tikrasis); • streiko data; • darbuotojų kvorumo paremtas pritarimas streikui. Darbo kodeksas

29. Sprendime nurodoma: • reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas; • streiko pradžia; • streikui vadovaujantis organas. Darbo kodeksas

30. Vadovavimas – kas vadovaus nustato profesinė sąjunga priimdama sprendimą. Variantai (turėtų būti kolegialus organas): • profesinė sąjungos komitetas; • specialus streiko komitetas. VEIKSMŲ PLANAS! Darbo kodeksas

31. Streikas pripažįstamasneteisėtu: • jo tikslai prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams; • paskelbtas nesurinkus darbuotojų kvorumo ar buvo klastojamas balsavimas; • nesilaikyta darbdavio įspėjimo terminų; • ginčas nebuvo nagrinėtas taikinimo komisijoje; • skelbiant streiką buvo pareikšti nauji reikalavimai, nei suformuluoti taikinimo komisijai. Darbo kodeksas

32. STREIKAS BAIGIAMAS: • patenkinus reikalavimus; • šalims susitarus nutraukti streiką tam tikromis sąlygomis; • streiko organizatoriui pripažinus, kad toliau streikuoti netikslinga. Darbo kodeksas

33. SPRENDIMĄ NUTRAUKTI STREIKĄ PRIIMA PROFSĄJUNGA. • SPRENDIME NURODOMA DARBŲ ATNAUJINIMO PRADŽIA. Darbo kodeksas

34. BANKROTAS • Įmonės kreditoriais įstatymas įvardija įmonės darbuotojus – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju (3 str. 1 d. 2 p.). • Kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (4 str. 1 d. 1 p.). Darbo kodeksas

35. PRIEŠ KREIPIANTIS Į TEISMĄ BŪTINA VADOVAUTIS SEKANČIU: • nuo darbo užmokesčio nemokėjimo arba reikalavimų pateikimo (jei terminas nenustatytas) praėjo 3 mėnesiai; • kreditorius raštu pateikė reikalavimus išmokėti darbo užmokestį ir laukė 1 mėn.; • kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą raštu pranešė įmonei; • pareiškimo teismui galima atsisakyti tik iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Darbo kodeksas

36. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas, kuris: • priima nutartį iškelti bankroto bylą, kai įmonė daugiau kaip 3 mėn. vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; • paskiria įmonės administratorių ir uždeda turto areštą; • uždraudžia vykdyti visas finansines prievoles; • vykdo kitas procedūras, numatytas Bankroto įstatyme. Darbo kodeksas

37. Į M O NĖ S A D M I N I S T R A T O R I U S: • pagal kreditorių pareikštus reikalavimus sudaro visų kreditorių ir reikalavimų sąrašą bei teikia teismui jį tvirtinti; • Pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo; • Per 3 darbo dienas po nutarties įsiteisėjimo raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarčių nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo termino sutartis nutraukia. Darbo kodeksas

38. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais, o pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (Bankroto įstatymo 35 str.). Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbo kodeksas

39. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) XXIII skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ numato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) – CPK 431 str. 1 d., todėl galima kreiptis į teismą dėl bylos išnagrinėjimo dokumentinio proceso pagalba ir neinicijuojant bankroto procedūros. Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Darbo kodeksas