Regimojo d ėmesio savybės . D ėmesio neurofiziologija

1. Regimojo dėmesio savybės. Dėmesio neurofiziologija Donatas Noreika

2. Paskaitos planas Regimosios informacijos apdorojimo lygiai ikidėmesio nukreipimo Regimosios paieškos paradigma ir bruožų integracijos teorija Erdvinio regimojo dėmesio savybės Dėmesys ir akių judesiai Globalių ir lokalių bruožų analizė Objektų pagrindu veikiantis dėmesys Dėmesio neurofiziologija

3. Iki kokio lygio yra apdorojama regimoji informacija iki dėmesionukreipimo? Būdai ieškoti atsakymo:

4. Sperling (1960) – kaip žymekliai atrankai, gerai veikia stimulų vieta, spalva, dydis, bet ne kategorija 1. Kokie stimulų požymiai padeda atsirinkti informaciją?

5. 2. Kokio pobūdžio distraktoriai labiausiai trukdo? Mewhort (1967) (Taikė modifikuotą G. Sperlingo tachistoskopinį metodą. Dvi raidžių eilutės (o ne 4 kaip pas G. Sperlingą) Pvz. WGITHOYU arba WGITHOYU YRULPZOCVERNALIT Garsinis signalas nurodo, kurią iš eilučių atgaminti. Kai ignoruojamoji eilutė primena žodį (pvz. VERNALIT), atgaminama daugiau. Dėmesio fone simbolių prasmė, bent iš dalies, buvo apdorota?

6. Eriksen, Eriksen (1974) Selective set eksperimentinė paradigma Eriksen, Eriksen (1974) eksperimente - reaguoti į vidurinę raidę iš 5. Spausti svirtelę į vieną pusę pamačius K arba H, į kitą pusę – pamačius S SSHSS – reakcijos laikai ilgesni negu KKHKK Informacija dėmesio fone buvo apdorojama iki pat atsakų rinkimosi lygio?

7. Bjork, Murray (1977) Reakcijos laikai ilgiausi kai distraktorius – ta pati raidė. Pvz. BB. “BB efektas” Interferencija vyko žemame – bruožų apdorojimo lygmenyje?

8. Eriksen, Schultz (1979) Kai simboliai skirtingi, bet reikalauja to paties atsako, reakcijos laikai ilgesni negu tada, kai visi simboliai vienodi KKHKK - reakcijos laikai ilgesni negu HHHHH Interferencija vyko ne bruožų apdorojimo lygyje, Bjork, Murray (1977) neteisūs?

9. Jonides, Gleitman (1972) Reakcijos laikai ieškant “O” priklausė nuo to, ar šis simbolis buvo traktuojamas kaip raidė, ar kaip skaičius

10. 3. Parengties (Priming ir negativepriming) veikimas Tipper et al. (1985-1988) Labai trumpai pateikiamos persidengiančios skirtingų spalvų figūros. Įvardinti nurodytos spalvos figūrą. Ankstesnėje pateiktyje fone buvęs piešinys veikė vėlesnį suvokimą, net jei tiriamasis neatsiminė, kad jau buvo matęs tą piešinį. Dėmesio fone buvusi informacija buvo apdorota semantiškai?

11. Regimųjų bruožų integracija Treisman, Gelade (1980)

12. Raskite raidę“T”

13. Raskite raidę“T”

14. Raskite mėlyną raidę L L L L L L L L

15. Raskite mėlyną raidę L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L L

16. Raskite mėlyną “L” T L T T T T L L L L

17. Raskite mėlyną “L” T L T T L L L L L L T L L T L L T T T T L L T T L L L T T L L L T L L T L L L L T L L T L T L T L L L L L T T

18. 1200 1000 800 Bruožų derinys 600 RL Bruožas 400 200 0 0 10 20 30 Simbolių skaičius Treisman bruožų integracijos teorija (Feature Integration Theory – FIT)

20. Bruožų integracijos teorijos teiginiai • Atskiri vaizdo bruožų gali būti analizuojami lygiagrečiai, šis procesas nereikalauja dėmesio • Dėmesys reikalingas bruožų jungimui į visumas, šis procesas yra nuoseklus

21. Iliuziniai sujungimai Angl. illusory conjunctions Vaizde bus pateikti du skaičiai (kraštuose) ir kelios spalvotos figūros. Įvardinti: • Skaičius. • Figūras ir jų spalvas.

22. Iliuziniai sujungimai

23. Treisman bruožų integracijos teorija (Feature Integration Theory – FIT) Vėlesnės FIT modifikacijos (1993, 1999 m.): • Patikslino, kas yra “bruožas” • Aprašė distraktorių tarpusavio slopinimo mechanizmą • Išskyrė specializuotus modulius: • Vietos žemėlapis; • Bruožų žemėlapis; • Objekto aprašas; • Objekto pasirinkimas atsako valdymui

24. Alternatyvos bruožų integracijos teorijai • Texton Theory (Julész, 1981) • Similarity Theory (Quinlan, Humphreys, 1987) • Guided Search (Wolfe, 1989) • Boolean Map Theory (Huang, Pashler, 2007)

25. Dėmesio pluoštelio savybės LaBerge (1983) Dvejopa užduotis: 1) kategorizuoti vidurinę raidę 5 raidžių žodyje (pvz. THINK – I – balsė); 2) Kategorizuoti patį žodį Po to žymeklis nurodydavo, kurią raidę įvardinti. 1-u atveju RL skyrėsi priklausomai nuo raidės padėties žodyje. Centre – mažiausias RL 2-u atveju nuo padėties nepriklausė Reguliuojamas dėmesio pluoštelio dydis?

26. Posner (1980) erdvinių nuorodų paradigma

28. “Neakivaizdaus” dėmesio sąvoka (angl. covert attention). Dėmesys, kuris suveikia dar iki akių judesių (ir padeda planuoti akių judesius) • Akivaizdus – neakivaizdus (angl. covert attention) regimasis dėmesys • Išorinis (spontaniškas, “pagaunantis” ir vidinis (valingas, kryptingas) dėmesys • Erdvinis ir bruožų ar objektų pagrindu veikiantis regimasis dėmesys

29. Erdvinių nuorodų veikimas Periferinės nuorodos efektyviausios kai tarp jų ir stimulo 100 ms – 300 ms Centrinės nuorodos – apie 300 ms

30. “Grįžimo slopinimo” (angl. inhibition of return) reiškinys Jeinuo periferinės nuorodos iki stimulo pateikimo praeina daugiau negu 300 ms reakcijos laikas į toje vietoje pasirodantį stimulą yra didesnisnegu visai be nuorodos Slopinamas bereikalingas grįžimas prie jau patikrintų vietų?

31. Dėmesio poveikis regos procesams • Dėmesys, nukreiptas į vietas erdvėje arba stimulų bruožus, pagerina tų vietų ar bruožų suvokimą ir pablogina suvokimą vietose, į kurias dėmesys nėra nukreiptas (lyginant su neutralia situacija, be kryptingo dėmesio) (Carrasco, 2011 ir kt.)

32. Dėmesys ir akių judesiai • Akių judesiai ir dėmesys • Rolfs, M., Jonikaitis, D., Deubel, H., & Cavanagh, P. Predictive remapping of attention across eye movements // Nature Neuroscience, 2011, Vol.14(2), P. 252–256.

35. Lokalus ir globalus apdorojimas • Navon (1977) • Globalūs bruožai atpažįstami greičiau • Globalūs bruožai interferuoja su lokaliais • Yra rasinių, kultūrinių, amžiaus ir kt. skirtumų. (Pvz. Himba genties Afrikoje nariai lengviau atpažįsta lokalius bruožus – Poirel et al., 2008)

36. Objektų pagrindu veikiantis dėmesys Angl. object-based attention

37. Iš populiariosios kultūros: “aklumas” dėl dėmesio stokos inattentional blindness • http://www.youtube.com/watch?v=vJG698U2Mvo change blindness • http://www.youtube.com/watch?v=ubNF9QNEQLA

38. Dėmesio neurofiziologija

39. Tyrimo metodai Pavienių neuronų tyrimai Smegenų vaizdavimo metodai (fMRI, EEG, sukeltiniai potencialai ir kt.) Modeliavimas Neuropsichologija (pažeidimai)

40. Funkcinės dėmesio sistemos Budrumo (angl. alerting). Apibrėžiamas kaip aukšto jautrumo lygio įeinantiems stimulams palaikymas. Siejamas su dešiniojo pusrutulio priekine ir viršugalvio sritimis. Orientacinė (nukreipimo, atrankos) (angl. orienting). Sistema, atsakinga už informacijos atranką iš sensorinės įvesties. Siejama su viršutine viršugalvio žieve (angl. superior parietal lobe (gimininga primatų lateral intraparietal sričiai), smilkinio – viršugalvio jungtimi (angl. temporal parietal junction) ir frontaliniais akių laukais (angl.frontal eye fields). Vykdomoji (angl. executivecontrol). Sprendžia konfliktus tarp galimų atsakų. Siejama su priekiniu juostiniu vingiu (angl. anterior cingulated) ir šonine prefrontaline žieve (angl. lateral prefrontal cortex).

41. Smegenų sritys, siejamos su dėmesiu Retikulinis (tinklinis) darinys Viršutinis dvikalnis (superior colliculus) Gumburas(thalamus) Viršugalvio žievė(parietal lobe) Priekinė žievė (frontal lobe) Juostinis vingis (cingulate cortex)

42. Tinklinis darinys • Budrumo lygis • Miego – budrumo ciklai • Kitų smegenų dalių neuronų aktyvumo ritmai • Stiprūs pažeidimai gali sukelti net komą • Šį darinį veikia stimuliantai ir depresantai

43. Viršutinis dvikalnis • Siejama su regimojo dėmesio nukreipimu į naujus objektus (orientacinis refleksas) • Sakadų (vieno iš akių judesių tipų) reguliavimas

44. Gumburas (thalamus) • Medialinis dorsalinis, tarpsluoksninis ir tinklinis branduoliai svarbūs bendram budrumo lygiui (susiję su tinkliniu dariniu) • Pulvinar dalyvauja atrankinio dėmesio valdyme

45. Viršugalvio žievė • Svarbi erdviniams dėmesio aspektams (“kur?” analizė) • “Top-down” apdorojimas • Hemineglect

46. Anterior Cingulate Cortex • Svarbus atrankiniam dėmesiui

47. Priekinės smegenys • Sudėtingo elgesio valdymas • “Vykdomoji” funkcija. Gali slopinti įprastai refleksiškus procesus • Top-down procesai • Dalyvauja darbinėje atmintyje

48. Hemineglect (Neglect)