Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai LR BK XLII SKYRIUS.(BK 291-297 str.) Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

Valdymo tvarkakaip įstatymo saugoma vertybė - 1 • Valdymo tvarka – tai labai abstrakti ir daug sričių apimanti teisinė kategorija, todėl bet kuris apibrėžimas negali būti tikslus. • Nusikaltimų valdymo tvarkai sistemą sudaro įvairiarūšės veikos, pažeidžiančios skirtingas valdymo tvarkos sritis: valstybės sienų kirtimo tvarką, subjektinių teisių įgyvendinimo tvarką, teisinę apyvartą, tarnybos paslapčių slaptumą ir kt.

Valdymo tvarkakaip įstatymo saugoma vertybė - 2 • Valdymo tvarka kaip įstatymo saugomas gėris gali būti suprasta kaip įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos taisyklės, užtikrinančios valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų normalią veiklą, palaikant visuomeninę tvarką ir įstatymų laikymąsi, teikiant viešąsias paslaugas, garantuojant gyventojų teises bei tenkinant jų teisėtus lūkesčius.

Neteisėtas valstybės sienos perėjimas (LR BK 291 str. )Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – valstybės sienos neliečiamumas. Papildoma - visuomenės saugumas. • Veika - neteisėtas valstybės sienos perėjimas. • Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsako tiek Lietuvos pilietis, tiek užsienietis arba asmuo be pilietybės. • Nusikaltimas laikomas baigtu kirtus valstybės sienos liniją (formalioji sudėtis)

Valstybės sienos samprata • Valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą reglamentuoja 2000 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-166 (Žin., 2000-05-24 Nr.42-1192). Pagal šio įstatymo 2 str. Lietuvos Respublikos valstybės siena – tai linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse.

Bendrieji valstybės sienos kirtimo reikalavimai(pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą) • 1) valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte; 2) draudžiama išlaipinti arba įlaipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes (daiktus) ir kitas vertybes, vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punktų ar atgal; 3) asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus; 4) dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Įstojus į Šengeno zoną, patikrinimas pasienio kontrolės punkte taikomas tik kertant išorinę ES sieną. • Įstatymas nustato atskirus reikalavimus kertant sieną laivais ir kitomis plaukiojimo priemonėmis, orlaiviais ir kitais skraidymo aparatais, vykstant per sieną gelbėjimo pajėgoms bei technikai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kariuomenėms.

Neteisėtas valstybės sienos perėjimas kaip veika • Neteisėtu perėjimu vadintinas sienos linijos kirtimas: 1) išvengus patikrinimo pasienio kontrolės punkte; 2) pateikus suklastotą dokumentą, suteikiantį teisę kirsti valstybės sieną; 3) paveikus pasienio kontrolės pareigūną tokiu būdu, kad šis neteisėtai praleidžia asmenį per sieną; 4) nesilaikant įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir tarptautinėmis sutartimis numatytų specialių sienos kirtimo tvarkų. • Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sienos linijos kirtimo momento (formalioji sudėtis). • Valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimais nelaikomi atvejai, kilę dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių (VSAĮ 15 str,).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas • Užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise, taip pat netrauktinas atsakomybėn (BK 291 str. 2 d.). Užsienietis, kuris neteisėtai perėjo sieną turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra (BK 291 str. 3 d.).

Neteisėtas valstybės sienos perėjimas (LR BK 291 str. )Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • kaltininkas supranta, kad neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir nori taip veikti.

Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną(LR BK 292 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – valstybės sienos neliečiamumas. Papildoma - visuomenės saugumas. • Veikos (alternatyvios): • 1) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; • 2) nelegaliai valstybės sieną perėjusio atvykusio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. • Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsako tiek Lietuvos pilietis, tiek užsienietis arba asmuo be pilietybės. Juridinis asmuo taip pat atsako pagal šį straipsnį. • Nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)

ES politika kovojant su nelegalia migracija • 2002 m. lapkričio 28 d. ES Tarybos direktyvoje 2002/90/EB teigiama, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra laipsniškas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, o tai, inter alia, reiškia, kad turi būti kovojama su nelegalia imigracija. Todėl turėtų būti imamasi priemonių kovoti su padėjimu nelegaliai imigracijai, susijusiu su neteisėtu sienos kirtimu tiesiogine prasme, ir vykdomu siekiant palaikyti žmonių išnaudojimui skirtus tinklus. • Kartu su minėta direktyva 2002 m. lapkričio 28 d. ES taryba priėmė ir Pamatinį sprendimą (2002/946/TVR) dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi. • Šio sprendimo 1 straipsnyje kiekviena valstybė-ES narė įpareigota imtis priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad už padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi valstybėje narėje būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasiomis baudžiamosiomis bausmėmis, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija.

Neteisėtas asmens gabenimas per valstybės sieną kaip veika • Asmens gabenimas per LR valstybės sieną suprantamas kaip bet koks šio asmens transportavimas per valstybės sieną: per pasienio kontrolės punktą arba jį apeinant. Tai gali būti asmens vežimas bet kokiomis kelių, vandens ir oro transporto priemonėmis, vedimas pėsčiomis, plaukiant per vandens telkinį ir pan. • Gabenimo neteisėtumą nulemia tai, kad gabenamas asmuo kerta sieną nelegaliai, t.y. išvengiant patikrinimo pasienio kontrolės punkte; pateikiant suklastotą dokumentą, suteikiantį teisę kirsti valstybės sieną; paveikiant pasienio kontrolės punkto pareigūną tokiu būdu, kad šis neteisėtai praleidžia asmenį per sieną. • Gabenimas per valstybės sieną laikomas baigtu nuo momento, kai gabenamas asmuo patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas (formalioji sudėtis).

Nelegaliai valstybės sieną perėjusio atvykusio užsieniečio gabenimas ir slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kaip veikos • Nelegaliai valstybės sieną perėjusioatvykusio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje – tai jo vežimas bet kokiomis kelių, vandens ir oro transporto priemonėmis, vedimas pėsčiomis, plaukiant per vandens telkinį ir pan. Gabenimu neturėtų būti laikomas asmens perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje ir pan. • Slėpimu pripažintinas būsto ar kitos patalpos, taip pat tam tikros atviros teritorijos, kurioje minėtas asmuo gali išbūti tam tikrą laiką atskirtas nuo pašalinių akių, parūpinimas. Asmenys, kurie patys negabeno ir neslėpė minėtų asmenų, bet padėjo juos gabenti ar slėpti (instruktavo vedlį, parūpino maisto ir pan.), gali atsakyti kaip bendrininkai. • Gabenimas Lietuvos Respublikos teritorija baigtas nuo momento, kai kaltininkas pradėjo vežti ar vesti asmenį, slėpimas – nuo momento, kai gabenamas asmuo pradėjo naudotis suteikta prieglauda (formalioji sudėtis).

Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną(LR BK 292 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • kaltininkas supranta, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nori taip veikti. • Gabenamo ar slepiamo asmens statuso suvokimas yra būtinas tyčinės kaltės elementas, todėl neatsako pagal minėtą straipsnį asmuo, kuris gabeno ar slėpė asmenį nežinodamas, kad šis asmuo nelegaliai į Lietuvą atvykęs užsienietis.

Kvalifikuotos sudėtys • BK 292 str. 2 d. numato kvalifikuotą sudėtį, kuri taikoma, kai veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. • BK 292 str. 3 d. numato atsakomybę už minėtų asmenų gabenimo ir slėpimo organizavimą.

Baudžiamoji atsakomybė už Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą (BK 293 str.) • Kaip ir BK 292 str., minėta norma atspindi ES ir Lietuvos valstybės politika kovojant su nelegalia migracija. Normoje kriminalizuoti veiksmai, kuriais nesąžiningiems Lietuvos gyventojams padedama išvykti į užsienį prašytis nepagrįsto prieglobsčio, nelegaliai dirbti arba tiesiog nelegaliai pasilikti ten. Taip pat kriminalizuoti veiksmai, kai nukentėjusieji apgaunami, žadant legalų statusą užsienyje, tačiau iš tikrųjų jie paliekami užsienyje neturėdami tokio statuso. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik tokių kelionių organizatoriai, t.y. asmenys, kurie nuomoja transportą, tvarko dokumentus, ieško norinčius išvykti, melagingai konsultuoja ir pan. Juridiniai asmenys taip pat trauktini atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė už minėtą nusikaltimą galima tik esant tiesioginei tyčiai.

Savavaldžiavimas (LR BK 294 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Papildomos - sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. • Veika - savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos tikros ar savo ar kito asmens subjektinės teisės vykdymas. • Padariniai - didelė žala asmens teisėms ar interesams. • Priežastinis ryšis tarp veikos ir kilusių padarinių. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Nusikaltimas laikomas baigtu nuo padarinių atsiradimo momento (materialioji sudėtis)

Subjektinių teisių atsiradimo pagrindai • Teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes (LR CK 1.136 str.).

Savavališkai įgyvendinamų teisių kategorijos Pagal LR BK 294 str. savavališkai gali būti įgyvendinamos: • Turtinės ir neturtinės teisės • Tikros ir tariamos teisės • Savo ar kitų asmenų teisės • Kito asmens ginčijamos ir pripažįstamos, bet nerealizuojamos teisės

Tikros ir tariamos teisės savavališkas įgyvendinimas • Tikra teisė - tai realiai egzistuojanti teisė, kuri pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymu numatytu juridiniu faktu. Tikros teisės buvimo neneigia tai, kad teisės turėtojas negali jos pagrįsti įrodymais. • Tariama teisė siejama su pateisinama asmens klaida - asmuo sąžiningai klysdamas laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. • Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra.

Ginčijamos ir pripažįstamos teisės savavališkas įgyvendinimas • Ginčijamos teisės vykdymas būna tuomet, kai, kaltininko nuomone, adekvačią jo teisei prievolę turintis asmuo šios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta tik iš dalies. • Pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės vykdymas būna tuomet, kai kaltininko teisei adekvačią prievolę turintis asmuo neneigia prievolės egzistavimo fakto, tačiau atsisako ar delsia ją įvykdyti.

Teisės vykdymo savavališkumas • Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas pažeidžia įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką, t.y. nesikreipia į oficialią įstaigą dėl teisės įgyvendinimo ar ginčo sprendimo, pvz.: • asmuo nesikreipdamas į teismą, pats atima iš skolininko turtą, • jėga iškeldina iš buto ten gyvenančius asmenis, kurie delsia tai padaryti geruoju, • sugriauna kito asmens ūkinį pastatą, kuris trukdo naudotis savo turtu, • nesutaręs su buvusiu sutuoktiniu, be teismo sprendimo slaptai paima savo žinion vaiką ir pan.

Savavališkai įgyvendinamos turtinės teisės apimties viršijimo vertinimas • Kai asmuo savavališkai įgyvendina turtinę teisę, akivaizdžiai viršydamas šios teisės apimtį, spręstina, ar šioje dalyje kaltininkas nepadarė turtinio nusikaltimo, pvz.: • kai kaltininkas prievarta užvaldo daugiau pinigų nei nukentėjusysis buvo skolingas, veika gali sudaryti idealią savavaldžiavimo ir plėšimo arba turto prievartavimo sutaptį. • Tais atvejais, kai kaltininkas savavališkai vykdė turtinę teisę, akivaizdžiai viršydamas jos apimtį, šioje dalyje veika gali būti pripažinta savavaldžiavimu tik tuomet, kai jis sąžiningai klydo, manydamas, kad teisės apimties neviršija, pvz.: • suklydo apskaičiuodamas jam padarytos neturtinės žalos atlygintiną dalį.

Savo ar kito asmens teisės savavališkas įgyvendinimas • Remiantis BK 294 str. numatytais požymiais, savavaldžiavimu pripažintini atvejai, kai kaltininkas savavališkai vykdo tiek jam, tiek ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausiančią tikrą arba tariamą teisę. • Tais atvejais, kai buvo vykdoma kitam asmeniui priklausanti teisė, atsižvelgiant į susitarimo su vykdytoju turinį, spręstina, ar teisės turėtojo veikoje nėra savavaldžiavimo organizavimo arba kurstymo.

Didelė žala kaip savavaldžiavimo padariniai • Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Paprastai savavaldžiavimu padaryta žala pasireiškia kaip sumokėti pinigai, atiduotas, atimtas ar sugadintas turtas, sveikatos sutrikdymas, laisvės atėmimas. • Didelio žalos dydžio kriterijų įstatymas nenumatė. • Kiekvienu konkrečiu atveju didelės žalos požymis įrodinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes: turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt. • Savavališkas teisės realizavimas, nesukėlęs didelės žalos, baudžiamas pagal ATPK 188 str.

Savavaldžiavimas (LR BK 294 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė arba netiesioginė tyčia • Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos vykdo savo ar kito asmens teisę, numato, kad dėl to bus padaryta didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir interesams, ir šių padarinių nori. • Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kaltės ypatumai savavališkai įgyvendinant tariamą teisę • Esant tariamos teisės įgyvendinimui, kaltininkas veikia klaidos įtakoje, klaidingai manydamas, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iš tikrųjų jokios teisės nevykdo. • Savavaldžiavimui gali būti būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ar neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės nėra. Jeigu jo klaida yra nepateisinama, (jis turėjo ir galėjo suprasti, kad iš tikrųjų jokios teisės nevykdo), savavaldžiavimui būdingos kaltės nėra, o veika turi būti kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius. • Sprendžiant apie klaidos pagrįstumą, atsižvelgiama į kaltininko amžių, gyvenimo patirtį, išsilavinimą, jo įsitikinimo dėl teisės buvimo susiformavimo aplinkybes ir kitus bylos aspektus.

Kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis(LR BK 294 str. 2 d.) • Savavaldžiavimą kvalifikuojančios aplinkybės: • fizinės prievartos panaudojimas • psichinės prievartos panaudojimas • Esant šioms aplinkybėms, didelės žalos požymis taikant BK 294 str. 2 d. nėra būtinas (žr. kasacinė nutartis Nr.2K-279/2005)

Fizinė ir psichinės prievartos panaudojimo savavaldžiaujant tikslas • Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti prievolę. • Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Artimu laikytinas bet kuris žmogus, kurio likimas rūpi nukentėjusiajam.

Fizinės prievartos panaudojimo savavaldžiaujant vertinimas • Kaip savavaldžiavimo kvalifikuojantis požymis fizinė prievarta apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat fizinio skausmo sukėlimą, neteisėtą laisvės atėmimą, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia. • Tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas, nužudymas, lytinė prievarta, žmogaus pagrobimas įkaitu turi būti kvalifikuojami atskirai nuo savavaldžiavimo pagal atitinkamus BK straipsnius.

Psichinės prievartos panaudojimo savavaldžiaujant samprata ir vertinimas • Psichinės prievartos panaudojimas gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar jam artimą asmenį. • Tačiau kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį gali sudaryti tik patys pavojingiausi grasinimai, paprastai grasinimai panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. • Mažesnio pavojingumo grasinimų (pvz., grasinimo paskelbti kompromituojančią informaciją) pripažinimas savavaldžiavimą kvalifikuojančia aplinkybe turi būti labai atsargus, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės ir atsižvelgta į įvykio kontekstą (juk kaltininkas vis dėlto įgyvendina subjektinę teisę).

Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti (BK 295 str.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – specialios informacijos rinkimo technikos panaudojimo tvarka. Papildoma - privataus gyvenimo neliečiamumas. • Veikos (alternatyvios): • 1) neteisėtas specialios sekimo ir informacijos rinkimo technikos įrengimas; • 2) tokios technikos neteisėtas panaudojimas. • Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų.

Specialios sekimo ir informacijos rinkimo technikos įrengimo ir panaudojimo teisėtumas • Pagal LR operatyvinės veiklos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 65-26338), techninių priemonių naudojimas kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, gali būti atliekama tik vykdant operatyvinę veiklą ir tik pagal motyvuotą teismo nutartį. Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais. Operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Specialios sekimo ir informacijos rinkimo technikos įrengimo ir panaudojimo teisėtumas - 2 • Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas gali būti atliekamas ikiteisminio tyrimo metu laikantis BPK 154 str. nustatytos tvarkos, o slaptas objekto sekimas – laikantis BPK 160 str. nustatytos tvarkos.

Netesėtas specialios sekimo ir informacijos rinkimo technikos įrengimas ir panaudojimas kaip veikos • Technika laikoma specialia, kai ji pagaminta slaptoms operacijoms atlikti (įvairiausios mini kameros, naktines kameros, siųstuvai, imtuvai, užmaskuotos vaizdo ir garso įrašymo, elektroninės žvalgybos priemonės ir pan.). • Technikos įrengimas – tai jos sumontavimas, pritvirtinimas ar padėjimas tam tikroje vietoje, leidžiantis slaptai sekti tam tikrą objektą arba rinkti tam tikrą informaciją. • Jos panaudojimas – tai sekimo rezultatų ir informacijos fiksavimas minėtomis techninėmis priemonėmis. • Minėtų veikų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad tai daroma nesilaikant Operatyvinės veiklos įstatymo ar BPK nustatytos tvarkos. • Tais atvejais, kai veika yra susijusi su informacijos apie privataus asmens gyvenimą neteisėtu rinkimu, kartu taikomas ir BK167 str., o pažeidus susižinojimo slaptumą – BK 166 str.

Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti (BK 295 str.)Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia ir tikslas • kaltininkas supranta, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos įrengia ar panaudoja specialią sekimo ar informacijos rengimo techniką, ir nori taip veikti. • Kartu kaltininkas turi veikti, turėdamas specifinį tikslą sekti žmogų arba rinkti informaciją apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį.

Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas (BK 296 str.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė – tarnybinės paslapties slaptumas. • Dalykas yra materialus objektas, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis. • Veikos (alternatyvios): 1) materialaus objekto,kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis,pagrobimas; 2) pirkimas; 3) kitoks neteisėtas įgijimas; 4) neteisėtai įgyto tokio objekto ar informacijos apie jį perdavimas trečiajam asmeniui. • Aplinkybė - jeigu veikoje nėra šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių • Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų.

Tarnybos paslapčių apsauga • Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus nustato LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-29).

Tarnybos paslapties samprata • Tarnybos paslaptis – taiLR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, ekonominė, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. • Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. • Materialiuoju objektu,kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, gali būti dokumentas, įrenginys,kompiuterio standus diskas arba išorinė atmintinė (diskelis, USB ir t.t.), nuotrauka ir pan.

Tarnybos paslapties pagrobimas, pirkimas ir įgijimas • Tarnybos paslapties pagrobimu vadintinas neteisėtas objekto užvaldymas, t.y. išėmimas iš teisėto ar netgi iš neteisėto valdymo. Pirkimu vadintinas įgijimas sumokėjus pinigus. Kitoks įgijimas gali pasireikšti gaunant mainais, kaip dovanos, suradus ir nutarus laikyti šį objektą sau ir pan. Įgijimo neteisėtumą rodo tai, kad asmuo įgyja objektą nesilaikant paslapčių subjekto nustatytos tvarkos. • Šios veikos baigtos nuo disponavimo minėtu objektu pradžios (formalioji sudėtis)

Įslaptinto objekto ar informacijos apie jį perdavimas • Įslaptinto objekto ar informacijos apie jį perdavimas gali pasireikšti tiek fiziniu objekto perdavimu trečiajam asmeniui, tiek ir jo supažindinimu su atitinkamą informacija. Tokio perdavimo neteisėtumą rodo tai, kad tai daroma nesilaikant paslapčių subjekto nustatytos tvarkos. • Už šią veiką pagal BK 296 str. gali atsakyti tik toks asmuo, kuriam tarnybos paslaptis nebuvo patikėta ar kurią jis sužinojo ne dėl savo tarnybos ar darbo. Priešingu atveju jo veiką kvalifikuotina pagal BK 297 str. • Ši veika laikoma baigta kilus padariniams– kai trečiasis asmuo įgijo objektą arba gavo galimybę susipažinti su informaciją, pvz., gavo elektroninį laišką (materialioji sudėtis).

Subjektas • Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. • Atsako asmuo, tiek turintis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ją saugoti ar gabenti (pvz., išneša atitinkamą dokumentą iš darbovietės), tiek ir neturintis tokios teisės (pvz., nusipirko atitinkamą dokumentą iš pagrobėjo).

Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas (BK 296 str.)Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • kaltininkas supranta, kad neteisėtai užvaldo, perka ar kitaip neteisėtai įgyja materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ir nori taip veikti. • Dėl perdavimo veikos, tyčios turinys yra kitoks: kaltininkas supranta, kad perduoda neteisėtai įgytą objektą ar informaciją kitam asmeniui, numato, kad šis ar kiti asmenys susipažins su objektu ar informacija, ir šių padarinių nori.

Baudžiamoji atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą (BK 297 str.) • BK 297 str. numato veiką, kai tarnybos paslaptį atskleidžia asmuo, kuriam paslaptis buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo. • Atskleidimu vadinamas bet kokiu būdu atliekamas bent vieno kito asmens neteisėtas supažindinimas su tarnybinę paslaptį sudarančiu objektu ar informacija. Padariniais čia laikoma tai, kad tarnybinės paslapties turinys tampa prieinamu pašaliniams asmenims. • Šio nusikaltimo specifika pasireiškia tuo, kad jis galimas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės formomis.

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt