Savivald ybi ų intereso atstovavimas vyriausybės lygiu :

1. Savivaldybių intereso atstovavimas vyriausybės lygiu: bendradarabiavimo tinklų analizė ŠMM Prof. Dr. Birutė Mikulskienė Doc. Dr. Birutė Pitrėnaitė MRU, Vadybos katedra

2. TURINYS 1 Įvadas: viešosios politikos dalyviai 2 Tyrimas (šiek statistikos) 3 Viešosios politikos dalyvių tinklai 4 Išvados ir rekomendacijos

3. ĮVADAS • Viena svarbiausių viešo valdymo funkcijų – • kurti tokią valstybės reguliavimo sistemą, • kuri stabdytų nepageidaujamas valstybės raidos kaitos pasekmes ir • inicijuotų visuomenės lūkesčius atitinkančius pokyčius. • Stiprėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnio viešojo valdymo ir geriau išreikšto viešojo intereso gynimo, • viešąjį valdymą realizuojančioms organizacinėms struktūroms tenka nauji iššūkiai realizuoti demokratinio lygiateisiškumo principus. 2012birželio 7 d.

4. Klausimas Nr. 1 Ar visuomenė yra prasmingas viešosios politikos dalyvis?

5. Žinių kaupimas Žinios Nauji dalyviai K2 Nauji dalyviai K1 Nauji dalyviai Laikas t1 t2 t3 t2<t1

6. Dalyvių/suinteresuotųjų pridėtinė vertė • Išankstinės žinios (pre-knowledge) – • anksčiau buvusi informacija, mąstymo būdas, prioritetai, poreikiai • Normatyviniai tikslai – garantuoti demokratinę teisę dalyvauti ir legalizuoja sprendimą • Asocijuotos žinios (associate knowledge) • apie dabartinę būseną, pageidaujamų ir aktualių alternatyvų analizė. • Naujos žinios (new knowledge) • Naujų sprendimų, pageidaujamų alternatyvų kūrimas, išsamumas. • Sutarimo žinios (consensualknowledge) • Susitarimo siekis padeda suderinti politikos dalyvių siekius tarpusavyje, atsiranda bendras supratimas apie problemą ir jos sprendimo būdus. Mažėja konfliktų tikimybė. • Patikimumas • Įgyvendinimo patikimumas, grindžiamas naujomis žiniomis ir praktiniu siekiu jas panaudoti. • Rezultato žinios (out-knowledge). • Suinteresuotųjų mokymosi procesas nulemiantis ateities veiksmus.

7. Viešosios politikos kontekstas Priešinimasis naujovėms • Pasireiškia dažniausiai paskutinėse sprendimų fazėse (blokavimas, procedūriniai trukdžiai, nauji dalyviai) Kadangi politika tai negrįžtami procesai, rekomenduojami mažos apimties eksperimentai. Rizika ir didelės išlaidos Kitu atveju socialinis spaudimas (lobistai, pilietinės iniciatyvos) gali sužlugdyti įgyvendinimo fazę . Ilgojo ir trumpojo laikotarpio prioritetų konkurencija. Susitarimai Per didelis pasitikėjimas savimi tarp politikos dalyvių ir per greiti sprendimai Per didelis pasitikėjimas Text in here

8. Klausimas Nr.2 Kaipviešosios politikos kūrimą paversti suinteresuotųjų dalyvavimu grįstu politikos rengimo procesu?

9. Darbo grupės • Pagrindinis interesams reikštis instrumentas : • darbo grupės, • kurios buriamos ministerijose iškilus naujiems valdymo klausimams. • Šios grupės dažniausiai buriamos pačių ministerijų iniciatyva, • Jose dalyvauti kviečiami tiek valstybės tarnautojai (konkrečios ministerijos specialistai), tiek ir išoriniai asmenys.

10. Tyrimo tikslas • Tyrimo tikslas • Ištirti darbo grupių veiklą ir pamatuoti viešosios politikos kūrimo procesą dalyvavimo ir teisėtų interesų raiškos prasme. • nustatyti kokia apimtimi valstybės valdymo institucijose reiškiasi savivaldosinteresas, • šių rezultatų pagrindu nustatyti interesams reikštis apribojimus ir siekinius.

11. Tyrimo metodologija • Taikomi metodai: • Interviu • Darbo grupių sudarymo dokumentai • Socialinių tinklų analizė, • Dinaminis sistemų modeliavimas.

12. Tyrimo metodologija Etapas 1 Etapas 2 Etapas 3 Darbo grupių narių sudėties tyrimas SOCIALINIŲ TINKLŲ ANALIZĖ MODELIAVIMAS ANALIZĖ Dinaminis sistemų modeliavimas REKOMENDACIJOS INTERVIU

13. Tyrimas • Tyrimo periodas • 2007 • Mažumos vyriausybė (MP – socialdemokratas, ŠM ministras- socialdemokratas) • 2010 • Koalicinė vyriausybė (MP-konservatorius, ŠM ministras – liberalsąjūdietis) • Tyrimo vieta • Švietimo ir mokslo ministerija

14. Darbogrupių skaičius

15. Kokius klausimus sprendė grupės? • Profesinis ugdymas • Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymo decentralizavimo programos projektui parengti • Bendriesiems reikalavimams apskričių profesinio mokymo tarybų nuostatams parengti • Bendrasis ugdymas • Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija • Tarpžinybinė darbo grupė Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programos projektui parengti • Korupcija • ŠMM kovos su korupcijaplanavimas ir kontrolė • Moksliniai tyrimai • Mokslo ir studijų reformos modeliui parengti • Švietimas • Parengti Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo pusiaukelės reflekcijos priemonių planą; parengti atsakymo LR Vyriausybei dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų patikslinimo projektą • Aukštasis mokslas • XXIII SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų žaidynėms 2007-05-16 - 20 d. Kaune surengti • Išanalizuoti Socialinio darbo studijų krypties programų sandarą ir turinį bei pateikti ŠMM ministrei siūlymus dėl Soc. darbo studijų krypties reglamento pagrindinių nuostatų

16. Kaip atrodo statistinė grupė? • 2007 • Narių skaičius • MIN=3 • MAX=40 • VIDUTINIS=12 • 2010 • Narių skaičius • MIN=3 • MAX=36 • VIDUTINIS=10

17. Kaipburiamosdarbogrupės? • Institucijos iniciatyva (ŠMM) • Naujam klausimui ar problemai išspręsti • Kai trūksta žinių apie reiškinį • Būrimo procesas nereglamentuojamas, tačiau visos ministerijos naudojasi panašia praktika.

18. Darbo grupių tipas

19. Darbo grupių tipas

20. Darbogrupių veiklos sritis

21. Darbo grupių rūšis

22. Tarpiniai apibendrinimai • Apibendrinant, darbo grupės veikia kaip: • horizontalaus koordinavimo mechanizmas • Vidinis (organizacijos viduje) • Išorinis (valstybės tarnybos-vyriausybės viduje) • Idėjų paieškos instrumentas • Žinių spragų užpildymo • Sprendimų legalizavimo instrumentas • Ar naudojamas kaip interesų derinimo? • Įtampų mažinimo? • Įgyvendinimo stiprinimo?

23. Savivaldos atstovų dalyvavimo atvejai 2012birželio 7 d.

24. Savivaldos atstovai minsiterijoje • Atstovaujamos institucijos • Asociacijos • Lietuvos savivaldybių asociacija • Savivaldybės • Alytaus miesto savivaldybė • Kauno miesto savivaldybė • Administracijos • Vilniaus miesto savivaldybės administracija • Utenos raj. Savivaldybės administracija • Vilniaus apskrities viršininko administracija • Klaipėdos miesto savivaldybės administracija • Molėtų raj. savivaldybės administracija • Kazlų rūdos savivaldybės administracija • Klaipėdos apskrities viršininko administracija • Alytaus apskrities viršininko administracija • Telšių apskrities viršininko administracija • Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012birželio 7 d.

25. ŠMM 2007

26. ŠMM 2010

27. Dalyvių priskyrimas pagal jų veikimo rūšį. • Biblioteka • Institutas • Kolegija • Mokykla • Profesinė mokykla • Neformalaus švietimo mokykla • Universitetas • NVO • Ligoninė/poliklinika • Savivalda • Verslo organizacija • Viešojo valdymo subjektas • Muziejus • Televizija • Gydytojai/slaugytojai • Vartotojai/pacientai • Mokslininkai • Menininkai • Mokiniai/vaikai • Studentai/jaunimas • Nepriklausomas • Sportininkai • Tėvai • Mokytojai • Universitetai/kolegijos ORGANIZACIJOS INDIVIDAI

28. Kas dalyvauja?

29. ŠMM 2010

30. Dalyviai pagal atstovaujamą sektorių

31. Organizacijų/individų rūšys (nesusijusios su valstybės tarnyba)

32. ŠMM 2010: interesai pagal pobūdį Nepriklausoma Finansuojanti Reguliuojanti Paslaugas teikianti Atstovaujanti darbuotojus Atstovaujanti Patariamoji

33. Darbo grupės ir intereso ryšys (2010 m.)

34. ŠMM 2010 • Dalyvavimo dažnis • Pirmi keturi – politinio pasitikėjimo tarnaut0jai (viceministrai, visuomeninis konsultantas, patarėjas) • Toliau valstybes tarnautojai (kancleris, direktoriai) • Mokslo instituciją atstovaujantis narysdalyvavo 15 kartų • Savivaldą atstovaujantis narys dalyvavo 14 kartų • Mokslo instituciją atstovaujantys 4 nariai ir vienas Savivaldą atstovaujantis narys dalyvavo po 8 kartus • Kultūros sektorių atstovaujantis 2 nariai – 6 kartus 2012 balandžio 24 d.

35. Sektorių pasiskirstymas Verslas Universitetai Valstybės tarnyba

36. Savivalda Universitetai Ūkio sektorius Soc. apsauga Švietimas 2012birželio 7 d.

37. Savivaldos dalyvavimas 2012birželio 7 d.

38. Savivaldos dalyvavimo aktualijos 1 • Aktualiausi savivaldai klausimai per paskutinius 4 m. • kasmet dėl mokinio krepšelio metodikos, (kultūros ministerijoje – dėl dainų švenčių) • neformaliojo švietimo koncepcijos rengimas, • dėl pedagogų atlyginimų, • dėl švietimo įstaigų vadovų atrankos, po patikslinto švietimo įstatymo, daug įvairių grupių • Ministerija siekia išvengti savivaldos intereso • Nuo 2000 m. visi LRV teisės aktai būtų derinami su LSA . Tačiau jau 3 m. vykdoma politika, kad dauguma teisės aktų nebetvirtinama LRV nutarimu, o formuojami už sritį atsakingo ministro įsakymai. Tokiu atveju ministrai gali nederinti su asociacija savo įsakymų. • Savivalda pasigenda turinio integralumo • „Pasigendu geranoriškumo tarp ministerijų. Horizontalusis ryšys tarp jų yra dar labai blogas ir kiekviena ministerija žiūri tik savo srities. Tačiau trūksta integruoto mąstymo. Pvz., dalyvaujant kelioms ministerijoms, kai parengiamas teisės aktas, nustatomos funkcijos ir sudaromas priemonių planas, dažniausiai vykstant derinimui n-toji ministerija tas priemones išbraukia. Per eilę metų tai jau tapo sistema.“ 2012birželio 7 d.

39. Savivaldos aktualijos 2 • Ribotas dalyvavimas: • Būna, kad pats neformaliai sužinai, kad sudaroma grupė ir pats „įsisiūlai“. Iš esmės pats turi domėtis, aiškintis, kas vyksta. Gali būti (vienetiniai atvejai), kad kai neformaliai žino, jog LSA pozicija bus nepalanki, bando išvengti LSA dalyvavimo. • Savivalda siekia vidinio interesų derinimo • Dažnai poziciją derina su savivaldybių žmonėmis, nes atstovauja ne save, o savivaldybes “. • Iniciatyva iš Savivaldos • „Bet kai kurios ministerijos, ypač jei dalyvauji DG, paprašius (formaliai ar ne) atsiunčia dokumentų projektus. Todėl dalyvavimas DG supaprastina teisės akto derinimą (iš anksto susipažįstama ir galima pradėti derinti su savivaldybėm). 2012birželio 7 d.

40. Interesų rūšys Interesas, kuris ginamas suinteresuotojo asmenine arba organizuota iniciatyva (Savivaldos interesas) Privatus Valstybė gina, kai sugeba jį nustatyti Viešas Įrodymų paieška gali padėti surasti interesų balansą Mokslinis

41. Išvados • Darbo grupės veikia daugiau kaip ekspertinės • nuomonės pažinimo instrumentas. • Tyrimas vienareikšmiškai parodė, kad • universitetų ir mokslo institutų atstovai dalyvauja aktyviausiai. • Tai yra gan tvirtas įrodymas, kad • formuojant viešąją politiką yra susiformavusi praktika siekti mokslinių žinių ir pagrindimų.

42. Rekomendacijos • Rekomendacijos: • pripažinti interesus atstovaujančias asocijuotas struktūras • teisėtais politikos proceso dalyviais • siekti interesų konkurenciją paversti interesų derinimu. • siekti jas aktyviai įtraukti į sprendimo alternatyvų paieškas. • sukurti interesų pateikimo į politikos procesą sisteminį būdą, • taip apsaugant politikus • nuo per greito sprendimo, • nuo siaurų interesų gynimo • nuo nelegalaus galimo interesų grupių spaudimo. • ekspertus (turinčius dalykinių žinių apie nagrinėjamą viešosios politikos klausimą) vertinti kaip • lygiateisį politikos dalyvį, drauge su kitomis interesų grupėmis.

43. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!