Mikalojus Husovianas

1. Mikalojus Husovianas apie 1480 m. – 1533 m. Darbą parengė Oskaras Abramavičius, Zarasų „Ąžuolo” gimnazijos 3b kl.mok.

2. Biografija • M. Husovianas buvo daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, jos patriotas. • Remiantis poema apie stumbrą, galima manyti, kad poetas buvo gimęs LDK, kadangi tame kūrinyje Lietuvą jis vadina savo kraštu ir savo tėvyne. • Spėjama, kad apie 1492 m. jis atvyko į Vilnių.

3. Čia jį globojo Vilniaus katedros kanauninkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro sekretorius Erazmas Vitelijus (Ciolekas).Drauge su juo M. Husovianas 1518–1522 m. gyveno Romoje, kur susipažino su popiežiaus Leono X globojamais poetais humanistais ir jų kūryba.

4. Kūryba • Gyvendamas Romoje ir norėdamas supažindinti popiežių su stumbrų medžiokle, parašė didžiausią savo kūrinį – poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen). • Giesmėje aptariamos to meto politinės ir socialinės aktualijos, keliama Europos krikščioniškų valstybių vienybės kovoje su Osmanų imperija idėja.

5. Dalis poemos skirta pagerbti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, kuris aukštinamas už griežtumą ir valdingumą. Vytautas taip pat įvardijamas kaip tvarkos valstybėje ir jos galios sustiprinimo pavyzdys.

6. Kūryba • 1524 m. poetas parašė giesmę „Nauja ir nuostabi pergalė prieš turkus liepos mėnesį“ (Nova et miranda victoria de Turcis mense lulo). • Giesmėje apdainuojamas Lenkijos didžiojo etmono M. Firlej 1524 m. liepos 2 d. laimėtas mūšis prieš turkus prie Trembiovlio.

7. Kūryba • Trečias didesnis M. Husoviano kūrinys – „Giesmė apie Šv. Hiacinto gyvenimą ir darbus“ (De vita et gestis divi Hyacinthi carmen), išleistas 1525 m. • Poemoje kritikuojamas M. Liuterio mokymas ir senųjų tikėjimų apraiškos lietuvių ir žemaičių kraštuose. • Be šių kūrinių poetas yra sukūręs ir smulkesnių eilėraščių, vadinamų „Carmina minora“ (Mažosios giesmės). Iš viso tokių eilėraščių žinoma 11.

8. Sonetas (Husovianui) Gimęs ir gyvenęs miškais apaugusiam krašte, Lotyniškas raides ant savųjų knygų tapė. Atvykęs Vilniaus miestan savuosius aprašyt, „Ciolekas“ išvežė svetur, kur savo atspindį matė kilmingame itale. Paliepę jam didingą Stumbrą apgiedot, Prilygino jam Vytautą garbingą. Ak, koks jis teisingas ir taurus, Jog jo vardas gali ramybę iškovot. Parašė jis eilėraštį dar mažą, Carmina minora vadint jį liepiu. Ir apie turkų kovą, kurs didžiuojas laimėjęs, Bei gynė tėvynę, vertino jos džiaugsmą. Ir šiandien skaitome jo sukurtas eiles, Atspindinčias mūsų renesanso ypatybes ! Sonetą kūrė Greta Šepliakovaitė