4 seminaras Integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5-6 klasių mokiniams pristatymas ir aptarimas 2007 08 22

1. PROJEKTAS: “Ugdymo turinio informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5 - 6 klasės mokiniams pavyzdžiu” 4 seminaras Integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5-6 klasių mokiniams pristatymas ir aptarimas 2007 08 22 Integruoto gamtos mokslų kurso įvairių su biologijos ir fizikos tematika susietų MO taikymo pamokose teikiamų galimybių pristatymas ir aptarimas

2. Pamokos tema: Elektra Elektra (žodžio kilmė) Įsielektrinimas (rašiklio, plaukų, rūbų įsielektrinimas) Išsielektrinimas (nusirengiant rūbus šoka kibirkštėlės, žaibas)

3. ELEKTRA MO_1285 Elektra (E) Įsielektrinimo reiškiniai buvo pastebėti labai seniai, kai dar nebuvo stiklinių ir plastikinių medžiagų. Senovės graikų mokslininkai pastebėjo, kad gintaro gabalėlis, patrintas vilna arba kailiu, traukia įvairius kūnus. Graikiškai „gintaras“ – „elektron“. Iš čia ir kilo pavadinimas „elektra“.

4. Gintaras (Ž) MO_1154 (Ž) Prieš daugelį šimtų tūkstančių metų augusių spygliuočių medžių suakmenėjusi derva. Gintaras – elektros izoliatorius.

5. Įsielektrinimas Gebėjimai 9.4. Tirti kūnų įsielektrinimo reiškinius.

6. Įsielektrinimas (Ž) (E) (D) MO_1144 Įsielektrinimas (ž) Įsielektrinimas – reiškinys, kurio metu kūnui suteikiamas elektros krūvis. MO_1273 Įsielektrinimas (E) Nusivelkant sausame ore nailoninį megztinį, jis ima traškėti ir kibirkščiuoti. Pasivaikščiojus po sintetinį kilimą ir palietus metalinį paviršių, gali trenkti elektra. Plastmasinė lazdelė patrinta į vilnonę skepetą įgyja naujų savybių. Ji gali pritraukti plonas vandens čiurkšles, popieriaus skiauteles. Kūnai, kurie sugeba pritraukti prie savęs kitus kūnus, yra įsielektrinę arba jiems yra suteiktas elektros krūvis. Susiliesdami arba trinami įsielektrina abu kūnai. Ar kūnas yra įsielektrinęs galima ištirti elektroskopu.

7. Elektros krūvis Gebėjimai 9.4. Tirti kūnų įsielektrinimo reiškinius. Žinios ir supratimas 9.4.1. Nurodyti dvi elektros krūvių rūšis, sąlyginai pavadintas teigiamais ir neigiamais, bei sąveiką tarp krūvių.

8. Elektros krūvis (Ž) (E) (D) MO_1145 Elektros krūvis (Ž) Elektros krūvis – dydis apibūdinantis elektrinę sąveiką. MO_1274 Elektros krūvis (E) Krūviai yra dviejų rūšių: teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai. Prie krūvių rašomi ženklai: „+“ arba „-“. Elektros krūvį galima perduoti iš vieno kūno į kitą. Jeigu įelektrintu kūnu paliesime kitą kūną, tai dalis elektros krūvio pereis į jį.

9. Sąveika (Ž) (D) MO_1132 Sąveika (Ž) Kūno gebėjimas traukti arba stumti kitą kūną. Taip sąveikauja įsielektrinę kūnai.

10. Teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai Žinios ir supratimas 9.4.1. Nurodyti dvi elektros krūvių rūšis, sąlygiškai pavadintas teigiamais ir neigiamais, bei sąveiką tarp krūvių.

11. Teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai (Ž) (E) (D) MO_1146 Teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai (Ž) Yra dviejų rūšių krūviai: teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai. Šilku patrintos stiklinės lazdelėselektros krūvis yra teigiamas. Vilna patrinto gintaro (plastiko) krūvis – neigiamas.

12. MO_1275 Teigiamieji ir neigiamieji elektros krūviai (E) Kūnai, turintys to paties ženklo elektros krūvius, stumia vienas kitą. Kūnai, turintys skirtingo ženklo krūvius, vienas kitą traukia.

13. Elektroskopas (Ž) (E) (D) MO_1153 Elektroskopas (Ž) Elektroskopas – prietaisas, kuriuo galima tyrinėti kūnų įsielektrinimą.

14. MO_1284 Elektroskopas (E) Kūnų įsielektrinimą galima tirti pasigamintu elektroskopu. Reikalingas stiklinis indas (pvz: stiklainis), kamštis arba dangtelis, metalinė vielutė, aliuminio folijos juostelė. Kai įelektrintas kūnas pridedamas prie elektroskopo, krūvis nuteka į sulenktą juostelę . Abi juostelės dalys įsielektrina to paties ženklo krūviu ir viena kitą pradeda stumti. Kuo didesnis krūvis, tuo juostelės dalys atsilenkia didesniu kampu.

15. MO_1284 Elektroskopas (E) Korpusas Metalinis strypas Rodyklė

16. Žaibas (Ž) (E) MO_1159 Žaibas (Ž) Žaibas – trumpalaikė elektros srovė(kibirkštis tarp įsielektrinusių debesų arba įsielektrinusio debesies ir įsielektrinusių kūnų Žemėje). Pastato apsaugai nuo žaibo įrengiamas žaibolaidis.

17. MMO_1286 Žaibas (E) Žaibas– trumpalaikė galinga elektros srovė. Debesys sudaryti iš ledo kristalėlių ir vandens lašelių. Debesies viršuje vandens lašeliai įsielektrina teigiamu, o esantys apačioje – neigiamu krūviu. Kai neigiamai įsielektrinę lašeliai priartėja prie teigiamai įsielektrinusių kūnų Žemėje arba prie kito debesies teigiamai įsielektrinusių lašelių – šoka kibirkštis, teka trumpalaikė elektros srovė, dangų nušviečia žaibas, o vėliau išgirstamas ir griaustinis.

18. Pirma pamatome žaibą, nes šviesos greitis ore yra daug kartų didesnis už garso greitį. Žaibo prigimtį nustatė amerikietis Bendžaminas Franklinas. Žaibo smūgis pavojingas žmogaus sveikatai, todėl turime žinoti, kaip apsisaugoti nuo žaibo (apsauga nuo žaibo).

19. MO_1158 Žaibolaidis (Ž) Žaibolaidis – metalinis strypas, įtaisytas virš pastato aukščiausio taško. Žaibas trenkia ne į patį pastatą, o į žaibolaidį, ir elektros krūvis nuteka į Žemę.

20. Bendžaminas Franklinas (E) MO_1287 Bendžaminas Franklinas (E) Amerikietis Bendžaminas Franklinas buvo valstybės veikėjas, spaustuvininkas ir mokslininkas. Jis darė daug bandymų su elektra. 1752 m. per audrą paleido aitvarą, prie drėgnos virvės pririšęs raktą. Elektros srovė perbėgo virve, ir palietęs raktą, Franklinas ją pajuto. Mokslininkas padarė išvadą, kad žaibas – trumpalaikė elektros srovė. 1753 m. jis išrado žaibolaidį.

21. Apsauga nuo žaibo (E) MO_1288 Apsauga nuo žaibo Nuo senų laikų žaibas gąsdino žmogų nelaimėmis. Žmonės tikėjo, kad tai dievų ginklas, nes jie supykę svaido į žmones pavojingas ugnies strėles. Žaibas gražus, bet pavojingas gamtos reiškinys, nes gali pridaryti daug nuostolių: sukelti gaisrus, užmušti gyvulius ir žmones, sugadinti elektros įrangas. Dažniausiai žaibas trenkia į objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus: namus, medžius, stulpus arba žmones, stovinčius lygiame lauke. Žaibavimo išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti galima.

22. Vizualinė dalis Patarimai kaip elgtis žaibuojant Gamtoje: Iš anksto paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į mašiną ir užverkite visus langus. Nesislėpkite atidengtose mašinose. Nestovėkite po aukštais, atskirai stovinčiais, medžiais arba pamiškėje. Ieškodami priedangos, nebėkite per plyną lauką, nes žaibas gali jus aplenkti.

23. Nebūkite šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos. Nestovėkite aukštose vietose, kalvos viršūnėje. Palūkėkite nedidelėje lomoje (įduboje), stataus šlaito papėdėje. Jeigu audra užklupo miške, slėpkitės po žemesniu medžiu, krūmuose. Jei griaustinis užklupo vandenyje, skubiai plaukite į krantą. Nebūkite arti vandens, atvirame baseline, nebraidykite po vandenį. Pasirinkite vandens neužliejamą vietą. Audros metu nelieskite metalinių daiktų. Nekalbėkite telefonu.

24. Namuose: Nesinaudokite elektriniais prietaisais, nežiūrėkite televizoriaus, nedirbkite kompiuteriu. Išjunkite elektros prietaisus. Nesimaudykite po dušu ar vonioje. Nelieskite vandentiekio kranų. Nekalbėkite telefonu (taip pat ir mobiliuoju). Nestovėkite šalia dūmtraukio, krosnies ar stambių metalinių daiktų.