Ernestas Hemingvėjus 1899-1961

1. Ernestas Hemingvėjus1899-1961 V. S.

2. E. Hemingvėjus gimė nedideliame Ouk Parko (angl. Oak Park) priemiestyje greta Čikagos.

3. Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja.

4. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius

5. Namuose Ernestas buvo auklėjamas labai griežtai.

6. Iš motinos, pianistės, paveldėjo artistiškumą.

7. Savo energiją išliedavo sportuodamas. Vaikystėje Ernestą stipriai apkūlė kaimynų berniūkščiai. Apkūlė už tai, kad sakė tiesą. Po tų nelemtų muštynių Ernestas tvirtai nutarė tapti boksininku.

8. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus.

9. Mokykloje mokėsi labai gerai, domėjosi Šekspyru, Marku Tvenu, Džeku Londonu ir kitais.

10. Tėvai spyrė rinktis universitetą. Ernestas ir pats nežinojo, ką nori veikti, bet užtat tvirtai žinojo, ko nenori veikti. Jis nenorėjo gyventi kaip jie.

11. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti Kanzas Sičio laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu.

12. E. Hemingvėjus sakė, kad redakcijoje išmoko paprastai pasakoti apie paprastus dalykus.

13. E. Hemingvėjus nesiliovė svajoti apie karą. Jis buvo atkaklus. Seseriai rašė : „Aš vis tiek vienaip ar kitaip pakliūsiu į Europą, nors regėjimas prastas. Negaliu sutikti, kad toks spektaklis kaip šis vyktų be manęs. “

14. Devyniolikmetis Hemingvėjus įstojo savanoriu į Raudonojo Kryžiaus sanitarinį dalinį, vykstantį į Italiją. Po šešių dienų italų austrų fronte jis buvo sunkiai sužeistas. Milano ligoninėje Hemingvėjų operavo 12 kartų ir išėmė 227 skeveldras. Jis buvo apdovanotas itališku karo kryžiumi ir sidabriniu medaliu.

15. Milano ligoninėje Hemingvėjus susipažino su medicinos sesele Agnese ir ją pamilo. Agnesė buvo graži, vyresnė už jį ir nekvaila moteris.

16. 1919-ųjų metų sausio 21-ąją dieną Hemingvėjus grįžo namo. Niujorko prieplaukoje jo laukė šlovė.

17. Sugrįžęs iš Italijos, Hemingvėjus tęsė žurnalisto darbą.

18. 1920-aisiais susipažino su Elizabet Hedli Ričardson ir rugsėjo 3-ąją ją vedė.

19. 1923 metais Toronte gimė Džonas Hedlis Nikanoras Hemingvėjus – tėvų visad meiliai vadinamas Bambiu.

20. Kai jis skyrėsi su pirmąja žmona Hedli ir vedė Pauline Pfeiffer, išties jautėsi kaltas prieš Vikrųjį Katinėlį ir mažąjį Bembį.

21. Trečioji rašytojo žmona, dėl kurios jis paliko Pauline, buvo karo žurnalistė Marta Gellhorn. Ją traukė į patį ispanų karo pragarą.

22. Paskutinė žmona žurnalistė Meri Welsh buvo labai drąsi ir be protiškai mylėjo rašytoją.

23. Ernesto Hemingvėjaus gyvenimas buvo audringas: turėjo kelias žmonas, bet, kaip kartą atvirumo akimirką pats prisipažino, pačios pirmosios niekad negalėjo pamiršti.

24. Visiems sūnums ir moterims jis davė meilias pravardes: vyriausiasis sūnus buvo Bembis, vidurinysis – Meksikietiškas Peliukas, o jauniausiasis – Airių Žydukas (kuo čia dėtas žydukas, niekas nesuprato). Paskutinę, ketvirtąją žmoną, jau pirmąjį pažinties vakarą jis paprašė leidimo vadinti Agurkėliu. Ji neprieštaravo. Patį rašytoją visi vadino Tėtušiu – trumpai, aiškiai ir pagarbiai.

25. 1928-ais metais nusižudė Ernesto Hemingvėjaus tėvas. Tokia tėvo mirtis Ernestui padarė be galo sunkų įspūdį, privertė susimąstyti apie žmogaus moralinę teisę į savižudybę.

26. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Hemingvėjus rašė: „Amerika buvo gera šalis, bet mes ją pavertėme velniai žino kuo. Aš važiuosiu į kitą vietą.”

27. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirto pradžioje Hemingvėjus tapo materialiai nepriklausomas ir nutraukė žurnalistinį darbą. Jis nusipirko namus Ki Vesto miestelyje, Floridoje, kur aistringai medžiojo, žvejojo.

28. Gyveno gražioje Ki Vesto gyvenvietėje Floridoje, gaudė stambias jūrų žuvis, plaukiojo į Bahamų salas ir prie Kubos krantų, medžiojo šiaurės vakarų valstijose – Montanoje, Vajominge.

29. Ne kartą jis vyko į Afriką, kur ypač žavėjosi liūtų ir raganosių medžiokle.

30. Aplankė Ispaniją, ten domėjosi savo mėgstamiausiu sportu — bulių kova.

31. Rašytojo kelionių įspūdžiams ir samprotavimams apie pasaulį, gyvenimą, rašytojo pareigą skirtos dvi knygos: „Mirtis po vidudienio” ir „Žaliosios Afrikos kalvos”.

32. Vyko karas, ir Hemingvėjus negalėjo sėdėti sudėjęs rankų. Jis pasiūlė amerikiečių ambasadai Havanoje sukurti kontržvalgybos tinklą kovai prieš nacistų agentų skverbimąsi į Kubą.

33. Jis klajojo po pasaulį, keitė žmonas ir meilužes, dalyvavo medžioklėse ir koridose, kariavo, aprašinėjo, kaip kiti tą daro – žūsta, kenčia ir keikia likimą.

34. 1952-iais metais Hemingvėjaus apysaka „Senis ir jūra“ publikuojama žurnale „Life“, vėliau išeina atskiru leidimu. Tai šedevras, už kurį 1952- iais metais Hemingvėjus apdovanojimas Pulicerio, o 1954-iais metais- Nobelio premija.

36. Šeštojo dešimtmečio antrojoje pusėje smarkiai pašlijo rašytojo sveikata.

37. Matydamas, kad fizinės jėgos išsenka, nenorėdamas būti invalidu ir našta sau bei kitiems, Hemingvėjus baigė gyvenimą savižudybe 1961 metų liepos 2 dieną, nusišovė iš dvivamzdžiu šautuvu į galvą.

38. Atmintis