9 paskaita AS-AD modelis

1. 9 paskaita AS-AD modelis Doc. A.Maldeikienė

2. Kas nulemia pusiausvyrą vidutiniu laikotarpiu? Šioje paskaitoje bandysime atsakyti į klausimą, kaip vidutiniu laikotarpiu nustatomos gamybos apimtys bei kanų lygis, arba kas vidutiniu laikotarpiu lemia prekių, finansų ir darbo rinkų pusiausvyrą?

3. Visuminė pasiūla Visuminės pasiūlos priklausomybė formuluojama remiantis kainų ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmais ir rodo gamybos įtaką kainų lygiui. Darbo užmokesčio priklausomybė: W= Pe F( u, z) Kainų nustatymo lygtis: P = (1+µ) W

4. Bendrosios pusiausvyros modelio prielaidos Darbo užmokesčio ir kainų nustatymo lygtis išvedėme priėmę prielaidą, kad kainų lygis yra lygus laukiamam kainų lygiui (tai suteikė galimybę apibrėžti natūralųjį nedarbo lygį bei natūralųjį gamybos lygį). Atsisakome šios prielaidos. Vidutiniu laikotarpiu kainų lygis yra lygus laukiamam kainų lygiui, nors trumpu laikotarpiu jis paprastai nėra lygus laukiamam kainų lygiui. Dabar galime išvesti priklausomybę tarp kainų lygio, gamybos lygio bei laukiamo kainų lygio.

5. Kainų, laukiamų kainų ir gamybos sąryšiai (AS priklausomybė) W= Pe F( u, z), kur u = 1-Y/L P = (1+µ) W Taigi, P = Pe (1+µ) F[( 1-Y/L), z] Kainų lygis P priklauso nuo laukiamo kainų lygio Pe ir gamybos apimtiesY (o taip pat antkainio µ, kintamojo z bei darbo jėgos L – šie trys dydžiai šiame modelyje yra pastovūs)

6. AS priklausomybės savybės (1) Gamybos apimčiai didėjant kainų lygis didėja: (a) gamybos augimas padidina užimtumą; (b) užimtumo didėjimas sumažina nedarbą ir nedarbo lygį; (c) mažesnis nedarbo lygis reiškia didesnį W; (d) didesnis W padidina įmonių nustatomas kainas, taigi ir bendrąjį kainų lygį. (2) Laukiamo kainų lygio padidėjimas vienas su vienu padidina einamąjį kainų lygį: (a) jei nustatant darbo užmokestį, jį lemiantys asmenys tikisi aukštesnio kainų lygio, jie nustato aukštesnį W; (b) Padidėjęs W padidina sąnaudas, o tai padidina įmonių nustatomas kainas, taigi ir aukštesnį kainų lygį.

7. Visuminės pasiūlos kreivė Esant tam tikram laukiamam kainų lygiui, padidėjęs gamybos mastas kelia kainų lygį. Jei Y lygi Yn, tai P lygus Pe.

8. Kreivės AS savybės • Kreivė AS rodo, kad gamybos augimas didina kainų lygį P, taigi, visuminės pasiūlos kreivė kyla į viršų. • Visuminės pasiūlos kreivė eina per tašką A, kur Y = Yn ir P = Pe (kai gamyba Y yra lygi natūraliajam gamybos lygiui Yn, kainų lygis P yra lygus laukiamam kainų lygiui Pe). • Laukiamo kainų lygio Pe padidėjimas paslenka visuminės pasiūlos AS kreivę aukštyn. Ir atvirkščiai, laukiamo kainų lygio sumažėjimas paslenka AS kreivę žemyn.

9. Pe padidėjimo poveikis AS kreivei Laukiamo kainų lygio padidėjimas paslenka visuminės pasiūlos kreivę aukštyn.

10. Apibendrinkime... • Pradėję nuo darbo užmokesčio ir kainų nustatymo mechanizmo darbo rinkoje, išvedėme visuminės pasiūlos priklausomybę. • Ši priklausomybė rodo, kad esant pastoviam laukiamam kainų lygiui, kainų lygis yra didėjanti gamybos lygio funkcija. Ją vaizduoja aukštyn einanti kreivė, kuri vadinama visuminės pasiūlos kreive. • Laukiamo kainų lygio padidėjimas paslenka visuminės pasiūlos kreivę aukštyn, o jo sumažėjimas – žemyn.

11. Visuminė paklausa Visuminės paklausos priklausomybė rodo, kaip kainų lygis veikia gamybos apimtis Tam, kad prekių rinkoje būtų pusiausvyra, gamyba privalo būti lygi prekių paklausai – vartojimo, investicijų ir vyriausybės išlaidų sumai: Y = C(Y - T) + I(Y, i) + G .Tai IS priklausomybė. Tam, kad finansų rinkos būtų pusiausvyroje, pinigų pasiūla privalo būti lygi pinigų paklausai: M/P = YL(i). Tai LM priklausomybė Taigi, gamyba Y yra didėjanti realiųjų pinigų atsargos, M/P, didėjanti vyriausybės išlaidų, G, ir mažėjanti mokesčių, T, funkcija. Y= Y(M/P,G,T)

12. Visuminės paklausos kreivės išvedimas Neigiama priklausomybė tarp kainų lygio ir gamybos apimties vadinama visuminės paklausos priklausomybe. Kainų lygio padidėjimas nuo P iki P gamybos apimtį sumažina nuo Y iki Y. Ši kreivė vadinama visuminės paklausos kreive.

13. Visuminės paklausos kreivės poslinkiai Bet kurio kintamojo, išskyrus kainų lygį, pokytis, kuris paslenka kreivę IS arba LM, taip pat paslenka ir visuminės paklausos kreivę. Jei kainos nekinta, augant G auga gamyba, o AD kreivė slenka į dešinę. Kai kainos pastovios, nominaliųjų pinigų sumažėjimas mažina gamybą ir paslenka AD kreivę į kairę.

14. Apibendrinkime... • Pradėdami nuo pusiausvyros prekių ir finansų rinkose sąlygų, išvedėme visuminės paklausos AD priklausomybę. • Ši priklausomybė reiškia, kad gamybos apimtis yra mažėjanti kainų lygio funkcija. Ji pavaizduota žemyn einančia kreive, kuri vadinama visuminės paklausos AD kreivė. • Pokyčiai fiskalinėje ar pinigų politikoje – arba bendriau, bet kurio kintamojo, kito nei kainų lygis, paslenkančio kreives IS ar LM – taip pat paslenka visuminės paklausos kreivę.

15. Pusiausvyros gamyba AS priklausomybė P = Pe (1+µ) F (1 –Y/L , z) AD priklausomybė Y = Y (M/P , G, T) Esant duotam laukiamam kainų lygiui, Pe (kuris priklauso AS lygčiai), ir esant pastoviems pinigų ir fiskalinės politikos kintamiesiems M, G ir T (kurie priklauso lygčiai AD), šios dvi lygtys apibrėžia pusiausvyros gamybą Y ir kainų lygį P. Atkreipkite dėmesį, kad pusiausvyra tiesiogiai priklauso nuo Pe. Pe vertė nulemia AS kreivės padėtį, o AS kreivės padėtis nulemia pusiausvyrą.

16. AS-AD modelis Visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos modelis rodo gamybos bei kainų lygio judėjimus, atsižvelgus į pusiausvyrą prekių, finansų ir darbo rinkose. Trumpu laikotarpiu gamybos lygio kitimas yra nulemtas arba visuminės paklausos arba visuminės pasiūlos pokyčių. Vidutiniu laikotarpiu gamyba grįžta į natūralų lygį, kuris nustatomas esant pusiausvyrai darbo rinkoje.

17. Gamybos prisitaikymas per laiką:(1) Trumpas laikotarpis Taške A turime pusiausvyrą prekių, pinigų (A priklauso kreivei AD) ir darbo (A priklauso kreivei AS) rinkose. AS kreivė rodo, kad kuo didesnis gamybos lygis, tuo aukštesnis kainų lygis, o jos pozicija priklauso nuo Pe. Žemėjanti AD kreivė rodo, kad esant pastoviems M, G ir T, kuo aukštesnis kainų lygis, tuo mažesnė gamybos apimtis. Kai gamyba yra lygi natūraliajam gamybos lygiui, kainų lygis ir laukiamas kainų lygis sutampa, o AS kreivė eina per tašką B. Jei Y = Yn, tai P = Pe. Trumpu laikotarpiu nėra jokios priežasties, kodėl Y turi būti lygi Yn. Tai priklauso nuo Pe ir M,G,T.

18. Gamybos prisitaikymas per laiką: (2) Vidutinis laikotarpis Kol Y viršija Yn, P yra didesnis už Pe. Tai skatina nustatančiuosius darbo užmokestį keisti savo kainų lygio lūkesčius, t.y. tikėtis kainų lygio pakilimo, dėl to kainų lygis didėja. Kainų lygiui didėjant realiųjų pinigų atsarga mažėja, dėl to didėja palūkanų norma, o gamyba mažėja. Prisitaikymo procesas pasibaigia, kai gamyba sutampa su natūraliuoju gamybos lygiu. Tuo momentu kainų lygis yra lygus laukiamam kainų lygiui, lūkesčiai nebekinta, o gamyba išlieka natūraliajame gamybos lygyje. Vidutiniuoju periodu gamyba grįžta į savo natūralųjį lygį.

19. Apibendrinkime Trumpasis laikotarpis: Y  Yn. Trumpu laikotarpiu Y gali būti aukščiau arba žemiau Yn. Bet kurio kintamojo, įeinančio į visuminės pasiūlos ar visuminės paklausos priklausomybes, pokyčiai lemia gamybos ir atitinkamai kainų lygio pokyčius. Vidutinis laikotarpis: Y  Yn Vidutiniu laikotarpiu Y grįžta į natūralųjį gamybos lygį. Prisitaikymas vyksta per kainų lygio pokyčius. Kai gamyba yra aukščiau natūraliojo lygio, kainų lygis auga ir tai lemia paklausos ir gamybos mažėjimą. Kai gamyba yra žemiau natūraliojo lygio, kainų lygis mažėja, didindamas paklausą bei gamybą.

20. Skatinamosios pinigų politikos dinaminis poveikis Skatinamoji pinigų politika didina gamybą trumpu laikotarpiu, bet vidutiniu laikotarpiu jai nedaro jokio poveikio. Kai P pastovus, M didėjant auga M/P ir Y. AD kreivė pasislenka į dešinę, ekonomika pasislenka iš taško A į A′. Ilgainiui pradeda veikti lūkesčiai. Kadangi Y didesnė už Yn, tai P yra aukštesnis, nei tikėtasi nustatant darbo užmokestį. Nustatantieji darbo užmokestį pakeičia savo lūkesčius ir tokiu būdu priverčia AS kreivę pasislinkti aukštyn. Ekonomika juda kreive AD. Prisitaikymas baigiasi, kai Y grįžta į Yn. Čia P lygus Pe . Ekonomika atsiranda taške A′′. Gamyba sugrįžta į lygį Yn, o kainų lygis yra P′′. • Kadangi Y grįžo į Yn, tai ir M/P turi grįžti į pradinį lygį.

21. Vidutiniu laikotarpiu pinigai yra neutralūs Trumpu laikotarpiu skatinamoji pinigų politika padidina gamybą, sumažina palūkanų normas ir padidina kainų lygį. Laikui bėgant, kainų lygis padidėja, ir skatinamosios pinigų politikos poveikis gamybai bei palūkanų normai praktiškai išnyksta. Vidutiniuoju laikotarpiu nominaliųjų pinigų kiekio padidėjimą praktiškai proporcingai atkartoja kainų lygio padidėjimas. Ir tada nominaliųjų pinigų padidėjimas neveikia gamybos ar palūkanų normos. Pinigų neutralumas vidutiniuoju laikotarpiu tikrai nereiškia, kad pinigų politika negali ar neturėtų būti naudojama gamybai paveikti. Pavyzdžiui, skatinančioji pinigų politika padeda ekonomikai išbristi iš recesijos ir greičiau grįžti į natūralųjį gamybos lygį, bet pinigų politika negali palaikyti aukštos gamybos amžinai.

22. Stabdomosios fiskalinės politikos dinaminis poveikis Biudžeto deficito mažinimas pradžioje sumažina gamybą, tačiau laikui bėgant gamyba grįžta į natūralųjį lygį. G mažėjimas paslenka AD kreivę į kairę iki AD′. Jei P pastovus Y sumažėja, pusiausvyra pasislenka iš taško A iki A′; gamyba sumažėja nuo Yn iki Y′, kainų lygis nuo P iki P′. Kol Y mažesnė už Yn , AS kreivė slenka žemyn. Ekonomika juda kreive AD′ kol ekonomika pasiekia tašką A. Iki to laiko pradinė recesija pasibaigia, ir gamyba grįžta į Yn. Taške A’’ gamyba yra grįžusi į Yn , tačiau P ir i yra mažesnės nei iki pradinio poslinkio.

23. Biudžeto deficitas, gamyba ir investicijos Trumpu laikotarpiu biudžeto deficito mažinimas (jei jo nelydi priešinga pinigų politika) mažina gamybą ir gali sumažinti investicijas. Vidutiniuoju periodu gamyba grįžta į natūralųjį lygį, palūkanų normos sumažėja ir tai vienareikšmiškai padidina investicijas. Tai tinka ir privačiam taupymui: taupymo lygio didėjimas didina gamybą ir investicijas vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Bet trumpu laikotarpiu jis gali lemti recesiją bei investicijų mažėjimą. Ekonomistų nesutarimai dėl vyriausybės ar privataus taupymo įtakos gamybai labai dažnai kyla dėl to, kad tiksliai neapibrėžiama, koks laikotarpis turimas galvoje. Tie, kurie orientuoti į trumpą laikotarpį, nerimauja, kad panašūs pokyčiai gali sumažinti gamybą bei taupymą ir sukelti recesiją. Tie, kurie linkę mąstyti ilgesniais laikotarpiais , įžvelgia kaupimo ir investicijų augimą, ir akcentuoja pozityvų vidutinio ir ilgojo laikotarpio efektą.

24. Apibendrinkime... Biudžeto deficito mažinimas trumpu laikotarpiu sumažina prekių paklausą, taigi ir gamybą. Ilgainiui kainų lygis mažėja, taigi didėja realiųjų pinigų atsarga bei mažėja palūkanų norma. Vidutiniu laikotarpiu gamyba grįžta į pradinį natūralųjį lygį, bet palūkanų norma sumažėja, o investicijos išauga.

25. Dar kartą apie techniką Mes mąstome apie AD kreivės poslinkius, kaip apie poslinkius į dešinę arba į kairę, nes AD priklausomybė kalba apie gamybą, esant pastoviam kainų lygiui. Mes klausiame: Ar esant duotam kainų lygiui gamyba padidėja (poslinkis į dešinę) ar sumažėja (poslinkis į kairę)? Mes galvojame apie AS kreivės poslinkius, kaip apie poslinkius aukštyn-žemyn, nes AS priklausomybė kalba apie kainų lygį esant duotam gamybos lygiui. Tada mes klausiame: Ar esant duotam gamybos lygiui kainų lygis didėja (poslinkis aukštyn) ar jis mažėja (poslinkis žemyn)?

26. Naftos kainų didėjimo poveikis natūraliajam nedarbo lygiui Naftos kainų padidėjimas sumažina realųjį darbo užmokestį ir padidina natūralųjį nedarbo lygį. Kodėl? Antkainiui didėjant kainos nustatymo kreivė pasislenka žemyn nuo PS iki PS. Kuo antkainis didesnis, tuo mažesnis realusis darbo užmokestis, nustatytas remiantis kainų nustatymo mechanizmu. Pusiausvyra pasislenka iš taško A į A. Realusis darbo užmokestis sumažėja, o natūralusis nedarbo lygis padidėja. Norint priversti darbuotojus dirbti už mažesnį realųjį darbo užmokestį, būtinas nedarbo padidėjimas.

27. Naftos kainų didėjimo dinaminis poveikis Trumpu laikotarpiu naftos kainų didėjimas sumažina gamybą ir padidina kainų lygį. Laikui bėgant, gamyba vis mažėja, o kainos vis didėja. Iki padidėjant naftos kainai ekonomika yra taške A Naftos kainai padidėjus AS kreivė eina per tašką B, kur Y lygi naujam Yn, o P lygus Pe. Tarkime trumpu laikotarpiu pasislenka tik AS, ekonomika juda kreive AD nuo A iki A′, gamyba sumažėja iki Y′. Naftos kainų padidėjimas priverčia įmones padidinti savo kainas, o tai savo ruožtu sumažina paklausą ir gamybą. Laikui bėgant ekonomika juda AS kreive nuo A′ iki A′′. Taške A′′ gamyba bus lygi naujam natūraliajam gamybos lygiui Y′n , o kainų lygis bus aukštesnis nei iki naftos kainų pakilimo. Visuminės pasiūlos kreivės poslinkiai paveiks gamybą ne tik trumpu, bet ir vidutiniu laikotarpiu.

28. Apibendrinkime... Naftos kainų padidėjimas tiek trumpu, tiek vidutiniu laikotarpiu sumažina gamybą. Trumpu laikotarpiu tai sukelia kainų lygio augimą, dėl ko sumažėja realių pinigų atsarga bei sumažėja paklausa ir gamyba. Vidutiniu laikotarpiu naftos kainų kilimas sumažina įmonių mokamą realųjį darbo užmokestį, padidina natūralųjį nedarbo lygį ir taip sumažina natūralųjį gamybos lygį.

29. Ekonominiai svyravimai Ekonominiai svyravimai atsiranda dėl nuolat pasikartojančių visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos sukrėtimų ir kiekvieno šių šokų dinaminės įtakos gamybai. Kartkartėmis šokai yra tokie stiprūs, kad patys savaime ar kombinacijoje su kitais, nulemia recesiją.

30. Kodėl nesutaria ekonomistai? Įvairių ekonomistų ekonominės rekomendacijos skiriasi dėl skirtingo ekonominės politikos poveikio trumpu ir vidutiniu laikotarpiu vertinimo. Tie, kurie mano, kad ekonomika labai greitai grįžta į vidutiniojo laikotarpio būvį, yra linkę akcentuoti vidutiniojo laikotarpio ekonominę politiką. Manantys, kad prisitaikymo mechanizmas gana lėtas, linkę akcentuoti atitinkamos politikos trumpo laikotarpio priemones (skatinamoji pinigų politika, biudžeto deficito didinimas, etc.).

31. Ekonominės politikos poveikis trumpu ir vidutiniu laikotarpiu