130 likes | 317 Views
Judita Vai čiūnaitė. Dulkėta Kauno saulė. Bronziniai liūtai, sapnuojantys Radvilų rūmus šviesiom naktim, kartais vidurnakčiais dar išgirstu Užriaumojan t gūdžiai ir skardžiai-.
E N D
Judita Vaičiūnaitė Dulkėta Kauno saulė
Bronziniai liūtai, sapnuojantys Radvilų rūmus šviesiom naktim, kartais vidurnakčiais dar išgirstu Užriaumojant gūdžiai ir skardžiai-
niekas jau jūsų didybėsiš mano širdies nebegali atimt,teka vaikystės šviesaišdraikytais karališkais bronziniais karčiais...
Ateik pasiimti šaligatvio pienių -bekvapės karūnosprie drumsto fontano iš liūto nasrųties Žemaičių laiptais,iš mano sapnų neišnyk,kai naktys tamsios ir niūrioskaip tujų laukinė tankmė,kaip šešėliais šlamantis šlaitas..
... bet maudosi laumės prie seno vandens malūno,bet purslai užtykšta ant liepto, jau tuščio ir liūdno,bet laumžirgiai mirga virš neužmirštuolių ir lūgnių,bet sieloje gimsta iš spindesio, iš mėlynumotremties vaizdinys - šniokštimas rūkų malūno...
dar nemirtingumas nepalietė plunksnosmediniam namely prie mirgančios žvakės,mediniam senovinio Kauno namely,mėnuliui apšviečiant moterį - miegančią mūzą,dar įkvepia meilės miražas - Marilės maldaknygė vėjyj,Marilės gležnumas, Marilės melsvi mezginiai...