Mano metų laikas. Parašykite 1 pastraipos samprotavimą.

1. Keturios šakos supasi aukštai,Ant kiekvienos šakos trys dideli lizdai.Kiekviename lizdePo trisdešimt mažų vaikelių. Kas?

2. Mano metų laikas. Parašykite 1 pastraipos samprotavimą.

3. KRISTIJONAS DONELAITIS

4. APTARIMO KRYPTYS • K. Donelaičio gyvenimas, aplinka, asmenybė. • K. Donelaičio asmenybės interpretacija literatūroje.Eseistinio Just. Marcinkevičiaus straipsnio aptarimas. • „Metai“ – vienas pirmųjų grožinės lietuvių literatūros tekstų ir vienas vertingiausių. K. Donelaičio teksto klodai. Sąsaja su socialiniu – kultūriniu kontekstu. • „Metų“ lietuviškumas. Kaip kūrinys gali būti suprantamas kitų tautų? Ko reikia jį suvokti? Nacionalinės sąmonės gyvybingumas, kalbos, papročių, tradicijų saugojimas. • Skirtingų epochų literatūrinių kontekstų stilių sankirta „Metuose“. Poemos stiliaus ypatybės: renesansiškumas, baroko tradicijų klodai, švietėjiškoji didaktika, klasicizmo apraiškos, buitinis-etnografinis koloritas, realistinis vaizdavimas. Eilėdara

5. KRISTIJONAS DONELAITIS. KONSPEKTAS

6. KRISTIJONAS DONELAITIS. KONSPEKTAS

7. 18 a. II pusėje Mažojoje Lietuvoje vyravo nuomonė, kad lietuvių kalbą turi išmokti labiau išsilavinę žmonės, nes reikės bendrauti su vietiniais. Mokytis turi pamokslininkai, prekybininkai, mokytojai. K. Donelaitis pats nelabai tikėjo lietuvių kalbos ateitimi. Jis skleidė savo kūrybą kaip Homeras žodžiu. Skaitė būrams, draugams.

8. Iki Donelaičio visa kūryba buvo utilitarinės paskirties (giesmės, vadovėliai, patarimai ir kt.). Donelaitis „Metus“ taip pat kūrė ne kaip estetinę funkciją turinčią grožinę literatūrą, bet kaip kūrinį, kuris padės išugdyti dorą valstietį. Donelaitis – švietėjas, jam atrodė labai svarbu išsaugoti dorą ir tikėjimą. „Metų“ tikslas – paaiškinti, kaip reikia teisingai gyventi.

9. Ak, jūs miestų kunigai, neprivalą su žemės ūkiu kamuotis, kokie jūs laimingi.“ Šios Donelaičio eilutės leidžia teigti, kad jis nesitapatino su būrais. Poetas kilęs ne iš baudžiauninkų šeimos. Nė vienas iš Donelaičio brolių neliko prie žemės. Vienas brolis turtingas juvelyras, kitas laikė smuklę. Kunigai Prūsijoje buvo turtingi žmonės, valdė apie 40 hektarų žemės, turėjo samdyti šeimyną. Ruigys teigė, kad Donelaitis per 32 kunigavimo metus žemes vos iš tolo matęs. Ūkiu rūpinosi žmona. Užtat didžioji Donelaičio aistra – sodas, kuris tuo metu buvo labai madingas dalykas. Kalbėdamas apie savo sodą, Donelaitis sakė: „Reikia ką nors palikti ainiams.“ Likimo ironija: sodo neliko nė žymės, ainiams liko poema „Metai“.

10. Atsakyti į klausimus (dalomoji medžiaga). K. Donelaičio asmenybės interpretacija literatūroje. Eseistinio Just. Marcinkevičiaus straipsnio aptarimas.

11. Remiantis „Metais“ (visomis 4 dalimis), raštu pagrįsti (parašyti argumentus): • GAMTA – GYVENIMO MOKYTOJA, atskleidžianti visą gyvenimo išmintį (parašyti teiginius bei nurodyti epizodus, kurie įrodytų). Ne mažiau kaip 5. • ŽMOGAUS GYVENIMO APMĄSTYMAI – parašyti teiginius teiginius bei nurodyti epizodus, kurie įrodytų.

12. GAMTA – GYVENIMOMOKYTOJA Kokią gyvenimo išmintį ji atskleidžia būrui? Gamtos pasaulis – labai konkreti, gyva, stichiška tikrovė. Gamta yra susieta su žmonių gyvenimo įvykiais ir jų nuotaika. Pavasaris – tai gamtos pabudimo metas, garsų, spalvų ir linksmybės bei pavasarinių darbų metas. Rudens lietūs liūdnai nuteikia būrą, bet tai sotesnis metas, kai galima pasidžiaugti vasaros darbų vaisiais, pasisvečiuoti, paplepėti. Šis gamtos pasikeitimų vaizdavimas leidžia poetui kalbėti apie gyvenimo priešybes, kurti įvairiapusį būrų gyvenimo paveikslą. Poemoje daug gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikšmes. Ištraukų analizė.

13. Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. [B.Paskalis] Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. [J.V.Gėtė] Jonas Balčius straipsnyje „Baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitai Kristijono Donelaičio „Metuose“ pastebi, kad, nors K. Donelaitis išpažino ir skelbė krikščioniškąsias vertybes, jo „Metuose“ galima atrasti ir baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitus: gamtos ritmų ir cikliškumo pajautą, herojai iš dalies vertinami pagal tai, koks jų santykis su gamta: „viežlybieji“ būrai džiaugiasi pavasariu, jį sveikina, o nenaudėlis Slunkius nekenčia atbundančios gamtos ir būsimų pavasario darbų.

14. ŽMOGAUS GYVENIMO APMĄSTYMAI • Žemdirbiškų vargų apmąstymas: blogis atsirado dėl pirmųjų žmonių – Adomo ir jo „pačiutės“ Ievos nusižengimo, todėl jis nepakeičiamas pasaulio tvarkos elementas. • Pričkaus samprotavimai apie žmogaus amžių. • Pričkaus samprotavimai apie vargo priežastis. • Ištraukų aptarimas.

15. Namų darbai • Metai. Pavasario linksmybės. 1. Pavasario vaizdai. 2. Pasakojimas apie lakštingalą. Komentuojamasis skaitymas.

16. Kelios pastabos apie lakštingalos epizodą („Pavasario linksmybės“) Gamtos pasaulis vaizduojamas paraleliai su žmogumi. „Lakštingala kytriai pasislėpus“. Net bendrame chore vertinamas individualumas. „Ak šlovings Dieve! Koks gudrus tavo sutaikyms!“ Leibnicas teigė: „Mūsų pasaulis geriausias iš geriausių, nes jei Dievas jį galėjo geresnį sukurti, sunku patikėti, kad to nepadarė.“ Vargonų garsas – antrinis, lakštingalos giesmė - tikrasis grožis. Žmogus tik imituoja tobulą pirminį gamtos grožį. Donelaitis teigia, kad nesvarbu, kaip atrodai, svarbu, kaip čiauški. Žmogaus permainos atvirkštinės: gražus, bet glūpas.

17. KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ?Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“

18. Valstietiškų vertybių sistema: Kaip santykis su tikrove DARBAS Kaip moralinė laikysena KUKLUMAS Kaip gyvenimo būdas PAPRASTUMAS

19. SLUNKIAUS „FILOSOFIJA“ IR PRIČKAUS PAMOKYMAI (psl. 175–177) • Kokie jausmai ir kaip atskleidžiami? • Kokią mintį bando įteigti Slunkius? Kokių argumentų randa jai pagrįsti? Kaip jis stengiasi įtikinti samprotavimų teisingumu? • Kaip Slunkius ir jo tėvas supranta tradiciją? • Kaip į Slunkiaus išvedžiojimus reaguoja Pričkus? Kokiomis hiperbolėmis jis apibūdina Slunkiaus gyvenimą? • Kodėl lietuvininkams turėtų būti gėda dėl nenaudėlio elgesio? • Kokie yra veiklumą skatinančio Pričkaus argumentai?

20. Apibendrinimas. • Tinginystės garbei pasakyta kalba (vėliau –Vingių Jonas). • Slunkiaus gyvenimo filosofija kyla iš tingaus charakterio, kuris yra paveldėtas ir galbūt tam tikras baudžiauninko atsakas. • Slunkiui trūksta bendruomeniškumo jausmo (rūpintis lietuvininko garbe) ir motyvacijos veikti. • Slunkius, kaip ir kiti neigiami personažai, yra antivisuomeniški – jie veikia (neveikia) skatinami prigimties impulsų, todėl bendruomenėje yra stichiški, chaotiški ir pavojingi.

21. KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ?Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“

22. KOKIOS ŽMONIŲ YDOS GAJOS ?Pagal Slunkiaus monologą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“

23. Parašykite tris pagrindžiančius teiginius. KODĖL SVARBU ŽMOGUI KRITIŠKAI VERTINTI SAVO DARBĄ?

24. KODĖL PAVOJINGA PATEISINTI SAVO BLOGUS DARBUS? Parašykite tris pagrindžiančius teiginius.

25. Tinginystė gadina žmogaus charakterįKokios ydos pražūtingos asmenybei?Ar savęs teisinimas slopina sąžinę? Pasirinkite vieną iš duotų rašinio temų. Parašykite teiginius rašinio dėstymui. Sukurkite vieną dėstymo pastraipą pasinaudodami Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ Slunkiaus monologu, kitais literatūros ir visuomeniniais pavyzdžiais.

26. Būrai. • Poemos veikėjai būrai. Jų santykiai: rusoistinių idėjų apie visų žmonių lygybę atšvaitai. • Darbo vaizdų moralinis-psichologinis įprasminimas. Ilgaamžė kaimo žmogaus patirtis, galvosena, psichologija, jausmai. • Pagal dalomąją medžiagą.

27. Užduotys • Perskaityti Rudens gamtos vaizdas (vadovėlis, psl. 184–186). Išsianalizuoti pagal dalomąją medžiagą. • Susipažinti su būrų gyvenimu (dalomoji medžiagą). • Užpildyti lentelę (dalomosios medžiagos 1 lapo pusė). • Išplėtoti teiginius (parašyti po vieną pastraipą – remtis vadovėlio teorine medžiaga, psl. 159–169 bei K. Donelaičio poema „Metai“): • Darbo vaizdų moralinis-psichologinis įprasminimas ir • Ilgaamžė kaimo žmogaus patirtis, galvosena, psichologija, jausmai.

28. Teiginiai • Poema yra apie baudžiauninką lietuvį. Antikos pavyzdžiu daugelyje gamtinės poezijos kūrinių vaizduojami idealizuoti valstiečiai. K. Donelaitis vaizduoja realius valstiečius, net leidžia jiems kalbėti (Anot Lepnerio, lietuvis – tai jautis, tik be ragų. Valstiečiams negalima leisti kalbėti, nes jie neturi subtilesnių jausmų). • Tautinis nusistatymas. K. Donelaitis pripažįsta teisę egzistuoti lietuviams, gana priešiškai nusistatęs prieš kitas tautas.

29. Darbo vaizdų moralinis-psichologinis įprasminimas (1) Ar visi darbai yra vienodai garbingi? • Mėšlavėžis ir gerojo pono prisiminimas (179–181). • Pričkaus pamokymai apie mėšlavėžį (181–182). • Šienapjūtė (182). • Pričkus gėrisi moterų darbais. • Mėšlavėžis – baudžiavinis darbas, tačiau jis reiškia ne tik ponų tvarkymą bei laukų trešimą: simboliniame lygmenyje tai savotiškas valstiečių gyvenimo apsivalymas, atsinaujinimas. Į mėšlavėžį būrai skuba su džiaugsmu kaip į šventę, net nauju apavu pasipuošę. • Pati gamta skatina būrus imtis vienokių ar kitokių darbų. • Šienapjūtė vaizduojama kaip kova, palyginama su veržliais ir masiškais karo veiksmais. • Gyvybės proceso antroji pusė yra mirti. Išryškėja Baroko mintis – „Atmink, kad mirsi“. • Moterys dirba tradicinius moteriškus darbus, bet yra lygiavertės būrų bendruomenės narės, nuo jų veiklos priklauso ir būrų išvaizda (apranga).

30. Darbo vaizdų moralinis-psichologinis įprasminimas (2) • Baudžiavinis išnaudotojiškas darbas yra tikras vargas, todėl poemoje daug aimanų ir dejonių. Vargas, vargti, vargdienieniai yra bene dažniausi šio kūrinio žodžio. Tokia darbo samprata leidžia pateisinti Slunkiaus „tinginystės filosofiją“, suprantamesnė yra ir kitų „nenaudėlių“ elgsena. • Darbas yra sveikos žmogaus prigimties požymis – jis teikia ekonominės naudos, skatina pasitikėjimą gyvenimu ir kelia džiaugsmingų emocijų. • Darbas susieja žmogų su bendruomene ir gamtos pasauliu, moko išminties. Dirbantis žmogus jaučiasi esąs prasminga pasaulio dalis, o gyvenimas atrodo kaip pareigos Dievui ir bendruomenei vykdymas. Darbo, kuriam žmogų pašaukia ne dvaras, o gamta (pvz., putpelė šienauti), vaizdai poemoje aprašomi su pasigėrėjimu, hiperbolizuojant veiksmo energiją, motyvuojant šią žmogaus veiklą ekonominiais interesais (derliaus, maisto vaizdai). • Darbas yra esminis šio pasaulio dėsnis, būro akimis – beveik religinis įstatymas. Todėl dirbti reikia su džiaugsmu, nes darbas – žmogaus gyvenimo pagrindas, visų jo vertybių ištakos. Svarbu – darbas sau, darbas ponui.

31. Ilgaamžė kaimo žmogaus patirtis, galvosena, psichologija, jausmai. • Viską valdo laikas, o žmogui reikia kantrybės gyvenimo sunkumams pakelti. • Pasaulis sumanytas Dievo – jis viskuo rūpinasi. • Dievo valia žmogui nesuvokiama, bet žmogus gali juo pasitikėti kaip tėviškuoju globėju ir suteikti savo gyvenimui vertę konkrečiais darbais. • Žemę dirbančiam žmogui svetimos abstrakcijos, jis mąsto konkrečiai, daiktiškai, ūkiškai. • Gamta yra didžioji valstiečio mokytoja, nes jos amžinuosiuose ritmuose žemės žmogus įžvelgia paties Dievo buvimą. Arčiausiai Dievo yra gyvūnai, paukščiai – jie moko žmogų gyventi ir tenkintis mažu, atėjus laikui šaukia dirbti. Nutolęs nuo gamtos žmogus nebemato pavyzdžio ir moraliai išsigimsta, išaukština save ir ima neigti aukščiausiąjį tvarkos autorių. • Pakeisti tvarkos negalima – įmanoma tik suvokti priežastis, guodžiantis, kad vis dėlto pasaulis teisingas, jame yra tartum gėrio ir blogio pusiausvyra.

32. Išskirtinis dėmesys valgiui. Vegetarizmas. • Pričkus pasakoja apie ponų vaišes (psl. 189-190) • Riebūs rudens valgiai (psl 191–192).

33. Kur meilės tema? • Vestuvių šventė (psl. 186 –189).

34. Apibendrinkime... • Ar asmens vertybes ir pasirinkimą nulemia istorinis laikas? Pagrįsti. • Kaip K. Donelaitis gina žmogaus orumą?

35. Rengimasis rašiniui

36. Rašinio planavimas • 1. Renkama medžiaga: perskaitomas dar kartą kūrinys atsirenkant visus epizodus, kurie tinka temai. • 2. Užsirašomos viename lape apibendrinamosios mintys. • 3. Ieškoma minčių sąsajų, jos grupuojamos. • 4. Suformuluojama pagrindinė rašinio mintis. Ji tinka dėstymui pavadinti. Apgalvojama įžanga ir pabaiga. • 5. Rašomas planas. • Siūloma rašyti sudėtinį planą. • Trumpai pasižymima, kuo teiginius reikės paremti. • Kiekviena plano padala reiškia pastraipą.

37. Socialinio teisingumo siekimas „Metuose. Medžiagos rinkimas. Lakštingalos epizodas. Kuklumo-vertingumo ir pasipūtimo-kvailumo opozicija epizode. Socialinė opozicijos potekstė. • Erelis sukviečia paukščių sueigą. Įterpiamas epizodas apie persivalgiusį poną. Požiūris į ponus ir jų gyvenimo būdą. • Lauro pamokymai nepavydėti kitiems socialiniams sluoksniams, jausti savo pačių vertę. „Vasaros darbai“ • Baudžiauninkai renkasi į mėšlavežį. Šis epizodas – idealių pono ir baudžiauninkų santykių modelis. • Pričkus subara baudžiauninkus už tuščias kalbas ir pasako iškilmingą kalbą apie mėšlavežį. Kalboje išaukštinamas darbas ir jį atliekantis būras. „Rudenio gėrybės“ • 1. Pričkaus pasakojimas vestuvėse apie ponų vaišes. • 2. Bužo kalba apie baudžiauninkų socialinį vaidmenį ir to vaidmens neatitinkantį požiūrį į juos yra įžanga į Pričkaus skundą dėl savo likimo. Pričkaus skundas. „Žiemos rūpesčiai“ • Baudžiauninkų krivulėje Pričkus smerkia ne tik miško vagystes. Jo kalbos pagrindinė mintis – amoralumas apskritai netinka lietuviams. • Baudžiauninkai veža į Karaliaučių parduoti amstroto grūdus. Lauras skundžiasi vieno iš ponų tarnų, Kasparo, elgesiu. Pričkus jį subara ir primena, ką baudžiauninkui gali padaryti ponas, kokia galia yra suteikta ponui. Tą galią iliustruoja Pričkaus likimas. Satyrinis šykščiojo amstroto paveikslas. Apie Pričkaus likimą kalbama santūriai. Ne tik šykštusis amstrotas, bet ir visi ponai pasmerkiami Selmo kalboje. • Poemoje ne kartą kalbama apie lietuvių ir kolonistų santykius. Ypač daug piktų žodžių pasako Lauras poemos pabaigoje. Selmas primena tiesą, kuri nepadarytų gėdos ir šiais politinio korektiškumo laikais: ne tautybė, o moralumas lemia žmogaus vertę.

38. Apibendrinamosios mintys • Kūrinyje supriešinami baudžiauninkai ir ponai. Kodėl? • Apsirijusio pono epizodas: ponai nevertina gyvenimo, nesilaiko Dievo nustatytos tvarkos. • Žmogus gyvena ne rojuje, žemėje savo buitį jis susikuria darbu. • Baudžiauninkai sukuria visas gėrybes (odė mėšlui). • Ponai elgiasi su būrais netinkamai: gerojo amstroto pavyzdys rodo, kad ponai galėtų elgtis tėviškai. • Ponų gyvenimo būdas yra neteisingas (persirijusio pono, ponų vaišių epizodai, keikūnas vakmistras ir pan.). • Šykštusis amstrotas savo elgesiu įrodo, kokia galia yra suteikta ponui: dėl šilingo įsako negyvai užplakti Pričkų. • Selmo lūpomis išsakomas pasipiktinimas visais ponais, jiems grasinama Paskutiniojo teismo bausmėmis. • Prūsų Lietuvoje visi ponai yra vokiečiai (dar kryžiuočiai išžudė visus bajorus, o valstiečius pavertė baudžiaunininkais). Socialinė nelygybė sustiprina tautinį ponų ir valstiečių antagonizmą. Po maro vykdoma kolonizavimo politika, geresnės sąlygos kolonistams sustiprina senųjų krašto gyventojų ir kolonistų priešiškumą. K. Donelaitis gina lietuvių teisę oriai gyventi savo krašte.

39. Ieškoma minčių sąsajų, jos grupuojamos. • Darbas kaip visų gėrybių šaltinis ir žmogaus vertės matas. • Būrai yra aukštesnės moralės nei ponai. • Iš prigimties visi žmonės yra lygūs. • Būrų socialinė padėtis neatitinka jų socialinio vaidmens. Tai neteisinga. • K. Donelaitis gina lietuvių teisę oriai gyventi savo krašte. Smerkia jų skriaudėjus.

40. Suformuluojama pagrindinė rašinio mintis. Ji tinka dėstymui pavadinti. Apgalvojama įžanga ir pabaiga. Ne visa surinkta medžiaga ir ne visos mintys panaudojamos: atsirenkama tai, kas svarbu pasirinktam aspektui. Pagrindinė mintis leidžia susieti kūrinį su kontekstu: autoriaus nuostatomis, epochos idėjomis, žanro reikalavimais, amžinosiomis temomis ir pan. • Su Apšvieta susijusi prigimtinės žmonių lygybės idėja. • Apšvieta iškėlė tikslą tobulinti, gerinti pasaulį. Su tuo siejasi Donelaičio noras padrąsinti savo tautą, leisti jai pajusti savo vertę, suteikia jėgų priešintis socialinei neteisybei. Pagrindinė mintis galėtų būti: • „Metuose“ iškeliamas baudžiaunininkų socialinis vaidmuo ir smerkiami išnaudotojai. Įžanga: • Poemos didaktiškumas ir socialinės teisybės siekimas kyla iš K. Donelaičio rūpinimosi savo tauta. Ką rašyti pabaigoje? • Programa siūlo aktualizuoti kūrinius, sieti juos su dabartimi. To reikėtų nesubanalinti, neužmiršti, kad tai ne vienintelis pabaigos variantas: • K. Donelaičio rūpinimasis lietuvių valstiečių likimu galėtų būti išsilavinusio žmogaus santykio su savo tauta pavyzdys šiandien.

41. Planas I. Poemos didaktiškumas ir socialinės teisybės siekimas kyla iš K. Donelaičio rūpinimosi savo tauta. II. „Metuose“ iškeliamas baudžiauninko socialinis vaidmuo ir smerkiami išnaudotojai. 1. Darbas poemoje yra visų gėrybių šaltinis ir žmogaus vertės matas: a) baudžiauninkai savo darbu sukuria visas vertybes (mėšlavežio epizodas); b) ponų gyvenimo būdas yra amoralus (persirijusio pono, ponų vaišių epizodai). 2. Ponai savo socialines pareigas atlieka netinkamai: a) gerojo amstroto pavyzdys parodo, ko iš ponų tikimasi; b) šykščiojo pono elgesys pasmerkiamas. 3. Poemoje pasmerkiama kolonizavimo politika. III. K. Donelaičio rūpinimasis lietuvių valstiečių likimu galėtų būti išsilavinusio žmogaus santykio su savo tauta pavyzdys šiandien.

42. Įžangos pavyzdys. XVIII a. sukurta Kristijono Donelaičio poema „Metai“ yra Apšvietos epochos kūrinys. Kaip ir būdinga Apšvietos kūriniams, „Metuose“ bandoma įtikinti adresatą, kokiomis vertybėmis jis turi grįsti savo gyvenimą. Pasakotoją su poemos adresatu – lietuvių valstiečių bendruomene – sieja priklausymas tai pačiai tautai. Kūrinys kyla iš noro pamokyti savo tautą, kad apsukęs metų ratą gyvenimas tęstųsi toliau, į naują pavasarį ir dar daugybę kitų pavasarių. Tačiau ne bet koks, o moralus gyvenimas tesuteikia žmogaus egzistencijai vertę, todėl poemoje autorius skatina būrų orumą ir moko elgtis „viežlybai“, o ponus ir jų gyvenimo būdą smerkia. Poemoje nuolat primenama prigimtinės žmonių lygybės idėja ir išaukštinamas valstiečio darbas, piktinamasi tuo, kad būrų socialinė padėtis neatitinka jų socialinio vaidmens.

43. Ar iš tiesų visi žmonės lygūs? • „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus.“ Orvelas. • Biblija. • K. Donelaitis, vertinęs visus pagal moralinius kriterijus.