7 tema. Konfliktų teorijos požiūris sporto sociologijoje

1. 7 tema. Konfliktų teorijos požiūris sporto sociologijoje TRS-4 2012 10 19 Saulius Kavaliauskas Paskaitą rasite http://www.lkka.lt/PSK http://www.sportofeja.lt/index.php?id=116 Arba atsiuntę prašymą s.kavaliauskas@lkka.lt;

2. Paskaitos planas • Konfliktų teorijos pagrindiniai teiginiai; • Konfliktų sporte tipai (sociologinis požiūris) • Socialinė stratifikacija ir sportas;

3. Literatūra • Dahrendorf. R. (1996) Modernusis socialinis konfliktas. Vilnius: Pradai. • Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64; • Giddens.A. (2005) Sociologija Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 21-35; 609-623. • Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI • Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: Homo Liber. P. 11-28 • McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35 • Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99.

4. Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos) • Funkcionalizmas (sportas yra socialinės sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios tam tikras funkcijas); • Konfliktų teorija (sportą sudaro konfliktuojantys socialiniai sluoksniai besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte (elitinis ir masinis sportas)

5. The Sociological Perspectives • 2. The conflict perspective has a different set of assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory sees society as a struggle for power among various social groups. Social order is, therefore, maintained by authority backed by influence, coercion, or the use of force. Change occurs out of conflict. Conflict between groups can occur over values. In highly complex societies such as ours, it is less likely that all members of society share a set of common norms and values. Conflict can also occur over wealth, power, and prestige. Many sociologists, including the authors of your textbook, believe that conflict over wealth and power is the basic cause of most social problems.

6. Formavosi Karlo Markso darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas sudaro pačią visuomenės esmę. Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra kapitalistai ir samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai siekia viešpatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat konfliktuoja. Sporte visą laiką kilo klausimas ar sportas tai darbas ar laisvalaikio (mėgėjiška) veiklą Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų šaltinis. Jis pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir revoliucija pakeis visuomenę. Pagal Markso teoriją, klasių konfliktas yra varomoji istorijos jėga. Marksistai sociologai sportą laikė kaip savotiška darbininkų klasės išnaudojimo būdu. Fizinis darbas buvo suprantamas kaip tokio išnaudojimo kriterijus. Ilgą laiką sportas buvo laikomas išnaudotojų klasės atributu. Sportas darbininkams kai kuriems post marksizmo apologetams netiko. Konfliktų teorija

7. Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija. Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį. Dahrendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi. Konfliktų teorija

8. 1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės (socialinės sistemos) skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas. 2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms, pavyzdžiui, savininkų darbuotojams, karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir t.t. 3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir vandenį. 4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę. 5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali (ar negali) organizuoti politines grupes. Dahrendorfo teorijos teiginiai

9. 1. Kokias bruožais pasižymi sporto (sporto šakos) valdymas, konfliktas (ai) ir spaudimas? 2. Kuo pagrįsta valdžia sporte apskritai ar konkrečioje sporto šakoje? 3. Kokios grupės veikia sporte ar konkrečioje sporto šakoje? Kokius interesus jos turi? Kokie interesai deklaruojami viešai, o kokie slepiami nuo kitų grupių ar visos visuomenės? 4. Kaip vyksta bendrų interesų suvokimas sporte? Kokius konfliktus tai sukelia?. Kokie konfliktai vyksta, kai: a) visa valdžia sporte sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios sporto valdyme, neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali (ar negali) laisvai organizuoti grupes pagal savo interesus. Sporte vykstančių konfliktų analizė remiantis Dahrendorfo teorijos teiginiais

10. Klausimai pamąstymui • Kokios būdingus valdžios pavyzdžius galite nurodyti sporte kaip socialinėje sistemoje ? • Kokios socialinės grupės turi skirtingus, prieštaraujančius vieni kitiems, interesus? • Kada paaštrėja konfliktai sporte? Pasiremkite Dahrendorfo teiginiais.

11. Funkcionalizmas ir konflikto teorija skiriasi savo esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir kyla konfliktai. Funkcionalistai didžiausią reikšmę suteikia visų visuomenės narių sutarimui bendrų vertybių atžvilgiu, o konflikto teorijos pasekėjai pagrindinį dėmesį skiria vienų visuomenės narių viešpatavimui kitų atžvilgiu Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

12. Kiekviena šių teorijų turi savų trūkumų. Funkcionalizmas neįvertina to fakto, kad daugumoje visuomenių niekada nepasiekiamas visiškas sutarimas bendrų vertybių atžvilgiu; konflikto teorija nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia, nepaisant nuolatinių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pagrindinių politinių JAV partijų nuomonės ekonominės politikos klausimais skiriasi, tačiau nepaisant respublikonų ir demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo būdu pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą. Panaši situacija yra Lietuvoje, kur kelios politinės partijos besivaržydamos dėl valdžios galų gale susitaria dėl svarbiausių valstybės valdymo gairių. Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

13. Ginčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių dar tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima vadinti visuomene. Iš kitos pusės, suprantama, kad daugelis grupių visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje, ir nuolatos vyksta permainos. Teisingiausias teorinis požiūris būtų siekis apjungti šiuos du požiūrius. Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

14. Konfliktai sporte • Pagal santykį su aplinka • Vidiniai – išoriniai konfliktai; • Pagal dalyvaujančių asmenų skaičių • Tarpasmeniniai konfliktai; • Tarpgrupiniai konfliktai; • Tarpinstituciniai konfliktai • Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdį • Ekonominiai konfliktai; • Technologiniai konfliktai; • Socialiniai konfliktai; • Sportinės veiklos konfliktai.

15. Konfliktai sporte • Pagal sporte dalyvaujančių socialinių subjektų socialines charakteristikas • Teritoriniai (gyvenamosios vietos, varžybų vietos) konfliktai; • Amžiaus (kartų konfliktai); • Lyties (vyrų – moterų konfliktai paremti seksizmu); • Konfliktai tarp sporto šakų .

16. Vidiniai – išoriniai konfliktai • Vidiniai konfliktai vyksta pačioje sporto sistemoje. Į juos įtraukiami socialiniai subjektai dalyvaujantys sportinėje veikloje (pvz. Konfliktai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje); • Išoriniai konfliktai vyksta tarp subjektų dalyvaujančių sportinėje veikloje ir išorėje veikiančių subjektų (pvz. Treneriai – žurnalistai, sportininkai – gydytojai);

17. Pagal dalyvaujančių asmenų skaičių • Tarpasmeniniai konfliktai (tarp trenerio- sportininko, tarp sportininkų, tarp trenerių, tarp vadybininko (agento) ir sportininko ir t. t.) ; • Tarpgrupiniai konfliktai; (tarp komandų, rinktinių, ir t.t) • Tarpinstituciniai konfliktai (sporto – švietimo, sporto - žiniasklaidos)

18. Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdį • Ekonominiai konfliktai (subjektai siekia tam tikros naudos pažeisdami kitų interesus); • Technologiniai konfliktai (dėl sporte naudojamų technologijų patikimumo, funkcionalumo, konkurencijos). Kaip pavyzdys Adidas – Puma konfliktas, kuris išsivystė iš šeimyninio konflikto. • Socialiniai konfliktai (tarp įvairių grupių, turinčių interesų sporte – kaip pavyzdys - žiūrovų (fanų) konfliktai); • Sportinės veiklos konfliktai (juos sukelia skirtingai apibrėžiamos varžybinės situacijos).

19. Užduotis medžiagos įtvirtinimui • Išanalizuokite konfliktą, vykstantį Lietuvos futbolo federacijoje. Pabandykite nustatyti socialines grupes, turinčias skirtingus interesus (ekonominis aspektas); konflikte dalyvaujančių asmenų teritorinę priklausomybę, o taip pat kitas institucijas, dalyvaujančias konflikte. • Kaip paveiks šis konfliktas futbolo raidą Lietuvoje?

20. Socialinė stratifikacija • Socialinė stratifikacija (stratus-sluoksnis)– labai svarbi sociologinės analizės sritis, padedanti atskleisti “tikrąją” padėties visuomenėje prasmę. • Stratifikacijos teorija teigia, kad kiekvieną visuomenę sudaro lygmenys, tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos (hierarchijos) ir subordinacijos (paklusnumo) ryšiais, kurių išraiška gali būti galia, privilegijos ar prestižas. • Paprasčiau sakant, stratifikacija reiškia, kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. Kai kurių sluoksnių (stratų) rangas yra aukštesnis, kai kurių žemesnis. Jų visuma ir sudaro konkrečios visuomenės stratifikacijos sistemą.

21. Socialinės padėties “dovanos” • Kriterijai, pagal kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams, labai skiriasi įvairiose visuomenėse, tačiau ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos, grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. • Trys pagrindinės socialinės padėties “dovanos” – valdžia (įtakos sferos), privilegijos ir prestižas – gana dažnai nesutampa, o egzistuoja greta skirtingose stratifikacijos sistemose. • Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėje yra klasių sistema. Klasės sąvoka apibrėžiam nevienareikšmiškai

22. Klasės samprata • Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. Tai reiškia, kad socialinė padėtis nėra nekintanti, kad savo gyvenime žmonės ją keičia: gerina arba blogina, jokia padėtis nėra visiškai tvirta. • Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. Demonstruodamas simbolius (pvz. materialius daiktus, priklausymą tam tikroms bendrijoms ir pan.), žmogus tarsi parodo pasauliui, kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. • Žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška – sociologai ją vadina statuso simboliu;

23. Klasė kaip ekonominė ir socialinė kategorija • Klasė pirmiausiai apibrėžiama ekonomikos atžvilgiu, o normali ekonomikos raida laiduoja, kad tie, kurie dabar turi, ateityje dar papildys savo turtus. • Tačiau klasė lemia gyvenimiškas galimybes srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su ekonomika. Individo klasinė padėtis sąlygoja, kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai, kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai

24. Klasė kaip ekonominė ir socialinė kategorija • Skirtingų mūsų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos ir kokybiškai skirtingos. • Sumanus sociologas, turėdamas du pagrindinius klasės parametrus – pajamas ir profesiją, sugeba daug ką nuspėti apie dominantį individą, net jei nėra daugiau jokios kitos informacijos. • Šie spėjimai bus statistinio pobūdžio, t.y. tikimybiniai teiginiai su tam tikra paklaida. Nepaisant to, jie gali labai gerai atitikti tikrovę. (P. Berger,1995)

25. Socialinė atskirtis • Socialinė atskirtis - visuomenės atsisakymas kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir panašiai.

26. “Institucija” • Sociologinė sąvoka, kuria grindžiama socialinių struktūrų funkcionavimo samprata, yra “institucija”. Ji paprastai apibrėžiama kaip tam tikras socialinių veiksmų kompleksas. Galima kalbėti apie teisę, klasę, santuoką ar organizuotą religiją kaip apie konstituojančias institucijas. Toks apibrėžimas nepasako, kaip institucija susijusi su individų veikla. • Vaizdingai į ši klausimą atsakė šiuolaikinis vokiečių sociologas Arnoldas Gehlenas. Jis suvokia instituciją kaip reguliuojantį faktorių, valdantį žmogaus veiklą taip, kaip instinktai valdo gyvūnų elgesį. Kitaip tariant, institucijos pateikia metodikas, pagal kurias modeliuojamas žmogaus elgesys, priverčiantis eiti jį visuomenės pageidaujamomis vėžėmis. Ir tai pasiekiama pateikiant šias vėžiasindividui kaip vieninteles galimas.

27. Visuomenės objektyvumas • Visuomenė, kaip objektyvus ir išorinis reiškinys, aiškiausiai stoja prieš mus kaip prievartos forma. Jos institucijos modeliuoja mūsų veiksmus ir net formuoja mūsų lūkesčius. Institucijos atlygina mums, jei išliekame apibrėžtos veiklos ribose. Jeigu jas peržengiame, visuomenė turi daugybę įvairių kontrolės bei prievartos priemonių. • Bet kuriuo momentu visuomenės sankcijos pajėgios mus izoliuoti nuo draugų, pasmerkti pajuokai, atimti pragyvenimo šaltinį, laisvę. Visuomenės įstatymai ir moralė gali atrasti įmantriausių pateisinimų kiekvienai iš šių sankcijų, kurioms pritars dauguma mūsų bendrapiliečių, jei jomis baudžiama už nukrypimus nuo normų.

28. Visuomenės objektyvumas • Mūsų visuomenė yra tik istorinis esinys, savo gyvavimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. Visuomenė gyvavo iki mūsų ir pergyvens mus. Ji buvo čia iki mums gimstant ir liks čia po mūsų mirties. Mūsų gyvenimai tėra tik epizodai jos didingame žygyje per laiką. Taigi – visuomenė yra mūsų įkalinimo istorijoje sienos. P. Berger, 1963

29. Konfliktų teorijos požiūrio pritaikymo galimybėssporto sociologijoje • Supratimas apie sportą, jame vykstančius konfliktus, susijusius su skirtinguose socialiniuose sluoksniuose veikiančiais individais, turinčiais skirtingas socialinės padėties “dovanas” valdžią, privilegijas ir prestižą- padeda individams socialinėje karjeroje bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo sąlyga, konfliktų valdymas būtinas sporto organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui.

30. Užduotis medžiagos įtvirtinimui • Išanalizuokite konfliktus, vykusius dėl penkiakovininkės Donatos Rimšaitės, maratono bėgikės Živilės Balčiūnaitės, plaukikės Rūtos Meilutytės . Sudarykite palyginimo lentelę šiais kriterijais: • Asmenys arba socialinės grupes, turinčias skirtingus ekonominius interesus • Asmenys arba socialinės grupes, turinčias skirtingus interesus nacionalinis aspektu; • Į konfliktą įtrauktų sporto valdymo grupių žinybinę priklausomybę (anti-dopingas, sporto arbitražas), • Žiniasklaidos vaidmuo šiuose konfliktuose. • Kaip paveiks šie konfliktai sporto raidą Lietuvoje?

31. Užduotis medžiagos įtvirtinimui • Kokios Lietuvos sporto federacijose ar sporto organizacijose 2005-2012 metais vyko konfliktai? • Kokios valdžios siekė jame dalyvaujantys subjektai? • Dėl kokių privilegijų buvo kovojama? • Kaip pakito dalyvaujančių subjektų pajamos po konflikto? • Kaip kito konflikte dalyvaujančių subjektų prestižas?