1 / 19

Kalbos dalys

alec
Download Presentation

Kalbos dalys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Kalbos dalys Savarankiškos Nesavarankiškos Jausmines

    2. Savarankiškos kalbos dalys Daiktavardis Budvardis Skaitvardis Ivardis Veiksmažodis Prieveiksmis

    3. Nesavarankiškos kalbos dalys Prielinksnis Jungtukas Dalelyte

    4. Jausmines kalbos dalys Jaustukas ( pvz. : oi, ai, aciu, oho, dekui, viešpatie, a, ak ... ) Ištiktukas ( pvz. : braukšt, dribt, dzin, tekšt, pry pry pry ... )

    5. Daiktavardis Kalbos dalis Pavadina daiktus, reiškinius, veiksmus ir ypatybes Kaitoma skaiciais, linksniais Turi sangražine forma Turi gimine, bet ja nekaitomas Gali buti konkretieji ( daiktai, augalai, gyvunai, žmones, vietoves ), abstraktieji (reiškiniai, veiksmai, ypatybes), bendriniai ( daiktu ir asmenu pavadinimai ), tikriniai ( asmenu vardai, pavardes, slapyvardžiai, vietovardžiai ir t.t. ) Turi penkias linksniuotes. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Skyrius (tikrinis ar bendrinis). Gimine (vyriškoji, moteriškoji). Linksniuote, skaicius, linksnis. Kuo eina sakinyje.

    6. Budvardis Kalbos dalis Parodo daikto ypatybe. Atsako i klausimus Koks? Kokia? Kuris? Kuri? Gali buti paprastieji ir ivardžiuotiniai. Turi penkis laipsnius : nelyginamaji, aukštelesniji, aukštesniji, aukšciausiaji ir visu aukšciausiaji. Kaitomas giminemis, skaiciais, linksniais, kai kurie laipsniuojami. Turi tris linksniuotes. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma Kalbos dalis. Rušis. Linksniuote. Laipsnis. Gimine, skaicius, linksnis. Kuo eina sakinyje.

    7. Veiksmažodis Kalbos dalis. Reiškia veiksma arba busena. Pagrindines veiksmažodžio formos : bendratis, esamojo laiko III asmuo ir butojo kartinio laiko III asmuo. Gali buti sangražinis arba beasmenis. Turi tris asmenuotes. Turi tris nuosakas : tiesiogine, tariamaja ir liepiamaja. Tiesiogine nuosaka turi keturis laikus. Turi tris vienaskaitos ir daugiskaitos asmenis. Kaitoma nuosakomis, laikais, skaiciais ir asmenimis. Gramatinio nagrinejimo planas : Pagrindines formos. Kalbos dalis. Sangražinis ar beasmenis. Asmenuote. Nuosaka. Laikas, skaicius, asmuo. Kuo eina sakinyje.

    8. Skaitvardis Kalbos dalis. Žymi daiktu kieki ar parodo ju skaiciuojamaja vieta eileje. Gali buti kiekinis – poskyris; kelintinis – paprastasis ar ivardžiuotinis. Kaitomas giminemis, skaiciais ir linksniais. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Skyrius ( jei kiekinis – poskyris; jei kelintinis – paprastasis ar ivardžiuotinis ). Gimine, skaicius, linksnis ( jei kaitomas ). Kuo eina sakinyje.

    9. Ivardis Kalbos dalis. Ivardija daikta, asmeni ar ypatybe, bet nepavadina. Gali buti paprastieji, sangražiniai ar ivardžiuotiniai Rušys: asmeniniai, savybiniai, parodomieji, pažymimieji, nežymimieji, klausiamieji – santykiniai. Kaitomas skaiciais, linksniais, giminemis ( ne visi ). Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Kalbos dalis. Paprastasis ar ivardžiuotinis. Skyrius. Gimine, skaicius ( jei turi ). Linksnis. Kuo eina sakinyje.

    10. Prieveiksmis Kalbos dalis. Reiškia veiksmo ypatybe ar ypatybes ypatybe. Skyriai pagal reikšme : budo, kiekybes, vietos, laiko ir priežasties. Skyriai pagal kilme : daiktavardiniai, budvardiniai, skaitvardiniai, ivardiniai ir dalyviniai. Skyriai pagal daryba : sudurtiniai, sudetiniai, individualios darybos. Turi tris pagrindinius laipsnius : nelyginamasis, aukštesnysis ir aukšciausiasis. Gramatinio nagrinejimo planas: Kalbos dalis. Skyrius ( pagal reikšme ir pagal kilme ) Laipsnis ( jei laipsniuojamas ) Kuo eina sakinyje.

    11. Dalelyte Kalbos dalis ( nesavarankiška ). Ja sudaro nekaitomi žodžiai, suteikiantys sakiniui ar jo dalims papildomu prasminiu reikšmes atspalviu.

    12. Prielinksnis Kalbos dalis (nesavarankiška). Ji eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo žodžio ryši su kitais žodžiais. Skyriai pagal kilme : senybiniai, naujybiniai. Skyriai pagal vartojima (vartojami su vienu linksniu) : su kilmininku, galininku ir inagininku. Skyriai pagal vartojima (vartojami su keliais linksniais) : su kilmininku ir galininku, su kilmininku, galininku ir inagininku. Gramatinio nagrinejimo planas : Kalbos dalis. Skyrius ( pagal kilme ir pagal linksni, su kokiu vartojama ).

    13. Jungtukas Kalbos dalis (nesavarankiška). Ji jungia žodžius, ju junginius ir sudetinio sakinio demenis. Jungtuku skyriai : sujungiamieji ir prijungiamieji. Sujungiamieji jungtukai skirstomi i keturias dalis : paremiamieji, priešinamieji, skiriamieji ir sudedamieji. Gramatinio nagrinejimo planas : Kalbos dalis. Skyrius ( pagal tai, kaip jungia ).

    14. Jausmines kalbos dalys Jaustukas Kalbos dalis. Ji perteikia žmogaus emocijas, jausmus ar valios aktus bei paskatas, bet ju neivardija. Jungtukai, pagal sandara: pirminiai ir antriniai. Jungtukai, pagal reikšme: ypatingi jausminiai sušukimai, valia, liepimas, isakymas, pyktis, gailestis, abejone, šaltis, pasibjaurejimas, gyvuliu megdžiojimas ir šaukimas, kalbos etiketas. Ištiktukas Kalbos dalis. Ji reiškia ivairiu veiksmu sukeltus garsus ar vaizdus. Ištiktukai, pagal kilme : veiksmažodiniai, megdžiojamieji. Ištiktukai, pagal reikšme : veiksmo dinamiškumas, gyvunu garsu imitavimas, kalbejimo, juoko, valgymo, knarkimo ir kitu sukelti garsai, gamtos reiškiniu ir prietaisu garsai, veiksmo staigumas, nerupestingumas, nesvarbumas.

    15. Veiksmažodžio formos Veiksmažodžio formos yra keturios : Dalyvis ( pvz.: begantis, verkusi, skaitysimas ir t.t. ). Pusdalyvis ( pvz.: begdamas, žvalgydamiesi ir t.t. ). Padalyvis ( pvz.: begant, pusdavus, dirbdavusis ir t.t.). Budinys ( pvz.: vežte, šalte, begte ir t.t. ).

    16. Dalyvis Neasmenuojamoji veiksmažodžio forma. Ji turi veiksmažodžio ir budvardžio ypatybiu. Gali buti veikiamosios ir neveikiamosios rušies. Turi sangražine ir ivardžiuotine forma. Turi keturis laikus. Kaitomas giminemis, skaiciais, linksniais, laikais ir rušimis. Yra ir reikiamybes dalyviai, kurie padaromi iš bendraties kamieno ir reiškia iš reikiamo atlikti veiksmo kylancia ypatybe ( pvz.: rašytinas, rašytinos, dirbtina ir t.t. ). Gramatinio nagrinejimo planas: Pradine forma. Rušis. Sangražinis ar ivardžiuotinis. Laikas. Gimine, skaicius ir linksnis. Kuo eina sakinyje.

    17. Pusdalyvis Neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma. Ji reiškia to paties veikejo antraeili veiksma ir parodanti aplinkybe. Pusdalyvis padaromas iš veiksmažodžio bendraties kamieno. Turi priesaga - dam - . Gali buti sangražinis. Kaitomas giminemis, skaiciais. Sakinyje dažniausiai eina aplinkybe. Gramatinio nagrinejimo planas : Pradine forma. Sangražine forma ( jei turi ). Gimine, sakicius. Kuo eina sakinyje.

    18. Padalyvis Veiksmažodžio forma. Padaroma iš atitinkamu veiksmažodžio laiku. Kaitoma laikais. Turi sangražine forma. Pastaba : neasmenuojamas, nelinksniuojamas, neturi gimines ir galunes ( baigiasi priesaga! ). Sakinyje dažniausiai eina aplinkybe. Gramatinio nagrinejimo planas : Laikas. Kuo eina sakinyje.

    19. Budinys Veiksmažodžio forma. Turi veiksmažodžio šakni, pabrežianti ir sustiprinanti jos reikšme.

More Related