130 likes | 328 Views
Vilniaus pedagoginis universitetas Socialinės pedagogikos katedra. PILIETINĖ VISUOMENĖ IR DALYVAVIM O B Ū DAI. Prof. dr. Irena Zaleskienė, dr. Stephen M. Garrett, a sis . Angelė Tamulevičiūtė. PILIETINĖ VISUOMENĖS IR DALYVAVIMO BŪDAI PASKAITOS: antros savaitės tre čiadienį nuo 8.00
E N D
Vilniaus pedagoginis universitetas Socialinės pedagogikos katedra PILIETINĖ VISUOMENĖ IR DALYVAVIMO BŪDAI Prof. dr. Irena Zaleskienė, dr. Stephen M. Garrett, asis. Angelė Tamulevičiūtė
PILIETINĖ VISUOMENĖS IR DALYVAVIMO BŪDAI PASKAITOS: antros savaitės trečiadienį nuo 8.00 PRATYBOS: kiekvieną ketvirtadienį: I pogrupis - nuo 11.40 II pogrupis - nuo 13.30
VERTINIMAS Egzaminas Testas: iki 4 balų Aktyvus dalyvavimas paskaitų ir seminarų metu – 2,5 balo Parengtas ir viešai pristatytas grupinis projektas/ PILIETIS - iki 2,5; Papildomi kreditai – 1 balas
Stephen M. Garrett, PhD – pirmoji teorinė paskaita PASKAITOS TEMA Communicating Social Values for a Flourishing Society: What Kinds of Values are Needed for a Flourishing Society and How Should They be Communicated?
Pilietinės visuomenės samprata ir charakteristikos – antroji teorine paskaita Paskaitos tikslas: SUSIPAŽINTI IR ANALIZUOTI ĮVAIRIAS VISUOMENĖS CHARAKTERISTIKAS
Visuomenės samprata 1. Tai tam tikras gyvenimo būdas 2. Tam tikras žmonių susivienijimas, kurį sudaro tauta; 3. Tai sutartimis paremta ekonominė ir idėjinė organizacija 4. Tai tam tikra socialinio gyvenimo forma
Visuomenės požymiai (Robertsons) • Pastovi teritorija; • Visuomenės papildymas ir augimas vaikų gimstamumo būdu; • Išvystyta kultūra; • Politinė nepriklausomybė.
Visuomenės kaitos veiksniai (Lenski, 2000) • Nauji kultūros elementai • Naujos technologijos • Visuomenės tipai: rinkėjai, sodininkai, gyvulių augintojai, žemės ūkio, industrinės
Visuomenės kaitos veiksniai (Dahrendorfas, 1999) Valdžia, sukelianti konfliktus (vieni turi galimybių joje dalyvauti, kiti – ne); Mąstymo būdas (Weberis), nes technologijos priklauso nuo to kaip žmonės supranta juos supantį pasaulį. ,
Visuomenės kaitos veiksniai (Parsonsas, 2001) Visuomenė keičiasi, nes didėja specializacija. Todėl yra trijų tipų visuomenės: • Primityvios (medžiotojų, rinkėjų); • Tarpinės visuomenės (augalininkystė ir gyvulininkystė); • Modernios (išvystytos socialinės ir politiės institucijos)
Visuomenės tipologija (Risman) 1. Paprastos visuomenės (nėra socialinės nelygybės, nėra piniginių santykių;nėra valstybės, nedidelis individų skaičius, pirmenybė teikiama kraujo ryšiams, žemas technikos išsivystymas); 2. Sudėtingos visuomenės (susiklosto prekiniai-piniginiai santykiai, atsiranda socialinė nelygybė, atsiranka socialiniai sluoksniai, išauga valdymo aparatas). 3. Informacinė – žinių visuomenė (vyrauja informacijso vertybės.
Pilietinės visuomenės samprata • Žmonių gyvenimas kartu, kai gyvenimas yra tvarkomas pagal taisykles (Alois Halger žodynas). • 2. Istoriškai susiklosčiusi žmonių visuma, kuriuos jungia ne tik gamybiniai santykiai, bet ir pareigos jausmas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) • 3. Visos savanoriškos organizacijos, kurios egzistuoja tarp individo ir valstybės (Ashford, 2003)
Pilietinės visuomenės samprata 4. Tai visuomenė, kurioje visi turi lygias teises ir pareigas ir, kurioje egzistuoja tarpusavio ryšiai ir bendradarbiavimo santykiai (Putnam, 1999). 5. Tai visuomenė, kurioje piliečiai dalyvauja asmeninėse ir kolektyvinėse veiklose: talkose, organizacijose, paramos akcijose ir pan. (Ramonaitė, Žiliukaitė, 2005). 6. Tai visuomenė, kurioje ginamas visos visuomenės interesas (Shills, 2000).