230 likes | 461 Views
TRADICINIS Y PATYBIŲ APRAŠAS. Bet plg.: geñ.dα, leñ.dα, miškañ. baltá.m d.rbam, kambar.s, á.ᶇgelαs, pleñ.tαs – juk “išlaikyti”? Bet plg.: bl·stα , t·s , r· , pũ·vα, bũ·lα , žũ·vα – kuris kilęs iš nosinio, kuris – ne? Alternatyvios formuluotės:
E N D
TRADICINIS YPATYBIŲ APRAŠAS • Bet plg.: geñ.dα, leñ.dα, miškañ. baltá.m d.rbam, kambar.s, á.ᶇgelαs, pleñ.tαs – juk “išlaikyti”? • Bet plg.: bl·stα, t·s, r·, pũ·vα, bũ·lα, žũ·vα– kuris kilęs iš nosinio, kuris – ne? • Alternatyvios formuluotės: • RAU būdinga plati UN ir siaura AN tipo dvigarsių distribucija; • RAU kirčiuotoje pozicijoje neturi ilgųjų žemutinio pakilimo balsių e·, a·
TRADICINIS YPATYBIŲ APRAŠAS Alternatyvi formuluotė: RAU vns. vt. ir įng. galūnėse neturi trumpųjų balsiu e, a
TRADICINIS YPATYBIŲ APRAŠAS Alternatyvi formuluotė: RAU nekirčiuotuose skiemenyse neturi balsių ẹ., ɔ., ie., uɔ.
TRADICINIS YPATYBIŲ APRAŠAS Bet plg.: le.åũ., le..vi.s, k.le, k.le., se.n.la., re.b.ni.s, kel. k.li. – juk “nekieti”?
TRADICINIS YPATYBIŲ APRAŠAS Kirčiuotame žodžio gale vakarinė RAU patarmės dalis neturi balsių ẹ·, ɔ·, šioje pozicijoje vartojami tik balsiai e., a. Pvz.: na.‿me.s.s lú·pa.s veps.s, kat.s a.deg.s, žal.s ža.l.s Rytinėje RAU patarmės dalyje vartojami balsiai ẹ·, ɔ· / ẹ., ɔ. Pvz.: nuɔ.‿me.s·s lú·pa.s veps·s, kat·s uɔ.deg·s, ža·s ža.l·s
FONOLOGINĖ ANALIZĖ • Nustatyti garsų inventorių: suregistruoti visus vartojamus garsus • Substitucijų testas: atskirti fonologinius elementus ir fakultatyvinius variantus. Minimaliosios poros • Distribucija: visos pozicijos, kurias užima fonologinis elementas • Distribucijos rūšys: • kontrastinė distribucija – tarp elementų, kurie vartojami toje pačioje pozicijoje, pvz.: diẽ·nu. : dúɔ·nu. • papildomoji distribucija – tarp elementų, kurie vartojami tik skirtingose pozicijose, pvz.: luŋkùs – lintàs
DISTRIBUCIJOS LENTELĖ + + + + + +
DISTRIBUCIJOS LENTELĖ + + + + +
FONEMOS IR ALOFONAI • Garsai, tarp kurių yra kontrastinė distribucija, atlieka distinktyvinę funkciją. Šie garsai – fonemos • Garsai, tarp kurių yra papildomoji distribucija, distinktyvinės funkcijos neatlieka. Šie garsai – alofonai (poziciniai variantai)
UTENIŠKIŲ PATARMĖS FONOLOGINĖ VOKALIZMO SISTEMA 1. Garsų inventorius: i·, u·, ·, ie·, ie., uɔ·, ɔ·, uɔ., ɔ., ẹ·, ɛ·, ɔ·, ∙, i., ы., u., ., e., a., i, ы, u, , e, a, α 2. Distribucijos analizė + + + + +
UTENIŠKIŲ PATARMĖS FONOLOGINĖ VOKALIZMO SISTEMA 1. Distribucijos analizė:ẹ·, ɛ·, i., ы., i, ы, + + + + + + + + + + + +
UTENIŠKIŲ PATARMĖS FONOLOGINĖ VOKALIZMO SISTEMA 1. Distribucijos analizė: e, a, α + + + + +
DISTRIBUCINĖ ANALIZĖ Prieš distribucijos analizę (fonetiniai garsai): u·, ·, ie·, ie., uɔ·, ɔ·, uɔ., ɔ., ẹ·, ɛ·, ɔ·, ∙, i., ы., u., ., e., a., i, ы, u, , e, a, α Po distribucijos analizės: 1) potencialios fonemos: u·, ie·, ie., uɔ·, uɔ., ẹ·, ɔ·, i., u., e., a., i, u, e, a 2) alofonai (poziciniai variantai): ·, ɔ·, ɔ., ɛ·, ∙, ы., ., ы, , α Plg.: u·,·,ie·, ie., uɔ·,ɔ·,uɔ.,ɔ.,ẹ·,ɛ·,ɔ·,∙, i.,ы.,u.,.,e., a., i,ы,u,,e, a,α
NEUTRALIZACIJA 1) Neutralizuojamos opozicijos – ẹ∙ : ie∙, ɔ∙ : uɔ∙ Neutralizacijos pozicija – nekirčiuoti žodžio skiemenys Pvz.: *le·tuvu. : *le.tuv∙s, *diẽvu. : *de.v.li, ve·ŋke.mi.s : ve.ᶇke..kαs, b·du. : be.d.u., d· de. : de.dene., júɔ·dαs : ja.dα., ku·lαs : ka.l.li.s 2) Neutralizuojama opozicija – e : a Neutralizacijos pozicija – absoliuti žodžio pradžia Pvz.: α.nα, .žerαs, ailè, ašeȓ.kαs, apuš.
FONOLOGINĖ TRIJŲ ILGUMŲ SISTEMA: SUSIFORMAVIMAS • Kirčiuotos ir nekirčiuotos pozicijos santykis lemia tam tikrą sinchroninę kiekybinę balsių automatinę kaitą [KP] ↔ [NP] alomorfuose. Svarbiausios kaitos taisyklės yra trys: • 1) [[KP] ][[NP] V.] , t. y. kirčiuoti ilgieji balsiai nekirčiuoti tampa pusilgiai. • 2) [[KP] V.[[NP] ], t. y.kirčiuoti pusilgiai balsiai nekirčiuoti tampa trumpi. • 3 ) [[NP] [[KP] V.], t. y. nekirčiuoti trumpieji balsiai kirčiuoti tampa pusilgiai. • Ši kaita ir suformuoja bendrą trijų fonetinių ilgumų kiekybinę sistemą, susidedančią iš ilgųjų , pusilgių V. ir trumpųjų narių.
FONOLOGINĖ TRIJŲ ILGUMŲ SISTEMA: SUSIFORMAVIMAS Pvz.: gr∙ža.pagri.žåũ. ‘grįžo, sugrįžau’; sú∙nu.su.nα. ‘sūnų, sūnūs’; diẽ∙nu.de.nũ∙ ‘dieną, dienų’; júɔ∙du.ja.dα.s /juɔ.dα.s ‘juodą, juodais’; t∙vαste.vũ∙ ‘tėvas, tėvų’; st∙vimsta.v∙t ‘stovime, stovėti’; žinåũ.ž.na. ‘žinau, žino’; pusp.sa. ‘puse, pusė’; važevα.važ.va. ‘važiavai, važiavo’; akme.ku..kmenes ‘akmenukų, akmenys’.
FONOLOGINĖ TRIJŲ ILGUMŲ SISTEMA: DISTRIBUCIJA 1) Vartojami trijų fonetinių ilgumų balsiai: ilgieji (), pusilgiai (V.) ir trumpieji () 2) Jų distribucija priklauso nuo kirčiuotos ir nekirčiuotos pozicijos: – tik kirčiuotoje pozicijoje (KP) – reguliariai nekirčiuotoje pozicijoje (NP), o KP tik morfologiškai ribotose (MR) formose V. – ir KP, ir NP
MORFOLOGIŠKAI RIBOTOS FORMOS • tariamosios nuosakos 1 ir 2 sg. ir pl. formose, pvz.: lkce ‘likčiau’, lùce ‘lupčiau’, lktum ‘liktumei’, lùptum ‘luptumei’, lktume.m ‘liktumėme’, lùptume.m ‘luptumėme’, lktu.t ‘liktumėte’, lùptu.t ‘luptumėte’; • veikiamosios rūšies būsimojo k. laiko vyr. g. dalyvių formose, pvz.: ru.s ‘rišiąs’, lùpu.s ‘lupsiąs’; • sangrąžinių veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asmens formose, pvz.: skùsis ‘skusis’, ršis ‘rišis’; • momentinių (akimirkos) veiksmažodžių liepiamosios nuosakos 2 sg. ir pl. formose, pvz.: rkte, trùkte ‘riktelk, truktelk’, rktete, trùktete ‘riktelkite, truktelkite’;
FONOLOGINĖ TRIJŲ ILGUMŲ SISTEMA Balsiai [] : [V.] : []. sudaro fonologines opozicijas ir atlieka distinktyvinę funkciją, nes [] ≠ [V.] ≠ []: 1) pvz.: lú∙pa ≠ l.pa ≠ lùu.s ‘lūpa, lupa, lupsiąs’, ru∙ds ≠ ru.ds ≠ rud ‘rūdis (acc. sg.), rūdys, rudi’; r·u.s ≠ *r.us ≠ ru.s ‘rysiąs, Risius, risiąs’, 2) pvz.: lú∙pa ≠ l.pa, skú∙u.s ≠ skùu.s, sk.stu. ≠ skùstu.
UTENIŠKIŲ PATARMĖS FONOLOGINĖ VOKALIZMO SISTEMA 1) Į distribucijos analizę įtraukiama ir skolintinė leksika: pvz.: maladi.c ‘šaunuolis’, ami.rika.s ‘Amerikos’, savi.tαs ‘sovietas’, ti.kni.ku ‘technika’; mu.mentu ‘momentu’, samagu.nu. ‘naminę degtinę’, zlu.tu. ‘zlotų’ 2) Pusilgių balsių posistemis pasipildo, užpildomi tuštieji langeliai (sistemos spragos)
UTENIŠKIŲ PATARMĖS FONOLOGINĖ VOKALIZMO SISTEMA: KIRČIUOTA POZICIJA NEKIRČIUOTA POZICIJA