Personalinio kompiuterio komunikacinė įranga

1. Personalinio kompiuterio komunikacinė įranga

2. Vertiklai (modemai) Modemo pagrindinė paskirtis - diskrečiuosius kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir persiųsti juos telefono linija, po to gautus tolydžiuosius signalus paversti diskrečiaisiais ir grąžinti kompiuteriui. Moduliavimas – diskrečiųjų signalų vertimas į tolydžiuosius. Atvirkščias procesas - demoduliavimas.

3. Modemo sandara Modemą sudaro nuosekliosios sąsajos valdiklis, koderis – dekoderis, moduliatorius – demoduliatorius (M/D), ROM (pastovioji atmintinė ‘read only memory’), įėjimo bei išėjimo filtrai. Per nuosekliąją sąsają PK sujungiamas su modemu. Prieš siųsdamas pranešimą telefono linija moduliatorius suderina signalą su ROM saugomu duomenų perdavimo protokolu. Priimant signalą viskas vyksta atvirkščiai. Filtras slopina parazitinius signalus.

4. PK dažniausiai naudojami asinchroniniai modemai. Jie informaciją perduoda baitais (žodžiais, simboliais). Kiekvienas žodis prasideda START ir baigiasi STOP baitais, nurodančiais žodžio pradžią ir pabaigą. Septyni bitai skirti duomenims perduoti, o aštuntasis- kontrolinis, perdavimo teisingumui patikrinti. Kad siųstuvas ir imtuvas vienas kitą suprastų, reikia laikytis tam tikro duomenų perdavimo protokolo. Modemui suderinti su informacijos imtuvu dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama nuoseklioji asinchroninė sąsaja RS232. Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir patikimesnis, tačiau gerokai brangesnis, todėl PK modemuose retai naudojamas.

5. Modemų naudojami protokolai ir saryšis su informacijos perdavimo greičiu Nuo modemų naudojamų protokolų priklauso jų jungimosi greitis. Dabar dažniausiai naudojami šie protokolai: • V.22 – dažnis 1200-2400 Hz, greitis apie 600 ir 1200 bit/s • V22bis – praplėstas V.22 protokolas, greitis padidintas iki 2400 bit/s • V.32 – greitis 4800 ir 9600 bit/s • V.32bis – greitis padidintas iki 14400 bit/s. Įvesti tarpiniai greičiai 7200 ir 12000 bit/s. Galimybė keisti jungimosi greitį seanso metu • V.32terbo – greitis iki 19200 bit/s • V.34 – greitis iki 28800 bit/s. • V.34bis – greitis iki 33600 bit/s • V.90 – greitis iki 56kbit/s. Modemai naudojantys šiuos protokolus buvo sukurti pirmiausia bankams, centralizuotoms sitemoms, taip pat padidinti vartotojų jungimosi greičius naudojant internetą.

6. Modemo instaliavimas, problemos Perkant modemą dažniausiai turėtumėte gauti diską su tvarkyklėmis ir įdiegimo eiga. Modemai yra vidiniai ir išoriniai. Vidinis modemas Kompiuteris turi būti išjungtas. Įstatome vidinį modemą į ISA lizdą. Įjungiame kompiuterį. Dažniausiai kompiuteris suras naują įrenginį. Atsidarys langas “New Hardware Found”, reikia užstatyti žymeklį ant užrašo “Driver from Disk”. Po to nurodyti kur yra tvarkyklės (driver’iai) ir paspausti OK. Modemas įdiegtas. “Control Panel” pasirinkus nuorodą “Modems”, galima tvarkyti modemo parametrus, t.y. modemo greitį, garsiakalbio garsą, bitų perdavimą ir kt. Išorinis modemas Kompiuteris turi būti išjungtas. Reikia sujungti laidus, t.y. maitinimo ir laidą jungiantį kompiuterį su modemu. Pastarasis turi jungtis prie COM lizdų (dažniausiai tai būna COM2). Po to, įjungiame kompiuterį. Kompiuteris turi surasti naują įrenginį. Atsidarys langas “New Hardware Found”. Nurodome kur yra tvarkyklės (diskas, kurį gauname su modemu ) ir paspaudžiame OK. Modemas įdiegtas. “Control Panel” pasirinkus nuorodą “Modems”, galima tvarkyti modemo parametrus.

7. Problemos

8. IŠORINIS MODEMAS GENIUS "GM 56 FLEX" Palaiko iki 56K failų ir 14.4Kbps faksogramų siuntimo greitį. Veikia ITU 56K V.90 ir K56flex protokolais. Suderinamas su Hayes AT Command. Automatinis numerio rinkimas ir atsiliepimas. Savarankiškai atpažįsta ir nusistato duomenų, faksogramų ir balso siuntimui / priėmimui. Turi 5 indikatorius: "Modem Ready", "Off Hook", "Carrier Detect", "Send Data", ir "Received Data". Jungiamas per standartinį 9/25 jungčių serijinį portą. Veikia su Windows 2000, patvirtintas FCC ir CE tarnybų. Yra išvadai išorinių garsiakalbių ir mikrofono prijungimui, modemas Plug-n-Play (PnP) suderinamas. Šiuolaikinis dizainas, informatyvi priekinė panelė. Kartu su modemu pateikiama nemažai licenzijuotos programinės įrangos, skirtos faksogramų siuntimui / priėmimui, balso įrašymui (gali veikti kaip autoatsakovas) - "Trio Communication Suite"; taip pat yra keletas kompiuterinių žaidimų.

9. Išorinis modemas Genius GM56FlexE-V Kompaktiškas – 170x120x28 mm, užpakalinėje sienelėje yra 9 RS-232 jungtys ir lizdai telefono linijai, bei papildomo telefono pajungimui. Suderintas su duomenų perdavimo protokolais: V90, V34+, V34, V32bis, V32, V23, V22bis, V22 A/B, V21, Bell 212A ir 103; duomenų suspaudimas V42bis и MNP-5; palaiko fakso funkcijas Class 1, 2 - V17,V21,V27Ter (14400-300bps); palaiko standartą V80 darbui su videookonferencijomis, ASVD, Voice Mail.

10. VIDINIS MODEMAS Genius "GM 56 PCI - L" 56K modemas, turintis Data / Fax / TAM funkcijas • "32-bit PCI Local Bus" interfeisas • Pagrindinė mikroschema pagaminta firmoje "Lucent Technologies" (modelis 1646) • Gali siųsti bylas iki 56K greičiu • Faksogramų siuntimo / priėmimo greitis iki 14.4 kilobitų per sekundę • Veikia Windows 95/98/2000 ir NT operacinėse sistemose • Suderinamas su "Hayes AT" komandomis • Palaikomas "Windows 2000" • Atitinka "Microsoft PC 98 Design Initiative" reikalavimus • Automatinis numerio rinkimas ir atsiliepimas (veikia kaip autoatsakovas) • Automatiškai persijungia duomenų ir faksogramų siuntimui / priėmimui • Pluoštas licenzijuotos programinės įrangos (siuntimui - priėmimui, naršymui po Internet‘ą ir kt.)

11. Lyginamoji lentelė

12. Modemo spartinimas • Tvarkyklės Visu pirma, turėkite naujausias modemo tvarkykles, jas daugeliu atveju rasite savo modemo gamintojo svetainėje, arba užsukę į tvarkyklių puslapius: www.hardware.lt/drivers, www.windrivers.com/, www.drivershq.com/ ir kitus. Turėkite omenyje, kad modemas su naujausiomis tvarkyklėmis dirbs pastebimai sparčiau.

13. TCP/IP nustatymaiTCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma "Dial-Up Networking", pasirinkite "properties", susiraskite aplanką "server types", žemiau turi būti mygtukas "TCP/IP settings...", spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.

14. Kiti nustatymai "Server types" langas turėtų atrodyti maždaug šitaip: Jeigu pažymėtas parametras Log on to Network, bandoma jungtis prie "MS Windows" tinklo, todėl susijungimo trukmė pastebimai pailgėja. IPX/SPX compatible nustatymas irgi nereikalingas, šis nustatymas naudojamas jungiantis tinklo plokštėmis per LAN tinklą, dial-up režimu.

15. Pakoreguokite modemo nustatymus: Nueikite į"Control Panel" -> "Modems" , skiltyje "General" nuspauskite mygtuką "Properties":"General" skiltyje parametro "Maximum speed" laukelyje nustatykite maksimalią leidžiamą reikšmę. "Connetions" skiltyje susiraskite mygtuką "Port Settings" ir nuspauskite jį. Atsidariusiame lange "Advanced Port Settings" parametro "Receive Buffer" slankiojantįžymeklį nustumkite į dešinę pusę. Šalia "Port Settings" mygtuko yra "Advanced..." mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange "Advanced Connetions Settings" uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: "Use error control", "Compress data", "Use flow control" ( tašką nustatykite ant "Hardware (RTS/CTS)"). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu "My computer" piktogramą, pasirinkite "Properties", susiraskite aplanką "Device manager", po to skyrių "Ports". Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką "Properties". Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių "Port settings" ir nustatykite "Bits per second" didžiausią parametrą. "Flow control:" laukelyje turetu būti nustatyta "Hardware" reikšmė.

16. Kabeliniai modemai • Kabelinis modemas –įrenginys, leidžiantis kabelines TV linijas naudoti duomenų perdavimui. Veikia panašiai kaip vietinio tinklo įranga. Skirtingai nuo paprastos kabelinės TV įrangos, kuria televizijos signalas transliuojamas į vartotojų namus, gali naudoti abipusį ryšį. • Kabeliniai modemai veikia kabelinių televizijų kabeliais.Ką tai duoda – nereikia mokėti už komutacines paslaugas, tik abonementinis mokestis. O kaip žinome per telefono liniją dažniausiai reikia mokėti ir abonementinį ir už komutacinių paslaugų tiekimą.Ne gana to kabeliniai modemai gali palaikyti greitį siekiantį iki 10Mb/s (kai kurie iki 40 mb/s) • Kompiuterinės technologijos vystomos stebėtinai sparčiai. Dar neseniai modemai, dirbantys greičiu 28.8 Kb/s, skaitėsi labai greiti, o dabar tokių greičių nepakanka. Atsirado naujos technologijos, kurios reikalauja didesnių greičių Internet tinkle. Būtent dėl šios priežasties įrengimų kūrėjai ieško galimybių padidinti duomenų perdavimo greitį.paskutiniai įvykiai kabelinių modemų arenoje parodotai, kad aukšto greičio technologijos darosi vis labiau prieinamos ir vis labiau patrauklesnės klientų dėmesiui.

17. Bay networks kabeliniai modemai • Daigiausia susidomėjimo paskutiniu metu kabelinių modemų srityje kelia firmos LANcity kabeliniai modemai.Kompanijos Bay Networks padalinys LANcity pilną įrengimų liniją, kuri naudojama kabelinėje televizijoje tinklo išplėtimui iš veino miesto galo į kitą. Remiantis atvirais maršrutais ir architektūros maštabavimu, LANcity gaminių serija leidžia klientams gauti greito duomenų perdavimo galimybę. Šis gaminys atveria galimybę teikti klientui pilną paslaugų spektrą miesto ribose. Klientas laimi, informacijos apsikeitimo greitis didesnis negu palaiko telefono modemas. Tuo tarpu stebėtinai išaugo interaktyvios galimybės. Informacijos pakrovimas dideliais grafikos kiekiais ir stambiais duomenų failais perduodamas televizijos kabeliais 10 Mb/s greičiu, atstumais didesniais negu 300 km be trikdžiū televizijos signalui.Plati pralaidumo juosta leidžia kurti informacijos pakrivimą bet kokiame tinklo taške.

18. Kabelinius modemus LANcity sudaro 3 modeliai: vieno kompiuterio prijungimui prie televizijos tinklo (šiuo metu negaminamas), LCW-4 vartotojų darbo grupei prijungimui ir LCB-modemas stambio Ethernet tinklo prijungimui. Pirmieji du modeliai turi AUI irTP portus ir vykdo paprastas filtravimo funkcijas, LCB modemai turi portą AUI irturi save mokančią maršrutizavimo funkciją su spanning tree protokolo palaikymu (trumpiausio kelio paieška pagal alternatyvus maršrutus). Visi įrengimai dirba televizijos kabeliu su šiomis charakteristikomis: •       Impedansas: 75 Om; •       Juostos svyravimo amplitudės: 1 Db/Mhz, 5 Db iš viso tiesioginiamia ir atgaliniuose signaluose; •       Grupinės juostos uždelsimo svyravimas: 60ns/Mhz, 240 nes iš viso tiesioginiame, 200ns/Mhz iš viso atgaliniame kanale; •       Lygmens svyravimas mažesnis negu 27 Db. •       Dauguma kabelinių sistemų neatitinka šių reikalavimų, bet dauguma naujai statomų linijų naudoja aukštos kokybės kabelius.

19. Telefaksai Telefaksu telefono ar specialiomis ryšio linijomis perduodamos dokumentų kopijos. Jis susideda iš siųstuvo, kuriame yra skeneris ir moduliatorius, bei imtuvo, turinčio demoduliatorių ir spausdintuvą. Telefaksas yra autonominis prietaisas. Jo funkcijas gali atlikti PK, turintis faksmodemą, skenerį ir spausdintuvą. Telefaksai esti analoginiai ir skaitmeniniai. Analoginiame telefakse analoginis signalas, gautas skeneriu nuskaičius dokumentą, per moduliatorių ir ryšio liniją yra perduodamas abonento telefaksui, kuris jį demoduliuoja ir išspausdina popieriuje. Susijungę telefaksai turi būti sinchronizuoti. Dokumentas perduodamas eilutėmis. Analoginis telefaksas perduoda pilkumo lygius, tačiau, kaip ir visos analoginės sistemos, yra jautrus trikdžiams. Jis lėtas, nes perduoda visus dokumento taškus , net ir tuščias vietas vienodu greičiu.

20. domenų, gaunamų iš kompiuterio paruošimas perdavimui per tinklo kabelį, duomenų perdavimas kitam kompiuteriui, duomenų srauto valdymas tarp kompiuterio ir kabelio. Tinklo plokštės paskirtis:

21. Tinklo plokštė

22. Kompiuteryje cirkuliuojantys duomenys perduodami blokais. Seniausiuose kompiuteriuose buvo perduodami po 8 bitus, vėliau(PC/AT) 16 bitų, dabar 32 bitai ir daugiau. Jie perduodami lygiagrečiai(parallel) kaip kad mašinos juda autostradoje su 16 ar 32 vienos krypties juostomis. Tinklo kabelyje duomenys perduodami nuosekliai(serial) kaip kad vienos juostos automobilių kelias. Duomenys kiekvienu momentu juda viena kryptimi. Kiekvienas bitas seka vienas paskui kitą, kai tuo tarpu magistralėje lygiagrečiai gali 8, 16, 32 ir didesnis bitų kiekis. Tinklo plokštė gautus iš magistralės duomenis pakeičia į nuoseklią eilutę, kuri galiausiai verčiama į elektrinius, optinius signalus ir perduodama kabeliais. Duomenų paruošimas.

23. Tinklo adresas. • Kiekviena tinklo plokštė turi savo tinklinį adresą, kurio dėka nurodo savo vietą tinkle. Tinklo adresai formuojami IEEE(Institute of Electrical and Electronic Engineers) komiteto nuožiūra. Kiekvienas tinklo plokštės gamintojas gauna unikalius tinklo plokščių adresus, kurie įrašomi į tinklo plokštės pastoviąją atmintį. • Duomenų perdavimo eiliškumas: • Tinklo plokštė duomenis perima iš kompiuterio, jei turi tiesioginio priėjimo prie atminties teisę, tai procesorius išskiria tam tikrą atminties dalį, skirta duomenų perdavimui.

24. Tinklo kortos duomenų srautai

25. Tinklo plokštė perduoda užklausą į kompiuterį ir laukia duomenų. • Kompiuterio magistrale perduodami duomenys į tinklą. Jei duomenų srautas labai didelis arba kompiuterio ar tinklo plokštės darbo ritmas nesutampa, tai naudojama tarpinė atmintis(buferis). Joje duomenys yra laikinai saugomi.

26. Duomenų perdavimo valdymas. • Prieš perduodama duomenis į kitą kompiuterį tinklo plokštė atlieka šiuos veiksmus: • 1.  nustato perduodamų duomenų bloko ilgį, • 2. duomenų dydį, kurie gali būti perduodami be gavimo patvirtinimo, • 3. intervalus tarp duomenų blokų, • 4.  intervalą per kurį būtina pasiųsti patvirtinimą, • 5. duomenų apimtį, kurią be patvirtinimo gali priimti kiekviena iš plokščių ir tarpinė atmintis(buferis) nebus perpildyta,

27. 6.    tikrina  duomenų perdavimo greitį. • Šie veiksmai leidžia, bendraujant tarpusavyje, visiškai skirtingoms tinklo plokštėms išvengti neteisingų duomenų paketų perdavimo.

28. Tinklo plokštės parametrai ir jų nustatymas. • Darbo pertraukimo IRQ numeris. Pertraukimo užklausos linija siunčiami signalai iš įvairių kompiuterio įrenginių procesoriui. Kiekviena užklausa turi savo prioritetą ir statoma į eilę. Procesorius kiekvieną jų eilės tvarka aptarnauja. Siunčiant užklausą formuojamas elektrinis signalas – pertraukimas(intercorupt), kuris skirtas centriniam procesoriui. Jis perduodamas per užklausos IRQ kanalą. Tinko plokštės dažniausiai naudoja IRQ3, IRQ5, IRQ10 arba IRQ11.

29. Duomenų perdavimo ir siuntimo kanalas(base i/o port). Juo cirkuliuos duomenys tarp centrinio procesoriaus ir įrenginio. Procesorius šį kanalą supranta kaip paprasčiausią šešioliktainį adresą. Kiekvienas įrenginys gauna unikalų kanalo adresą. Dažniausiai naudojamų šešioliktainių adresų lentelė:

30. Pateikta lentelė gali keistis priklausomai nuo kompiuterio modelio ir nuo įrenginių kiekio.

31. 3  Pagrindinis atminties adresas(base address), nurodantis kompiuterio operatyviosios atminties adresą, kuris bus naudojamas kaip tarpinė atmintis, skirta duomenų saugojimui. Dažniausiai tam naudojamas D8000 adresas. Kai kurios tinklo plokštės šio adreso nenaudoja, todėl joms toks adresas visai nenurodomas. • 4. Jei plokštė naudoja išorinį ar integruota transiverį(duomenų perdavimo jungtis), reikia nurodyti kuris bus naudojamas. Tai dažniausiai atliekama pačioje plokštėje trumpiklių pagalba, arba ją perprogramuojant.

32. Suderinamumas. • Tinklo plokštė turi būti parenkama atsižvelgiant į kompiuterio architektūrą. Populiariausios magistralės: • 1.      ISA(Industry Standart Architecture) 8 arba 16 bitų; • 2.   EISA(Extended Industry Standart Architecture) 32 bitų suderinama su ISA; • 3.     MCA(Micro Chanel Architecture) 32 bitų naudojama PS/2 kompiuteriuose; • 4.      PCI(Peripheral Component Interconnect)

34. Kompiuterinių tinklų topologija Topologija tai fizinis arba elektrinis kabelių sujungimo būdas į vieną tinklą.   Topologija tai tinklo skeletas.   Egzistuoja keletas pagrindinių topologijų: • Bendros magistralės (Bus) • Žvaigždės (Star) • Žiedo (Ring) • Medžio (Tree) • Kiekvienas su kiekvienu (Mesh)   Pasirenkamas topologijos tipas priklauso nuo jums keliamų sąlygų arba nuo jau egzistuojančio tinklo. Čia bus nagrinėjami labiausiai paplitę topologijos tipai tai MAGISTRALĖS ir ŽVAIGŽDĖS.   Kompiuterius ir tinklinius įrenginius jus galite sujungti pasinaudodami keliomis topologijomis, o po to jas apjungti su papildomu įrenginiu.

35. Tinklo topologija Jungimo būdas “Magistralė” • Šiame tinkle kompiuteriai yra sujungti, panaudojant vieną jungiantįjį kabelį, kuris jungiamas einant nuo vieno kompiuterio prie kito. Kompiuterių tinklo jungimo būdas – magistralė.

36. Jungimo būdas “Žvaigždutė” • Jo paskirtis yra užtikrinti, kad pasiųstas signalas sėkmingai pasiektų adresatą. Informacijos paketas iš kompiuterio siunčiamas į koncentratorių, po to dauginamas ir siunčiamas kiekvienam kompiuteriui, kuris prijungtas prie tinklo. Jei bet kuris kompiuteris išjungiamas arba nutrūksta tinklo jungimo kabelis, tai likusi tinklo dalis veikia.

37. Kompiuterių tinklo jungimo būdas – žvaigždutė. Tokio tipo tinklas tampa neveiksnus tik tada, kai sugenda koncentratorius.

38. Jungimo būdas “Žiedas” • Kaip ir žvaigždutės tipo tinkle kompiuteriai yra jungiami prie vieno įrenginio, kurio paskirtis perduoti signalą iš vieno kompiuterio į kitą. Pasiųstas signalas keliauja nuo vieno kompiuterio prie kito pagal laikrodžio rodyklę. Kompiuteris, kuriam buvo siųstas signalas padaro duomenų kopiją ir laukia sekančios duomenų kopijos. Siųstų duomenų paketą panaikina tas kompiuteris kuris jį pasiuntė

39. Kompiuterių tinklo jungimo būdas – žiedas. Kompiuterių prijungimui prie tinklo dažniausiai naudojama vytos poros jungtis.

40. Kombinuotas jungimo būdas • Dažniausiai naudojami kombinuoti įvairių kompiuterių tinklų jungimo būdai. Jų dėka galima išspręsti daugumą problemų, kurios kyla, kai reikia kompiuterius apjungti į bendrą tinklą ir pagal esamą situaciją nei viena aukščiau paminėta topologija netinka. • Žvaigždės-magistralės jungimo būdas naudojamas kai koncentratoriaisujungiami į bendrą žiedą, o prie jų jungiami pagal žvaigždės principą kompiuteriai. Šiuo atveju bet kurio vieno kompiuterio gedimas neatsiliepia bendram kompiuterių tinklo funkcionavimui. Tik sugedus koncentratoriui kompiuterių tinklas arba jo dalis gali tapti nebeveiksminga

41. Kompiuterių tinklo jungimo būdas – žvaigždė-magistralė Žvaigždės-žiedo jungimo būdas yra panašus į žvaigždės magistralės jungimą, tik čia kiekviena kompiuterių grupė yra jungiamas prie koncentratoriaus, o koncentratoriai jungiami prie centrinio-vieno koncentratoriaus sudarydami vientisą žiedą. Toks tinklas tampa neveiksnus tik tada, kai sugenda centrinis koncentratorius.

42. Tinklo komponentai ir jų jungimo būdai • Kompiuterio prijungimui prie tinklo naudojamos specialios tinklo plokštės. Priklausomai nuo kainos ir paskirties jose gali būti sumontuota viena arba keletas jungčių, naudojamų prisijungimui prie tinklo. Kaip taisyklė ji turi procesorių, yra galimybė keisti jos konfigūraciją, darbo spartos didinimui galima papildyti atminties

43. Dažniausiai pačioje tinklo plokštėje sumontuojamas siuntimo-perdavimo įrenginys(internal transiver). Jis dažniausiai valdo BNC, RJ45 jungtis. Išoriniai siuntimo-perdavimo įrenginiai dažniausiai naudojami, kai jungiamas storas kabelis, t.y. naudojama jungtis AUI Išoriniai siuntimo-perdavimo įrenginiai.

44. Parenkant kabelį siūloma atkreipti dėmesį į šiuos faktorius. • 1.      Montažo paprastumas. Tai svarbu tada, kai duomenų apsauga nėra pagrindinis rodiklis. • 2.      Ekranavimas. Nors tokio kabelio kaina ir išauga, bet jis sėkmingai apsaugo duomenis nuo išorinių trikdžių. • 3.      Kryžminiai trikdžiai. Įvairių elektros prietaisai, elektros laidai skleidžia tam tikras bangas, kurios gali sukelti rimtų problemų dideliuose kompiuterių tinkluose. • 4.      Duomenų perdavimo greitis. Nors šiuo metu populiariausi 10 Mbit/s kompiuterių tinklai, bet vis dažniau rengiami 100 Mbit/s ir didesnio perdavimo greičio kompiuterių tinklai.

45. 6. Kaina. • 7. Signalo slopinimas. Tai vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris apriboja kabelio ilgį. Dauguma sistemų naudoja klaidų tikrinimo sistemas.

46. Kabelių palyginimui galima sudaryti tokią lentelę.

48. Koncentratoriai

49. Šakotuvai

50. Notebuk modemas