Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ VADŲ MOKYMO KURSŲ TVARKARAŠTIS CBRB gynyba TemaNr.4 CBRB užterštumo kontrolė kpt. Eugenijus Minkevičius

2. Turinys • Kolektyvinės apsaugos priemonės. • Dozimetrinė kontrolė. • CBRB švarinimas.

3. Literatūra • Metodinė medžiaga

4. Kolektyvinės apsaugos priemonės 1. Mobilios 2 Stacionarios

5. Smūgio banga 20 KT-visiški sugriovimai -1km spinduliu 20 MT -10 km 100 MT -35 km, didelių -50 km

6. Apsauganuo skvarbiosios radiacijos

7. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

8. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

9. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

11. Vėjo kryptis Labai didelis užterštumas Didelis užterštumas Vidutinis užterštumas Radioaktyvusis vietovės užteršimas

12. Apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės • Būti užterštame rajone kuo trumpiau. • Iš slėptuvės galima trumpam išeiti jeigu išorinis fono lygis nedidesnis kaip 1-50 cGry/h. • Jeigu slėptuvėje dozės galia viršija 50 cGry/h reikia kuo greičiau palikti šią slėptuvę ir greitai susirasti slėptuvę su didesne apsauga. • Išeiti iš slėptuvės ir vykti į neužterštą rajoną galima tik tada kai fono lygis išorėje yra pakankamai mažas, kad per laiką t per kurį išeisim iš užterštos zonos kariai negautų rizikingų dozių.

13. Lubų sutvirtinimas • Grunto sluoksnis > 30 cm • Uždengti langą • Užberti grunto sluoksnį • Oro įėjimo ventiliacinis vamzdis • Oro išėjimo ventiliacinis vamzdis Slėptuvės įrengimas

14. Radiacinė būklė 25 kartus 30 kartų 35 kartus 25 kartus 20 kartų 10 kartų 2 kartus 300 kartų 10 kartų 40 kartų 500 kartų Pastatų apsauginės charakteristikos

15. CBRB užterštumo švarinimas švarinimas

16. Naudojant CBRN ginklus be tiesioginių naikinamųjų faktorių yra teršiama aplinka, ginkluotė, personalas ir amunicija, dėl ko sumažėja padalinių kovingumas beireikia atlikti švarinimą. Aplinka gali būti teršiama sugriovus dėl CBRB ginklo panaudojimo ar technogeninių, stichinių nelaimių, teroristinių veiksmų pramonės objektus. CBRN tarša priverčia mus naudoti individualią ir kolektyvinę apsaugą, kuri apsunkina atlikti individualias ir kolektyvines užduotis.

17. Taršos pavidalai (formos). • Kietos dalelės- radioaktyvios dulkės, biologinės sporos arba agentų dulkės. • Skysčiai – krintantys kaip lietus tankų ir lipnūs skysčio lašeliai. • Garai arba dujos – kurie atsiranda sprogus šaudmenims arba išpurškiant agentus per dujų generatorius. Garų ar dujų debesis, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, gali plisti dideliame rajone. • Aerozoliai – smulkūs skysčio lašai arba kietos smulkios dalelės pakibę ore (kaip rūkas ar dūmai). Aerozoliai elgiasi panašiai kaip garai.

18. Taršos sklidimas (perdavimas) Tarša gali sklisti sekančiais būdais. • Perduodant–pernešant: bet kas, kas liečiasi su užterštu skystomis ar kietomis dalelėmis paviršiumi, pakels šias daleles ir perneš nuo vieno paviršiaus ant kito paviršiaus. • Sklidimas : Liečiant užterštą skystomis kovinėmis medžiagomis paviršių, galima paskleisti taršą tame pačiame paviršiuje tuo būdu didindami užterštos vietos plotą. • Garai : Oras gali nešti garus dulkių, aerozolio ar dujų pavidale. Garai atviroje ar išorinėje vietovėje išsisklaido greitai, dėl ko nėra būtinybės atlikti švarinimą. • Desorbcija. Skystą cheminį taršalą sugeria poringi paviršiai. Po sugėrimo ši medžiaga pradeda išsiskirti ir garuoti , tai yra iš užteršto paviršiaus desorbcijos būdu į orą patekdami garai gali būti perduoti bet kuriam paviršiui - pavyzdžiui odai. • Radiacija : Radiaciją skleidžia radioaktyvios dulkės ar purvas. Švarinimo tikslui- apie radiaciją galima galvoti kai apie kietas daleles.

19. Agentų klasifikacija • Priklausomai nuo keliamo pavojaus laiko agentai yra skirstomi į - • Neišsilaikančius (nestabilius) – kurie kelia tiesioginę grėsmę keletą minučių. Jiems retai reikalingas švarinimas. • Išsilaikantys (stabilūs) – kelia grėsmę daug ilgesnį laiko tarpą, kuris gali prasitęsti daugelį dienų. Uždaroje aplinkoje šie agentai gali išsilaikyti labai ilgai. Daugelio agentų įsilaikymo laikas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Net ir radioaktyvi tarša esant krituliams gali sudaryti taip vadinamas karštas taškus ar zonas. Biologinio ginklo išsilaikymą labai veikia saulės šviesa.

20. Kovines nuodingas medžiagas gali degazuotis natūraliai – veikiant oro sąlygoms. Pavojaus trukmės įvertinimas labai sunki užduotis, kuri grindžiama daugelio faktorių vertinimu į kuriuos įeina- • Taršos tipas • Taršos tankis ir lašelių dydis. • Temperatūra • Vėjo greitis • Saulės šviesa • Santykinis oro drėgnumas ir lietus • Užteršto paviršiaus sudėtis • Dirvos tipas ir landšaftas

21. Švarinimo priemonės • Natūralios (gamtinės) – meteorologinės sąlygos ( lietus, vėjas, santykinis oro drėgnumas) • Tabelinės (standartinės)- (bus atskira tema) • Nestandartinės- muilas, skalbimo priemonės ir buitinės balinimo dezinfekavimo priemonės ir kit..

22. Švarinimo koncepcija • Visada, kada kariai negali išvengti užterštumo reikalingas švarinimas karių individualios apsaugos lygiui sumažinti, kad normaliai galėtų toliau vykdyti užduotis. Savaiminė degazacija būtų priimtiniausias švarinimo būdas, tačiau laikas ir operaciniai reikalavimai dažniausiai neleis pasirinkti šio švarinimo būdo. • Mes aptarsime kada, kur ir kokiu mastu atliekamas švarinimas. Individuali ABC apsaugos apranga, įranga bei kolektyvinės apsaugos priemonės garantuoja tik laikiną apsaugą. • Švarinimas –tai užterštumo pašalinimas, nukenksminimas arba gamtinis (natūralus,savaiminis) švarinimasis. Jeigu jūs esate užterštas, kai kurio lygio švarinimas turi būti atliekamas kuo greičiau (nedelsiant).

23. Sprendimai švarinimui • Sprendimai švarinimui – rizikos lygio įvertinimas atsižvelgiant į misiją , priešą, landšaftą, karines pajėgas, turimą laiką, civilius , turimus resursus. Švarinimas turi būti vertinamas jeigu taršos lygis viršija nedidelės rizikos lygį:

24. Jeigu cheminė ir biologinė tarša iššaukia vidutinius išvedimus iš rikiuotės 5 arba mažiau procentų neapsaugotų karių, kurie veikė 12 val. 1 m atstumu nuo taršos. Matuojant kovinių medžiagų nustatymo monitoriumi (RAID-1), jeigu rodo vieną padalą matuojant nuo paviršiaus vieno colio (2,5 cm) atstumu.

25. Jeigu radiacinė tarša sukelia vidutinį išvedimą iš rikiuotės 2,5 arba mažiau, ankščiau neapšvitintų ir neapsaugotų karių. Tai prilyginama, jeigu prietaisas rodo nedidesnę 0,33 cGy/h dozės galią.

26. Individualios apsaugos (APNL) lygio keitimas suteikia gerą apsaugą nuo agentų lauko (aplinkos) koncentracijose, tačiau apsauginės aprangos nešiojimas sumažina kario darbinį pajėgumą. Švarinimas atliekamas, kad atstatyti normalų operacijos tempą, tačiau logistinė parama karius turi spėti aprūpinti IAP operacijai tęsti. Dėl to švarinimas turi būti atliekamas greitai ir tinkamai.

27. Švarinimo lygiai ir būdai

28. Švarinimo lygiai ir būdai

29. Švarinimo lygiai ir būdai

30. Švarinimo principai • Patekus koviniai medžiagai ant odos švarinimas turi būti atliktas neatidėliotinai. Aukštesnio lygio švarinimas atliekamas įvertinus rizikos lygį. Personalas privalo: • Atlikti švarinimą kiek galima greičiau. Kuo greičiau yra pašalinamas užterštumas tuo greičiau galima sumažinti ANPL apsaugos lygį, bei atstatyti kovinį pajėgumą. • Švarinti tik tai kas būtina. Savaiminis švarinimasis- pigiausias švarinimo metodas. Naudokite resursus tik tam, kam yra jie paskaičiuoti.

31. Švarinimas atliekamas kuo ankščiau po užteršimo kiek tai įmanoma. Tai priklauso nuo (METT-TC- mission, enemy, terrain, troops, time available, and civilian consideration) , atliekamas kuo arčiau punkto, kad sumažinti taršos plitimą ir minimizuoja grėsmės perdavimą. • Švarinimo prioritetai. Vadas identifikuoja , kurie punktai (elementai) misijos atžvilgiu yra svarbiausi. Kovinio pajėgumo operacinio tempo atstatymas yra visada svarbiausia.

32. Švarinimo lygiai • Neatidėliotinas • Odos švarinimas tai pagrindinis kario išgyvenimo įgūdis, kuris turi būti atliekamas 1 min. bėgyje po užteršimo patekimo naudojant individualaus švarinimo komplektą. • Personalo apsivalymas privalo būti atliekamas 15 min. bėgyje. Tai daroma, kad pašalinti taršą iš individualios įrangos, naudojant individualų švarinimo komplektą. Naudokitės indikatoriniu prietaisu ar (CAM) kad, nustatyti agento vietą. Radioaktyviai taršai vietoms nustatyti naudokite radiacinės kontrolės prietaisą, aptiktas vietas nuvalykite, nušluokite ar nupurtykite. • 15 min. bėgyje operatoriai turi atlikti savo vietų švarinimą. Operatorius naudodamas borto švarinimo įrangą turi švarinti visus paviršius, kuriuos darbo metu liečia. Radioaktyvios dulkės gali būti nuvalytos, nušluotos, nusiurbtos.

33. Operacinis švarinimas • 6 val. bėgyje po užteršimo jeigu negalima atlikti pilno švarinimo ABC apsauginė apranga turi būti pakeista . Kariai nešios ABC aprangą ANPL lygyje todėl operacijos tempas sulėtės. • Transporto priemonės po užteršimo turi būti švarinama 6 h bėgyje. Jeigu negalimas pilnas švarinimas, atliekamas grubus švarinimas, kad sumažinti taršos plitimą.

34. Pilnas švarinimas • Pilnas įrangos, amunicijos, ginkluotės, kovos technikos valymas, kad su ja galima būtų naudotis be ANPL lygio. • Paprastai pilnas švarinimas atliekamas kaip dalies pajėgų atstatymo arba arba kovinių operacijų pertraukų metu. Šiai švarinimo operacijai atlikti reikalinga ABC švarinimo vieneto pagalba.

35. Atspari kovinėms medžiagoms danga (gruntas). • Karinė iranga nudažyta atsparia kovinėms medžiagoms danga, kuri trukdo įsigerti joms dėl ko yra palengvinamas švarinimas. Sutirštinti agentai vis dar sudaro problemas, nes juos sunku nuplauti nuo paviršių. • Nenaudokite įrangos dažymui neatsparių kovinėms medžiagoms dažų, švarinant iškils dižiulės ploblemos.

36. Meteorologiniai efektai • Jeigu METT-TC leidžia palikite tašą ramybėje – tai pats pigiausias švarinimo metodas. Tačiau žymėjimas, pranešimas ir periodinė patikra būtina.

37. Temperatūra • Kuo aukštesnė temperatūra tuo didesnis garavimo greitis. Temperatūrai kylant tašos išsilaikymas trumpėja. Temperatūrų pokyčiai neturi jokios įtakos radioaktyviajai taršai.

38. Vėjas. • Vėdinimas pagreitina švarinimą. Vėjui išsklaidant agentus jų koncentracija mažėja.

39. Drėgmė ir lietus • Drėgmė skaldo (hidrolizuoja) kovines nuodingas medžiagas, bet tai daro labai lėtai. Smarkus lietus fiziškai pašalina taršą, tačiau ši tarša gali susikoncentruoti vandens telkiniuose. Mažas santykinis oro drėgnumas išdžiovina biologinius agentus tuo būdu sumažindamas išsilaikymo laiką. Lietus gali neleisti aerozoliams desorbuotis ir išplauti iš grunto teršalus .

40. Laikas • Tik laikas neutralizuoja ir suskaldo radioaktyviąją taršą. Kiti metodai tai paprasčiausiai ekranuoti arba pašalinti problemą.

41. Švarinimo lygių efektų įtaka mūšio efektyvumui

42. Klausimai?