Download
1 / 18
200 likes | 1.16k Views
Molekulių judėjimas - DIFUZIJA. Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla. Darbą atliko: Deimantas Burneika , Viktoras Smirnovas , 7d klasė Mokytoja Rima Kazlauskienė . Turinys. Molekulės Atomas Atomo sandara Neutronas Protonas Elektronas Kas ta – Difuzija Difuzija sukelia
E N D
Molekulių judėjimas - DIFUZIJA Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla. Darbą atliko: Deimantas Burneika, Viktoras Smirnovas, 7d klasė Mokytoja Rima Kazlauskienė.
Turinys • Molekulės • Atomas • Atomo sandara • Neutronas • Protonas • Elektronas • Kas ta – Difuzija • Difuzija sukelia • Ar Difuzija naudinga žmogui? • Difuzijos procesas
Molekulės • Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos. Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių reiškinių yra difuzija (lot. diffusio – sklidimas, išsiliejimas) – savaiminis medžiagų judančių dalelių maišymasis.
Molekulės Susideda iš atomų, susijungusių cheminiu ryšiu (kovalentinis ryšys). Atomų yra du ar daugiau, jie būna tokie pat arba skirtingi, pavyzdžiui, deguonies molekulę O2 sudaro du deguonies O atomai, vandens molekulę H2O – du vandenilio H ir vienas deguonies O atomas.
Atomas • Atomas– mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes. Atomo dydis yra apie 0,1 nanometro. Viename kubiniame metre telpa apie 1030 atomų. • Atomo sąvoką dar V a. pr. m. e. įvedė graikų filosofas Demokritas Abderietis. Pagal jo teoriją, visa medžiaga susideda iš įvairių tipų smulkių dalelių, besiskiriančių savo forma ir dydžiu, kurių nebeįmanoma dar labiau suskaidyti bei sunaikinti. • Atomas buvo laikomas elementariausia medžiagos dalele iki pat 1897 m., kai anglų fizikas Dž. Dž. Tompsonas įrodė kad egzistuoja smulkesnės už atomą dalelės – elektronai. Chemijoje atomas apibrėžiamas kaip mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Chemijai sudėtinga sistema yra molekulė. Tuo tarpu fizika smulkiai nagrinėja atomo struktūrą, molekulė fizikos moksle – tai elementari sistema.
Atomas • Atomas buvo laikomas elementariausia medžiagos dalele iki pat 1897 m., kai anglų fizikas Dž. Dž. Tompsonas įrodė kad egzistuoja smulkesnės už atomą dalelės – elektronai. Chemijoje atomas apibrėžiamas kaip mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Chemijai sudėtinga sistema yra molekulė. Tuo tarpu fizika smulkiai nagrinėja atomo struktūrą, molekulė fizikos moksle – tai elementari sistema.
Atomo sandara • Atomai taip pat nėra nedalomi, jie susideda iš dar smulkesnių dalelių, vadinamų protonais, neutronais ir elektronais. Jų skaičius įvairiuose atomuose yra skirtingas. Protonai ir neutronai, sudarantys 99,9 % atomo masės, yra susitelkę mažytėje atomo tūrio dalyje – atomo centre. Jie sudaro atomo branduolį. Aplink jį didžiuliais greičiais nuolat skrieja elektronai. • Protonai ir elektronai turi ypatingą savybę – elektros krūvį. Plačiau apie jį kalbėsime aukštesnėse klasėse, o dabar pakaks žinoti, jog protono elektros krūvis yra teigiamas, elektrono – tokio pat dydžio, bet neigiamas.
Atomo sandara • Dalelės, turinčios elektros krūvį, dar vadinamos elektringosiomis dalelėmis. Neutronas elektros krūvio neturi, sakoma, kad jis yra neutralus. Įprastinėmis sąlygomis neutralus yra ir atomas, nes teigiamasis branduolio (protonų) krūvis lygus neigiamajam elektronų krūviui. • Schemiškai pavaizdavę sudedamąsias atomo daleles, gauname atomo modelį, kuris kartais vadinamas planetiniu, nes primena Saulės sistemos sandarą.
Neutronas • Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nuklonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai.
Protonas • Protonas (gr. πρωτον, prōton – pìrma) yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono). Protono minimali efektyvaus pusėjimo trukmė (skilimo pusperiodis) – apie 1035 metų, nes yra teorijų, teigiančių, kad protonas gali skilti. Susideda iš trijų kvarkų. • Dažniausiai sutinkamo cheminio elemento vandenilio izotopo atomo branduolys sudarytas iš vieno protono. Kitų elementų atomų branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų, laikomų stipriosios branduolio jėgos. Protonų skaičius atome apsprendžia chemines atomo savybes, taip pat nusako, koks tai cheminis elementas.
Elektronas • Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę. Neutraliame (nejonizuotame) atome elektronų skaičius lygus protonų skaičiui. Taigi visas atomas yra elektriškai neutralus. Jei atomas įgyja ar praranda elektroną, krūvių pusiausvyra sutrinka, jis tampa atitinkamai neigiamuoju ar teigiamuoju jonu. Elektronai sudaro visų atomų apvalkalus, supančius branduolį. Atrastas 1897 m. Elektrono antidalelė yra teigiamo krūvio pozitronas. Elektrono sukinys yra ½, vadinasi, jis yra fermionas ir jam galioja Paulio draudimo principas. • Pavadinimas „elektronas“ yra kilęs iš graikų kalbos, reiškia „gintaras“.
Kas ta - Difuzija • Difuzija – procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradienta, kol pasikirsto vienodai. Lipiduose tirpios molekulės ir dujos difunduoja pro plazminę membraną. • Procesas yra negrįžtamasis, jis vyksta, kol pasiekiama termodinaminė pusiausvyra. Proceso metu entropija didėja. Difuzija yra pernašos reiškinys.
Difuzija sukelia • Difuzija sukelia medžiagų koncentracijos, chemiškai potencialo ( Termo - difuzija ), slėgio (barodizuzija) skirtumas išorinis elektrinis laukas elektros difuzija. Sparčiausiai difuzija vyksta dujose, lėčiau skysčiuose ir dar lėčiau – kietuosiuose kūnuose. Dujose difuzija tuo stipresnė kuo ilgesnis molekulių šiluminio judesio laisvasis kelias. Vykstant difuzijai skysčiuose , molekulės peršoka iš vienos laikinos pusiausvyros padėties į kitą, tačiau šuolis neviršina tarpmolekulinio atstumo.
Ar Difuzija naudinga žmogui? • Smulkiausiomis kraujagyslėmis į audinius atiteka kraujas, kuriame maisto medžiagų ir deguonies žymiai daugiau negu tų audinių ląstelėse. Vykstant difuzijai šios medžiagos praeina pro kraujagyslių sienelių bei ląstelių plazminės membranas ir patenka į kūno ląsteles. Anglies dioksido, kuris susidaro ląstelinio kvėpavimo reakcijų metu, audinių ląstelėse yra daugiau negu kraujyje, todėl šios dujos dėl koncentracijų skirtumo iš ląstelės pro plazminę membraną juda į kraują. Tuo pačiu metu vyksta skirtingų medžiagų difuzija į ląstelę ir iš ląstelės. Difuzija organizme kryptingai vyksta tol, kol medžiagų koncentracija susilygina ląstelės išorėje ir viduje.
literatūra • http://www.fizika.lm.lt/content/view/370/69/ • http://lt.wikipedia.org/wiki/Atomas
