140 likes | 354 Views
Kriz ę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas. S.Jakeliūnas Geofinansai.lt Jakeliunas.lt LSVVT 2010m. lapkričio 9d. Vilnius. Bankų paskolų portfelio dinamika Privatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt. Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė.
E N D
Krizę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos” efektas S.Jakeliūnas Geofinansai.lt Jakeliunas.lt LSVVT 2010m. lapkričio 9d. Vilnius
Bankų paskolų portfelio dinamikaPrivatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt
Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė • Paskolos išaugo 6 kartus per 5 metus – dvigubai sparčiau negu indėliai • Augimo skirtumas buvo finansuojamas iš Skandinavijos motininių bankų • Finansavimo perteklius – apie 30 mlrd.lt (33 proc. 2009m. BVP), komercinė pinigų emisija? • 2007m. II pusmetį paskolų portfelio augimas buvo rekordinis – 10 mlrd.lt • Apie 55 proc. paskolų sutekėjo į NT sektorių • Nuo 2008m. lapkričio paskolų portfelis traukiasi 22 mėn. iš eilės (indėlių likučiai – stabilūs) • Bendras paskolų portfelio nuosmukis – 12.5 proc., Skandinavijos bankų – daugiau kaip 20 proc. (tuo tarpu Estijoje – 7,5 proc.) • Šis susitraukimas ir lemia rekordinį ES statybų ir mažmeninės prekybos sektorių nuosmukį, nedarbą, 25 proc. biudžeto pajamų sumažėjimą • Paskolų portfelio prieaugio 2007m. Ir 2009m. skirtumas – 22mlrd. Lt (24 proc. 2009m. BVP) • Dalis lėšų grįžta į Skandinaviją – 10 mlrd. lt per 22 mėn.
ŠVEDIŠKA “DRŪŽBA” Šaltinis: S.Jakeliūnas: “LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.
Lietuvoje sprogo privačios skolos burbulas • Privataus sektoriaus skolos augimą skatino nevaržomas pigių kreditinių išteklių importas ir neatsakingas skolinimas, palanki mokestinė aplinka ir kita “parama” • Skolos augimas skatino paklausą, NT kainų augimą, ekonomikos vidaus sektorių plėtrą (NT = ekonomikos“bankomatas”) ir biudžeto pajamų augimą • Lietuva importavo “anglosaksišką” ekonomikos modelį, grįstą skolos ir NT kainų burbulų auginimu • “Importuotos” paskolos atliko “karštų pinigų” vaidmenį • Kreditavimo politiką lemia motininiai bankai Skandinavijoje, nustatydami rizikos, finansinius ir kitus parametrus • Skolos defliacija – pirminis krizės veiksnys ir variklis (R.Koo: “balance sheet recession”) • Ar Vakarų pasaulis – ir Lietuva - pakartos Japonijos patirtį?
Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni Bankų paskolų portfelio metinis augimas, %
Ekonominės ir finansų politikos klaidos Lietuvoje • Bankų veiksmai – pernelyg rizikingi, vertinimai – nepagrįsti: NT plotas/ gyvent., įperkamumo indeksai, prekybos plotas/gyvent. paskolos/turto vertės, pajamų limitai, etc. Dabar – radikalūs politikos pokyčiai • Nepakankamai suvokta, kad bankų sektorius – dominuojantis ekonomikos agentas, de facto vykdantis pinigų politiką, įsk. pinigų emisiją (Seimas, LB) • Privataus sektoriaus skolos dinamika, struktūra, su tuo susijusios grėsmės ir poveikis ekonomikai buvo vertinami per siaurai, ekonomikos vertinimo modeliai - neišsamūs (LB, Seimas) • Nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į išorinius ir vidinius disbalansus. Manoma, kad pinigų importas neskatina infliacijos – jis neva “išgaruoja” per prekių importą, užsienio prekybos deficitas – antraeilis dalykas (LB, Vyriausybė, Seimas). Dabar - EK siūlymai • UAB “Būsto paskolų draudimas” – nuo 2005m. padėjo pūsti NT burbulą, dabar siurbia biudžeto lėšas (Vyriausybė, Seimas) • Fiskalinė politika – procikliška, trumparegiška (Vyriausybė, Seimas)
Privačios skolos burbulo sprogimo ir fiskalinio aplaidumo kaina Šaltiniai: LIetuvos bankas, Finansų ministerija
“…infliaciją ir depresiją sukelia bankai vykdydami infliacinį kreditavimą, kurį savo ruožtu skatina centriniai bankai.”Liudvigas von Misesas (1881-1973)Murray N. Rothbard Knygoje: “Ekonominė politika”, Ludvig von Mises, 2006m. 13psl., Lietuvos laisvosios rinkos institutas (leidėjas), AB “Hansabankas” (rėmėjas)
Išvados ir pasiūlymai • Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijos veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius; Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės: RB, BE nuomonė • Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo bei radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios/priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis ir rinka, biudžeto pajamos • Lietuvoje turėtų būti atliktas kompetetentingas ir objektyvus krizės prežasčių ir komercinių bei valstybės institucijų vaidmens tyrimas • Radikalūs kreditavimo politikos pokyčiai ir to sukelti ekonominiai padariniai viršija Vyriausybės galimybes juos kompensuoti • Bankai ir valdžios/priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių, kartu siekti stabilizuoti padėtį ir koordinuotai bei sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas • NT kainų (įkeisto turto vertės) nuosmukis ar pajamų mažėjimas neturėtų būti pagrindas bankams peržiūrėti paskolos sutartį ar taikyti sankcijas bankų klientams • Būtina griežčiau reglamentuoti finansinių paslaugų teikimo standartus, rizikos perkėlimo veiksmus, vykdyti sisteminę finansinių paslaugų teikimo priežiūrą