1 / 30

10/13/2014

Mokymosi mokslas: biopsichosociologija A.Skurvydas a.skurvydas@lkka.lt There are more than 50 major learning theories, each focused on a different aspect of learning or learner population. 10/13/2014. 1.

audi
Download Presentation

10/13/2014

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Mokymosi mokslas: biopsichosociologija A.Skurvydas a.skurvydas@lkka.lt There are more than 50 major learning theories, each focused on a different aspect of learning or learner population. 10/13/2014 1

  2. Neapibrėžtumo principas — tai principas, teigiantis, kad sudėtingosios dinaminės sistemos būsenos iš principo negalima tiksliai aprašyti. Neįrodomumo principas — tai principas, teigiantis, kad kiekviename moksle yra teiginių, kurių teisingumo iš principo negalima įrodyti. Analitiniais metodais negalima perprasti netiesinės dinamikos.

  3. Determinizmo ir redukcionizmo dogmos! • Per didelis pasitikėjimas empirizmu…neginčijamu faktu • Per didelispasitikėjimasprotu/logika (analitinis sprendimas tinka tik deterministinėms sistemoms) • “Vienpusis” priežastingumas • Subjekto atskyrimas nuo objekto (dehumanizavimas) • Konteksto, laiko ir “smulkmenų” negerbimas • Metodologinis monizmas.

  4. Metafizika Filosofija Klasikinis holizmas Hermeneutika Analitinė filosofija “Sveikas/naivus protas” Racionalizmas Menai Matematika Sudėtingųjų DS paradigma Socialinis konstruktyvizmas Fenomenologija Loginis empirizmas Kritinis racionalizmas Determinizmas Redukcionizmas Struktūralizmas Naujasis holizmas Empirizmas

  5. Camazine, S., Deneubourg, J. L., Franks, N. R., Sneyd, J., Theraulaz, G., Bonabeau, E. (2001). Self-Organization in Biological Systems. Princeton and Oxford: Princeton University Press. 2. Dawkins, R. (1996). The Blind Watchmaker. Why the evidence of evolution reveals a universe without design. New York, London: W. W. Norton and Company. 3. Gallagher, R., Appenzeller, T. (1999). Beyond reductionism. Science, 284, 79. 4. Gell-Mann, M. (1994). The Quark and the Jaguar: Adventures in the Simple and the Complex. San Francisco, W. H. Freeman. 5. Hodgkin P. (1996). Medicine, postmodernism, and the end of certainty. BMJ, 313, 1568—1569. 6. Laszlo, E. (2002). The Systems View of the World: A Holistic Vision for Our Time. Hampton Press, Inc. 7. Laughlin, R. B. (2005). A Different Universe. Reinventing physics from the bottom down. New York: A member of the Perseus Books Group. 8. Medawar, P. (1988). The Limits of Science. Oxford: Oxford University Press. 9. Noble, D. (2006). The Music of Life. Biology Beyond the Genome. Oxford: University Press. 10. Prigogine, I. (1997). The End of Certainty. Time, chaos, and new laws of nature. Oxford: The Free Press. 11. Quine, W. V. (1951). Two Dogmas of Empiricism. The Philosophical Review, 60, 20—43.

  6. Dvi klaidos! Tiesa Netiesa Verifikavimas I tipo klaida Patvirtinti Paneigti II tipo klaida Falsifikacija

  7. Kūno dalys konkuruoja dėl smegenų “dėmesio“ http://www.youtube.com/watch?v=KX8mR-x35Pk&feature=related

  8. Bendrieji neuroreabilitacijos principai Jeinenaudoji, prarandi – kitas užima tavo vietą. Vyksta konkurencija dėl vietos galvos smegenų sensorinėje, motorinėje ir kognityvinėje žievėje. Jei neprasmingai naudoji, prarandi. Mokymasissunetikėtu atpildu. Ekologinė psichologija – labiau aktyvuoji įdomiame kontekste. Dviračiai: http://www.youtube.com/watch?v=WitSwHl2M4I

  9. Mes galime valdyti judesius tik dėl to, kad juos jaučiame. Tuo mes labiausiai ir skiriamės nuo tobuliausių robotų.

  10. Naujiirefektyvūs mokymosi principai • Bet koks mokymasis nevyksta vakuume: būtina apjungti žinojimą su senesne patirtimi ir žinojimu; sukurk asociacijas, pririšk vaizdus prie žodžių. • Būtina mokytis ne kuo daugiau informacijos, bet supratimo, esmės, prasmės, modelių, apibendrinimų. „Daug nereiškia visados daug“. Pagal tai, ką mokinys žino, negalima spręsti apie tai, kaip jis geba kurti. Galvos smegenys kovoja dėl informacijos. • Galvos smegenys yra labiau aktyvios, jei yra originalus, įvairiapusiškas, netikėtas ir prasmingas (su atpildu) mąstymas. • Labiausiai kūrybingą mąstymą blokuoja baimė suklysti. Kūrybą skatina didelių iššūkių įveikimas, tikintis gero atpildo. Patys talentingiausi siekia ne lokalaus, bet globalaus atpildo. • Socialinė (paskatinimas, teigiami pavyzdžiai) ir fizinė aplinka (patraukli aplinka) skatina kūrybingą mokymąsi. Menai, literatūra, mokslas, intuicija, religija ir sportas – kompleksas skatina kūrybą. • Mokymosi proceso gilus apmąstymas (kritiška refleksija) pagilina išmokimą. • Miegas – išmokimo šalininkas. • Kūrybą skatina realių problemų, su kuriomis pats mokinys susiduria, sprendimas. 10/13/2014 14

  11. Sprendimų priėmimo būdai: • Euristinis (“less is more”) • Loginis • Statistinis 10/13/2014 15

  12. Tiesos šaltiniai: • Autoritetas • Pats • Aplinka 10/13/2014 16

  13. Sprendimų priėmimo šaltiniai: • Patirtis/faktai • Protas • Intuicija • Emocijos – baimė prarasti (žmonės ypač gina savo nuosavybę), rizika (emocijos, kai labai sudėtinga situcija, logika – kai situaciją galima apskaičiuoti) • Aplinka/kontekstas (vienas “žaidėjas” gali sugadinti visą aplinką) • Pasitikėjimo hormonas (viena apgavystė prislopina pasitikėjimo hormoną - oxytocin) • Laukiamas atpildas (dofaminas) ir jo prognozuojamas dažnis/tikimybė • Atpildo ir moyvacijos santykis (visi nori greito atpildo, protingiausi optimaliausio) • Vertybių/atpildo paradigma/kultūra • Pusrutulių santykis (kairysis reaguoja į pralaimėjimus, dešinysis – į pergales) 10/13/2014 17

  14. 10/13/2014 18

  15. 10/13/2014 19

  16. 10/13/2014 20

  17. The adaptive brain: aging and neurocognitive scaffoldine . Park DC, Reuter-Lorenz P. Annu Rev Psychol. 2009;60:173-96. Review • Dėl senėjimo sumažėja dofamino receptorių, susitraukia galvos smegenys, tačiau padidėja kompensuojančių struktūrų aktyvumas. • Kuo anksčiau mobilizuosi kompensuojančias struktūras, tuo anksčiau pasensi.

  18. Winne PH, Nesbit JC. The Psychology of Academic Achievement // Annu. Rev. Psychol. 2010. • Idėjos turi būti susietos erdvėje ir laike (istorija vs geografija). • Kuo daugiau sensorinių kanalų, pristatant informaciją. • Ištęstos studijos ir testai, geriau nei koncentruotos ir testai. • Testai gerai, jei tai atsiliepia galutiniam vertinimui. • Tiesos atpažinimas yra blogiau nei jos konstravimas. • Aktyvus apibendrinimas žymiai geriau nei pasyvus skaitymas. • Per „gražios“ skaidrės blaško. • Pavyzdžius geriau įsimename, nei sausus faktus. Kuo įvairesnių pavyzdžių. • Grįžtamoji informacija yra reikalinga, tačiau ji neturi būti per dažna. • Didelių iššūkių įveikimas labiau skatina kūrybą. 10/13/2014 22

  19. Winne PH, Nesbit JC. The Psychology of Academic Achievement // Annu. Rev. Psychol. 2010. • Informacija neturi perkrauti darbinės atminties. • Sudėtingi dalykai turi būti skaldomi į atskiras suprantamas dalis. • Geriau atsimenamas modelis, ir aiškinimo esmė, nei detalės. • Studentai geriau mokosi, kai kelia gilius, o ne paviršutiniškus klausimus (gilus: kodėl, kodėl ne, jei taip, tai; paviršutiniški: kas, ką, kada, kur). • Kūrybingas mokymas yra tada, jei sprendžiamos problemos, jei yra faktų ir teorijų prieštaravimai. • Mąstymo lankstumas tobulinimas, pasitelkiant į pagalbą įvairius faktus, teorijas, intuiciją, sveiką protą. • „Blondinės principas“ – reikia pateikti taip informaciją, kad suprastų kiekvienas. • Būtina žinoti, kad dažniausiai studentų supratimas yra klaidingas. • Skatinti studentus kelti originalias hipotezes, raginti spėti. • Studentai turi patys analizuoti savo mokymosi eigą. • Mokymasis yra efektyvesnis, jei studentai sprendžia realias problemas, su kuriomis dažnai ir patys susidūrė. 10/13/2014 23

  20. 10/13/2014 24

  21. Reflektuojant, “ko nežinau, kad nežinau”, kad gaučiau daug, bet mažai įdėčiau pastangų. Įpročių keitimas, sąmoningas “atpildo” atsisakymas, spontaniška super idėja, mokymasis linksmai žaidžiant, “intelektualinis orgazmas” 100% Galvos smegenų aktyvumas mokantis Fenomenų prognozavimas 80% Fenomenų vertinimas kontekste 60% Fenomenų analizavimas 40% Principų taikymas, interpretuojant fenomenus 20% Principų/ dėsnių supratimas 10 % Faktų atsiminimas 5 % 10/13/2014 26

  22. Galvos smegenų aktyvumas mokantis Mokymasis su ilgalaikiu „atpildu“ Laiptai http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw Mokymasis be ilgalaikio „atpildo| 10/13/2014 27

  23. Kada mažiausai dirba galvos smegenys? Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą 5 % Sprendžiant problemas pagal pavyzdį 5 % Mėgdžiojant kitų veiklą 4 % Aktyviai padedant dėstytojui 3 % Nusirašant 1 % Laiptai „juokas“ http://www.youtube.com/watch?v=CwOi4D9lPig Mokymasis nematant prasmės 0,001 % Absoliutus pyktis ir baimė”; “Žaidimai – nužudyk priešą”. 0,000000000001% 10/13/2014 28

  24. Ačiū už dėmesį!

  25. Euristinio sprendimo priėmimo taisyklės • Alternatyvų paieškos: realaus pasaulio, realios atminties, suprantamos, vengiant daugybės sąveikų • Paieškos sustabdymo (less is more) • Sprendimo priėmimo (geriau sveiko proto prognozė, nei regresinės lygtys). 10/13/2014 30

More Related