E N D
,,Lietuvių kalbos gramatikoje” 1901 m. (pasirašytoje Petro Kriaušaičio slapyvardžiu) Jonas Jablonskis išdėstė lietuvių kalbos norminimo programą, aptarė bendrinės kalbos ir tarmių santykį bei įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių kauniškių tarmę kaip bendrinės lietuvių kalbos pagrindą.
Jono Jablonskio vadovėliai: ,,Lietuvių kalbos vadovėlis”1925m.
Jo reikšmingiausi darbai ,,Lietuvių kalbos sintaksė” 1911 m. ,,Linksniai ir prielinksniai”1928m
1903 metais Jablonskiui buvo leista apsigyventi Šiauliuose, kur tvarkė grafų Zubovų archyvą, nelegaliai mokė vietos inteligentų vaikus lietuvių kalbos, rinko kalbinius turtus. 1904 metais persikėlė gyventi į Vilnių. Iš pradžių taisė po spaudos draudimo panaikinimo pradėtų leisti lietuviškų laikraščių kalbą, vėliau vertėsi spausdindamas taisyklinga kalba knygeles.
Per savo amžių jis išspausdino apie 460 straipsnių, išleido šešis gramatikos vadovėlius, dvi chrestomatijos ,,Vargo mokyklai” dalis (keli leidimai), daug verstų knygelių. J.Jablonskis vertino gyvąją liaudies kalbą ir tautosaką. Jis sakė, kad ,,gyvoji kalba” esanti ,,tikriausias mūsų vadovas rašto kalboje”.