180 likes | 331 Views
Rimantas Č iūtas. NVO IR KAIMO BENDRUOMENIŲ VAIDMENS STIPRINIMAS: IŠVADOS IR SPRENDIMAI ATLIKUS TYRIMĄ „INICIATYVOS BENDRUOMENINIO VERSLO POKYČIAMS“ PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖJE. Matyti Po žiūrio poslinkis. Kalbėti kalbos poslinkis. Elgtis elgsen os poslinkis.
E N D
RimantasČiūtas NVO IR KAIMO BENDRUOMENIŲ VAIDMENS STIPRINIMAS: IŠVADOS IR SPRENDIMAI ATLIKUS TYRIMĄ „INICIATYVOS BENDRUOMENINIO VERSLO POKYČIAMS“ PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖJE
Matyti Požiūrio poslinkis Kalbėti kalbos poslinkis Elgtis elgsenosposlinkis Tai, ką suvokiame, galime kontroliuoti patys, o tai, ko neįsisąmoniname - kontroliuoja mus Ką daryti ???
Surinkti informaciją apie Pagėgių sav. NVO situaciją; Surinktos medžiagos pagrindu pateikti pasiūlymus galimiems pokyčiams socialinės ekonomikos ir bendruomeninių paslaugų plėtrai. TYRIMO UŽDUOTIS
Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) laikomos tokios organizacijos, kurios įsteigtos piliečių grupės savanoriškos iniciatyvos pagrindu, siekia bendrojo gėrio, bet nesiekia pelno; jos nepriklauso nuo valdžios institucijų ir savarankiškai veikia vietos, nacionaliniu arba transnacionaliniu lygiu (NGO Global Network, 1998) Nevyriausybinės organizacijos (NVO)
Lietuvos pilietinės visuomenės potencialas yra silpnai panaudojamas, nes viešajame gyvenime socialinėms inovacijoms neskiriamas pakankamas dėmesys. Viešojoje politikoje būtini pilietinių vertybių ir orientyrų poslinkiai, kurie kasdieniniame gyvenime pasireikštų didesniu gyventojų įgalinimu, socialinio pasitikėjimo stiprinimu, vietos iniciatyvos ir atsakomybės augimu. Kitais žodžiais tariant, būtinas nuoseklus visuomenės trečiojo sektoriaus stiprinimas ir įgalinimas. Neatrasta galia
VDU 2004 metais atliktas tyrimas „Bendruomenės dalyvavimo socialinėje ekonomikoje galimybės“ atskleidė, kad bendruomeninio gyvenimo pagrindų nykimą stabdo „pavienių, nekoordinuojamų iniciatyvų veikla“, taip pat buvo pabrėžta, kad daugeliui bendruomenių „būdingi griežto individualizmo ir nestabilių struktūrų bruožai“. IKI LEADER programos įgyvendinimo
Siekiama trijų pagrindinių tikslų: • skatinamas savaiminis vietos vystymasis; • stiprinami organizaciniai kaimo bendruomenių gebėjimai; • stabdomas nuolatinis padėties kaimo vietovėse blogėjimas, atveriant kelią kaimo plėtros inovacijų įgyvendinimui. LEADER metodo įgyvendinimAS
LEADER metodo įgyvendinimas visų pirma kreipiamas į socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse skatinimą • Įsisąmoninus šalies kaimo plėtrai keliamus tikslus, NVO sektoriui atsiveria naujos, ES lėšomis finansuojamos, veiklos galimybės • Atnaujinti NVO veiklą taip pat verčia prastėjanti kaimo socialinė ir ekonominė situacija LEADER metodo įgyvendinimas 2014 – 2020 m. ES programavimo laikotarpiu
Skurdo mažinimo ir socialinės integracijos sprendimo raktas slypi gebėjime paveikti skurdo pažeistų socialinių sluoksnių atstovų žemą gyvenimo siekių motyvaciją ir koreguoti vertybių sistemą. • NVO veiklos specifika leidžia vykdyti pažeistų asmenų animavimo darbą, kai žmonių tarpusavio geranoriškos sąveikos dėka įvyksta ilgalaikių bedarbių ir kitų skurdo bei socialinės atskirties pažeistų asmenų reabilitaciją. • NVO įgalinimas įgyvendinti socialinės integracijos priemones leidžia surasti labai konkrečius ir integruotus sprendimus vietos lygiu skurdo mažinimASir socialinė integracijA
Teikia paslaugas • Teikia savitarpio pagalbą ar pagalbą sau • Atstovauja interesus ir dalyvauja viešajame gyvenime • Koordinuoja ir aprūpina vykdomą viešąją veiklą reikiamais ištekliais NVO, turėdamos vietos bendruomenių moralinio poveikio jėgą, galėtų tapti efektyviu skurdo ir socialinės integracijos įrankiu, jei ne finansų trūkumas Kaimo bendruomeninIŲ ir kitŲ NVO FUNKCIJOS
NVO įgūdžių pritraukti finansavimą stiprinimas ir tobulinimas Investicijų į NVO žmogiškuosius išteklius (įskaitant ir savanorišką veiklą) išvystymąs Novatoriškų idėjų įgyvendinimas atskleidžiant naujas NVO veiklos sritis (įskaitant ir ūkinę veiklą) NVO sektoriaus gebėjimas pritraukti lėšas (angl.fund-raising)
Gali pasireikšti keliosesrityse: • socialinių paslaugų pirkimu iš NVO; • finansine parama NVO projektams; • NVO atstovųįtraukimu į viešųjų sprendimų priėmimą. NVO bendradarbiavimas su savivaldybėmis
nepakankamas NVO finansavimas; • NVO konkurencija su biudžetinėmis įstaigomis už viešąsias lėšas perkant paslaugas; • NVO nepalanki socialinės paramos sistema; • NVO interesų ir poreikių nesupratimas ir nevertinimas iš vietos savivaldos pusės; • paslaugų užsakymų trumpalaikiškumas ir mažos apimtys; • NVO paramos programų skurdumas ir pan. naudingą bendradarbiavimą temdo:
NVO, turėdamos ribotus finansinius išteklius ir neturėdamos profesionalaus personalo, savanorių bei pakankamai darbo priemonių, nėra pajėgios tiekti kokybiškas ir konkurencingas paslaugas. • Siekiant plėtoti NVO ir savivaldybių bendradarbiavimą, būtina stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklos profesionalumą. To reikia NVO paslaugų plėtrai, taip pat NVO siekiui visavertiškaidalyvauti savivaldybės viešųjų sprendimų priėmime. naudingą bendradarbiavimą temdo:
kad vietos savivaldos viešajame gyvenime ir vietos administracijos lygiu būtų pripažįstama NVO sektoriaus veiklos svarba NVO disponuoja unikaliomis galimybėmis užpildyti rinkos dalyvių ir vietos valdžios veiklos spragas kaimo vietovėse, taip pat spręsti įsisenėjusias skurdo ir socialinės integracijos problemas, kurių sprendimas remiasi individualizuotu ir tarpasmeniniu bendravimu bei moralinio poveikio jėga. SvarbIAUSIA...
naujų NVO partnerystės ir bendradarbiavimo su vietos savivalda formų ir metodų paieška; • skurdo ir socialinės atskirties mažinimas • socialinių paslaugų plėtra ir NVO vaidmens didinimas teikiant paslaugas (plėtojant ūkinę veiklą) vietos bendruomenėms; • savanoriškos veiklos plėtra, ypač įtraukiant į šią veiklą jaunimą; • sveikos gyvensenos propagavimas ir sveikatingumo paslaugų, efektyviai panaudojant vietos išteklius, plėtros rėmimas; • kaimo gyventojų verslumo ir lyderystės ugdymas, ypač į šią veiklą įtraukiant jaunimą; • bendruomeniškumo ugdymas ir naujų bendruomeniškumo raiškos formų rėmimas; • neprofesionalaus sporto ir aktyvios gyvensenos rėmimas, ypač į šią veiklą įtraukiant jaunimą; • vietos patriotizmo ir pilietiškumo ugdymas, ypač į šią veiklą įtraukiant jaunimą. NVO bendradarbiavimOsu vietos su savivalda sritys
NVO sektoriaus vaidmens didinimas remiantis inovacijų diegimu • viešųjų užduočių NVO sektoriui suformulavimas ir konkrečių „medžioklės plotų“ priskirimas, t.y. socialinės veiklos sričių ir atsakomybės už jas pasiskirstymas • NVO partnerystės su verslininkais ir ūkininkais (nors verslas dažniausiai finansuoja „smagiausias ir matomiausias“ NVO veiklas) • NVO veiklos kooperacija (lėšų telkimas, veiklos įvairovės užtikrinimas, aukštų biurokratinių reikalavimų įveikimas) NVO PROVERŽĮ lemtų...
padidinti kritinę masępaslaugas teikiančių ir viešajame gyvenime aktyviai veikiančių NVO, kurios galėtų imtis didesnės atsakomybės sprendžiant Pagėgių krašto kaimo problemas. Veiklos sritis: NVO veiklos tobulinimas ir finansinių šaltinių diversifikavimas Veiksmai: • NVO veiklos kooperacijos, tinklų ir koalicijų rėmimas; • socialinį verslą vykdančių NVO rėmimas; • atskiras viešojo intereso sritis atstovaujančių ir jį ginančių NVO rėmimas; • bendruomeniškumą ir socialinį aktyvumą puoselėjančių bei savanorišką veiklą vykdančių NVO rėmimas. . VVG „Pagėgių kraštas“ TIKSLAS