1 / 34

PREGATITJA, MIRATIMI, ZBATIMI I KONCEPTIT T ZHVILLIMIT T QYTETIT N RASTIN E BUDAPESTIT

Struktura e ekspozes. Rrethanat e zhvillimit t qytetit n epokn e kapitalizmit dhe t socializmitE reja e viteve 1990: Konkurenc n rritje midis qyteteve dhe dalja n plan t par e planifikimit t strategjis Procesi i planifikimit t strategjis dhe mdyshjet kryesore t ditve t sotme n B

avi
Download Presentation

PREGATITJA, MIRATIMI, ZBATIMI I KONCEPTIT T ZHVILLIMIT T QYTETIT N RASTIN E BUDAPESTIT

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. PREGATITJA, MIRATIMI, ZBATIMI I KONCEPTIT TĖ ZHVILLIMIT TĖ QYTETIT (NĖ RASTIN E BUDAPESTIT) Tosics Ivįn Vįroskutatįs Kft Budapest Budapest, 29 Mars 2004 www.mri.hu

    2. Struktura e ekspozesė Rrethanat e zhvillimit tė qytetit nė epokėn e kapitalizmit dhe tė socializmit E reja e viteve 1990: Konkurencė nė rritje midis qyteteve dhe dalja nė plan tė parė e planifikimit tė strategjisė Procesi i planifikimit tė strategjisė dhe mėdyshjet kryesore tė ditėve tė sotme nė Budapest Konkluzion: ēfarė ėshtė e nevojshme pėr njė planifikim tė mirė tė strategjisė

    3. Premisat: drejtimi i zhvillimit tė qytetit nė periudhėn kapitaliste Nė periudhėn ndėrmjet dy luftėrave botėrore Budapesti ka qeverisje lokale tė pavarur, por nėn kontroll tė fortė qeveritar Kėshilli i Punėve Komunale tė Kryeqytetit: nė gjysmėn e saj me delegatė nga pushteti, nė gjysmėn tjetėr me delegatė tė kryeqytetit. Kompetenca e tij me Ligjin e Zhvillimit tė Qytetit tė vitit 1932, shtrihej edhe pėr rrethinat e qytetit Nė vitin 1940 u pregatit si tekst Programi i Zhvillimit tė Qytetit

    4. Periudha socialiste e zhvillimit tė qytetit: lindja e pavarėsisė sė qytetit Periudha e parė: humbi pavarėsia e qytetit, prej fundit tė viteve 40 planifikim mund tė bėjnė vetėm degėt. Qė nga viti 1960, pranohet njė Plan i Pėrgjithshėm Rregullimi (harmonizimi rajonal i zhvillimit tė degėve). Periudha e dytė: prej viteve 60 kėshilli i qytetit dalėngadalė fiton terren pėrkundrejt degėve. Modeli socialist i zhvillimit tė qytetit: drejtim qendror dhe komunal shtetėror, ”ndarje” e parave shtetėrore mes negociatave, pavarėsia lokale qė kishte tė bėnte vetėm nė atė qė ku tė bėhen zhvillimet brenda lokalitetit Periudha e tretė: nė vitin 1986 u bė reforma e ekonomisė sė kėshillave, vendin e kontrollit tė shpenzimeve e zuri kontrolli i tė ardhurave, gjė qė krijon mundėsinė e marrjes sė vendimeve mė tė pavarura lidhur me shpenzimet. Njė ndryshim i ngjashėm nė raportet ndėrmjet qytetit dhe dhe lagjeve tė tij.

    5. Tranzicioni nga ekonomia e planifikuar nė ekonominė e tregut Ndryshimi i rendit: decentralizim (brenda Budapestit formimi i njė sistemi real nė dy nivele, me prone tė pavarur tė lagjes), privatizim (si pasojė e sė ciles tregu i pronėsisė sė patundėshme shndrohet nė treg me shumė protagonistė, shfaqet prona e vėrtetė e sipėrmarrėsve, dhe nė pronat e banesave bėhen tipike shtėpitė kolektive) Nė vitin 1990 Plani i Vetqeverisjes: qeveritė lokale fituan pavarėsinė politike dhe financiare qė nevojetet pėr tė arritur pvarėsinė e vėrtetė. Roli i Mbledhjeve tė pėrbashkėta dhe e Komisioneve merr rėndėsi, kufizojne rrethin e tė drejtave tė Kryetarit tė Bashkisė dhe merr fund Komiteti Zbatues i plotėfuqishėm dhe famėkeq. Rregullore e veēantė lidhur me kryeqytetin: lagjet fitojnė pavarėsi shumė tė madhe (marrin pronė dhe burime taksash tė vetėn), funksionimi i qytetit ėshtė i mundur tė sigurohet vetėm me njė marrėveshje tė veēantė mbi ndarjen e burimeve. Izolimi i plotė i kryeqytetit dhe i rrethinave Krijimi i rajonit tė Hungarisė sė Mesme (1999): pėrjashtimi i protagonistėve ekonomikė, krijimi dominimit tė protagonistėve ministerialė tė caktuar mbi bazė politike

    6. Fundi i shekullit XX. : gjendja e Budapestit dhe sfidat e reja nė zhvillimin e qytetit Faza e parė e transformimit nė Budapest merr fund, privatizimi nė thelb u krye dhe u formua struktura e pronarėve tė rinj, ndėrtimi i infrastrukturės bazė (telefon, rrjeti interurban dhe i brendshėm etj.) i afrohet pėrfundimit. Budapesti sa vjen e mė tepėr ballafaqohet me problemet “normale” tė zhvillimit tė qyteteve europiane: Pranė uljes natyrore tė popullsisė, nė vitet e fundit nisi suburbanizimi i njė pjese tė banorėve dhe biznesit Nė shumė lagje pėrqėndrohet dėmtimi i kontigjentit tė apartamenteve dhe shkatėrrimi i zonave industriale Shtohen diferencat ndėrmjet pjesėve tė qytetit, bie niveli i sigurisė publike, kushtet ambientale nuk janė tė kėnaqėshme

    7. Planifikimi strategjik, si njė lloj i ri i planifikimi i viteve 1990 Vitet 1960-70: nė Europe janė tė pėrgjithėshme planet afatgjate tė zhvillimit tė bazuara mbi rolin dominues tė sektorit tė shėrbimeve komunale Vitet 1980: pėr shkak tė vėshtirėsive financiare sektori komunal luan njė rol mė tepėr tė tėrthortė, njė rol menaxhimi, nė tė cilen nga planifikimi afatgjatė theksi kalon nė „mekanizmin e rakordimit” Vitet 1990: si pasojė e sfidave tė reja (globalizimi dhe tregu unik i EB-sė, konkurenca e qyteteve me rajonet) planifikimi strategjik, si njė tip i ri planifikimi, ėshtė pėrsėri njė sistem planifikimi qė vė nė vend tė parė interesat e sektorit komunal njė ndryshim rrėnjėsor nė raportet ndėrmejt qytetit dhe rrethinave sa vjen e mė tepėr bėhet mė i rėndėsishėm roli i faktorėve tė butė Qytetet inovative pregatisin plane strategjike afatgjatė pėr zhvillimin e pėrgjithshėm tė qytetit dhe rajonit, duke mbajtur parasysh jo vetėm pikėpamjet ekonomike por edhe ato sociale dhe tė ambientit.

    8. Ndryshimi i filozofisė sė planifikimit Ēėshtė planifikimi? Njohje graduale: planifikimi ėshtė njė proces i motivuar politikisht dhe nuk do tė thotė se pėr rrethanat e dhėna tė jetė caktimi i zgjidhjes mė optimale Ka shumė pėrgjigje pėr kėtė sfidė: planifikimi avokator, sociologjia e planifikimit, planifikimi strategjik Tė rejat e planifikimit strategjik: Planifikim afatgjatė e i gjithanshėm Metoda e formimit te projektit: angazhimi i politikanėve dhe i protagonistėve tė rėndėsishėm tė zhvillimit tė qytetit nė kėtė proces

    9. Historiku planifikimit strategjik Shembujt e parė tė planifikimit strategjik kanė qėnė hierarqike dhe tė kufizuar nė kohė. E para ėshtė analizimi i gjendjes, mė pas pėrcaktimi i masave, e sė fundi zbatimi i tyre Koha e artė e planifikimit tė thjeshtė strategjik: nė vitet 1950-1970-es nė sferėn e biznesit Mėsimet e nxjera pas rrėnimit tė planifikimit strategjik nė ndėrmarrje: ndonėse planifikimi strategjik nuk e zėvėndėson tė menduarin, ai ėshtė njė metodė e pėrdorėshme planifikimi strategjik u rigjallėrua nė vitet 1990 nėpėr qytete

    10. Ēėshtė planifikimi strategjik ? Planifikimi strategjik “… ėshtė njė proces shoqėror, nėpėrmjet tė cilit komunitetet lokale reagojnė ndaj sfidave tė brendėshme e tė jashtėme duke patur nė konsideratė influencimin e zhvillimit tė tyre lokal. … komunitetet lokale pėrpunojnė koncepte tė reja strategjike, zhvillojnė raportet institucionale dhe mobilizojnė mbėshtetjet politike. Nė kėto procese protagonistėt aktivė tė rajoneve tė qyteteve, bėjnė pėrpjekje tė pėrbashkėta pėr influencimin e forcave vendimtare…” Healey et al, 1997:293 Pra planifikimi strategjik ėshtė njė proces interaktiv, i cili pėrpiqet pėr aktivizimin e bashkėpunimin e shumė protagonistėve, nėpėrmjet sė cilės synohet influencimi aktiv i mundėsive tė tregut.

    11. Veēoritė e planifikimit strategjik Interesi i komunitetit bazohet nė njė koncept tė ri: komuniteti ka tė drejtė tė ndėrhyje nė interesat personale dhe nė funksionimin e pronės private Theksi nuk qėndron vetėm nė tekstin pėrfundimtar tė dokumentit por edhe nė procedurat e planifikimit domethėnė qė edhe palėt e interesuara tė marrin pjesė nė tė, ta ndjejnė dhe ta pranojnė si tė tyren planifikimin Ėshtė e rėndėsishme pėrfshirja e politikės nė procedurėn e planifikimit, drjtuesit politikė qė nė stadin e fillimit duhet tė jene nė favor tė planit. Nė pėrmbajtje tė jetė mė tepėr sė sa njė planifikim fizik: politika e qytetit dhe fusha tė tjera tė jenė pjesė tė tij, si psh. zhvillimi ekonomik, politika e ambjentit, ēėshtjet sociale, politika e strehimit.

    12. Historiku i pregatitjes sė Konceptit tė Zhvillimit tė qytetit Budapestit 1997: me njė procedurė tenderi zgjidhet grupi i ekspertėve. 1998: botimi i variantit tė parė, mbahen dy seminare, forum diskutimi nėpėrmjet internetit, bėhen vėrejtje tė shumta. 1999: periudha e “futjes nė thellėsi”, thellimi nė tematikėn kryesore tė zhvillimit tė qytetit. Nėntor 1999: diskutimi i variantit tė dytė nė Konferencėn treditore tė Zhvillimit tė Qytetit tė Budapestit Mars 2000: gjashtė bisedime gjysmėditore me grupe tė lagjeve tė Budapestit Gusht 2000: botimi i variantit tė tretė, e cila nuk diskutohet nė detaje, Kabineti quan tė nevojshme rakordime tė mėtejeshme midis ekspertėve dhe personat kompetentė tė (bashkisė) kryeqytetit Dhjetor 2001: pėrfundohet varianti i katėrt, pas arritjes sė kompromisit nė ēėshtjet e diskutueshme nga ana politike lidhur me metodat dhe hapėsirėn kohore tė Konceptit Pranvera e vitit 2002: dėrgimi lagjeve dhe organeve tė tjera, mbajtja e njė serie Forumesh tė qytetit Budapest, vlerėsimi dhe pėrfshirja e mendimeve Gusht 2002: Qeveria jep mendim pozitiv pėr variantin e pestė tė Konceptit dhe ia rekomandon parlamentit pėr miratim 27 Mars 2003 : a Kuvendi i Deputetėve tė Kryeqytetit pranon Konceptin

    13. Nevojshmėria e krijimit tė Konceptit Nė fund tė viteve 90 shteruan idetė e mėdha, tė pėrgjithėshme tė perspektivės lidhur me zhvillimin e Budapestit Ndryshuan tė gjitha kushtet e rėndėsishme pėr zhvillimin e qytetit, si kushtet e brendėshme (me Qeverinė, me qendrat e banuara pėrqark, raportet me protagonistėt e tregut), ashtu edhe rrethanat ndėrkombėtare Pėr shkak tė forcimit tė zhvillimit tė ekonomisė, shpejtimi i ndryshimeve shoqėrore, ishte e paevitueshme pregatitja e njė materiali i cili nuk merret vetėm me zhvillimin hapėsinor por edhe me ēėshtjet e strukurės sė zhvillimit tė qytetit

    14. Konsideratat themelore tė Konceptit Duke respektuar pavarėsinė e lagjeve, Kryeqyteti duke rėnė dakord me to, duhet tė pėrcaktojė prioritetet e zhvillimit tė qytetit, programet e mėdha dhe mėnyrat e realizimit, duke fituar pėrkrahjen e protagonistėve tė tjerė, bashkėpunimin e banorėve dhe tė protagonistėve tė tregut. Koncepti i zhvillimit tė Qytetit tė Budapestit ėshtė njė material qė parashikon deri nė vitin 2015, pra kap njė parashikim 15 vjeēar Ajo synon pėrcaktimin e qėllimeve kryesore tė zhvillimit, strategjinė e ndėrhyrjes sė sferės publike - nė mėnyrė tė veēantė tė Bashkisė sė Kryeqytetit-, duke u ndėrgjegjėsuar nė atė qė sfera publike luan vetėm njė rol tė pjesshėm nė zhvillimin e qytetit, kurse pjesa e madhe e zhvillimit qė do tė realizohet, bazohet nė vendimet dhe burimet materiale private

    15. Miratimi i Konceptit Koncepti pėrbėn njė orientim strategjik pėr pregatitjen dhe rishikimin a konceptit tė degėve Pas pranimit tė Konceptit, ai duhet tė bėhet baza e planit koordinues tė kryeqytetit: planet e degėve duhet tė saktėsojne realizimin e synimeve tė pėrcaktuara nga Koncepti, sipas pikėpamjes sė degėve (ose tė rekomandojnė rishikimin e konceptit) Nė kėtė mėnyrė Koncepti do tė ketė efekt indirekt mbi planifikimin e zhvillimit e tė funksionimit, nėpėrmjet koncepteve dhe programeve tė degėve, tė cilat do tė riorganizohen sipas prioriteteve tė Konceptit Koncepti dėshėron tė fillojė njė proces zhvillimi mė tė koordinuar sė ai aktual, duke pėrkufizuar qartė qėllimet e sė ardhmes dhe strategjinė e ndėrhyrjes, gjė e cila ndihmon bashkėpunimin me protagonistėt e tjerė (lagjet, aglomeratet, rajoni,Qeveria) dhe me investitorėt private.

    16. Kuadri i kushteve ekonomike dhe demografike tė zhvillimit tė qytetit Pozita e Budapestit nė hapėsirėn europiane: Budapesti pėrbėn njė qendėr tė rėndėsie tė theksuar tė qarkullimit nė sistemin e planifikuar tė autostradave (TEN) 50-60 % e investimit tė kapitalit veprues tė ardhur nė kėtė shtet, u pėrqėndrua nė Budapest, ritmi i investimeve do tė jetė ende i lartė, rreth 2-3 miliard dollarė nė vit Nga pikėpamja financiare Budapesti mund tė luajė rolin e “urės lidhėse” ndėrmjet qyteteve tė Europės Perėndimore dhe atyre tė Europės Juglindore dhe kėtu mund tė formohet qendra logjistike mė e rėndėsishme e rajonit Aderimi nė EB e rrit akoma mė tej rolin e rajoneve tė qyteteve tė mėdha, pritet qė Budapesti tė marre gradualisht rolin e Vienės si qytet i kufirit tė EB-sė. Pritet qė rajoni i Budapestit, me njė GDP pėr frymė nėn 75 % tė nivelit mesatar tė EB-sė tė gėzojė tė drejtėn e mbėshtetjes sė Fondeve Strukturore, Objektivit 1., tė Eb-sė

    17. Kuadri i kushteve demografike Ndryshimi i pritshėm i popullatės sė Budapesti: Budapesti ėshtė kryeqyteti i njė shteti nė tė cilėn popullsia ėshtė nė ulje pėr nga numri, por qė edhe atij nė vetvete gjithashtu po i pakėsohet; Rėnien demografike e forcon edhe emigrimi i vazhdueshėm, kėshtu qė nė vitin 2015 numri i banorėve do tė bjerė nė rreth 1.5-1.7 milionė frymė Bilancin negativ tė emigrimit pritet ta kundėrpeshojė shpejtimi i imigrimit tė tė huajve, sė pari nga bota e III., e kėtu nė radhė tė parė imigrimi ilegal Brenda Budapestit pritet pakėsim i shpejtė i numrit tė banorėve nė pjesėt mė tė dyndura tė qendrės qytetit, kurse nė periferi tė qytetit mund tė stabilizohet numri i banorėve (suburbanizim i brendshėm)

    18. Perspektiva afatgjate e Konceptit Tre parimet bazė tė zhvillimit tė qytetit pėr periudhėn 20-30 vjeēare: Krijimi i kushteve tė nevojshme pėr zhvillimin e ekonomisė nėpėrmjet zhvillimit tė infrastrukturės Pėrmirėsimi i banueshmėrisė dhe jeteses nė qytet nėpėrmjet ngritjes sė kualitetit tė jetės dhe kushteve ambjentale Nevoja e pėrmirėsimit tė drejtėsisė e tė gjendjes sociale Qėllimi ėshtė qė Budapesti tė formohet si pjesė integrale e Europės sė bashkuar, metropol ndėrkombėtar dhe duke shfrytėzuar nė mėnyrė optimale pozitėn gjeo-politike, tė luajė rol ndėrmjetėsues parėsor nė drejtim tė Europės lindore-juglindore, duke u shndėrruar nė njė qendėr rajonale nė forcim e sipėr

    19. Vlerat themelore tė perspektivės afatgjate tė qytetit dhe qėllimet strategjike tė zhvillimit afatgjate Pėr arritjen e vlerave bazė nė ekuilibėr reciprok, tė synuara nė imazhin e sė ardhmes tė Budapestit, Koncepti pėrcakton kėto tre qėllime strategjike bazė: Rritjes sė efikasitetit tė ekonomisė i shėrbejnė: (I) rritja e efikasitetit tė sektorėve ekonomikė (II) pėrmirėsimi i kushteve tė qarkullimit brenda qytetit (VII) zhvillimi i marrėdhėnieve rajonale tė qytetit Pėrmirėsimi i kualitetit tė jetesės kėrkon: (III) pėrmirėsimin e ambjentit tė qytetit (IV) zhvillimin e ambjentit natyror dhe tė infrastrukturės (V) pėrmirėsimin e mundėsive tė qytetit pėr aktivitete kulturore, sportive e tė kohės sė lirė. Pėr sigurimin ruajtjes sė gjendjes shoqėrore ėshtė i nevojshėm aspekti i solidaritetit (VI) pėrmirėsimi i gjendjes sė shtresave tė varfėra dhe pjesėve tė varfėra tė qytetit, zhvillimi shėrbimit shėndetėsor

    20. Koncepti nė strukturėn hapėsinore Zbulimi i rezervave rajonale – “Qyteti Park” Unazė hekurudhore Pika nyje intermodale Nisja e projekteve tė ristrukturimit tė pjesėve tė rajonit Rritja e vlerave tė zonave tė brendshme – “Pjeset e brendshme tė qytetit” Disiplinim i qarkullimit/ Programe pėr parkimet Program i rehabilitimit tė qytetit Program i rinovimit tė ambjenteve publike Rritja e vlerave tė zonave tė periferisė– “Pjesėt e jashtėme tė qytetit” Program pėr „Qendrat e qytetit” Zhvillimi i sistemit tė marrėdhėnieve Zhvillimi i veprave komunale Zhvillimi cilėsor i zonės anash Danubit

    21. Sistemi i mjeteve dhe i atyre institucionale Nga analiza e funksionimit tė sotėm tė qytetit, dalin konkluzionet tė rėndėsishme lidhur me transformimin e sistemit tė mjeteve dhe institucionale: Ėshtė e nevojshme ndėrtimi i njė sistemi marrėdhėniesh horizontale mė tė forta se i sotmi, ndėrmjet seksioneve, komisioneve dhe vendimmarrėsve; Ėshtė i nevojshėm forcimi i aftėsisė sė drejtimit tė projekteve tė Kryeqytetit, nė mėnyrė qė projektet e mėdha e tė rėndėsishme tė jenė tė realizueshme nė kompleksitetin e tyre pėrkatės; Pėr luajtjen e njė roli publik me aktiv e iniciator ėshtė e nevojshme formimi dhe futja i njė kuadri mė aktiv tė trajtimit ekonomisė sė pronės ; Janė tė nevojshme zgjidhje tė reja institucionale, nė interes zgjidhjes sė caktimit tė drejtimeve themelore tė zhvillimit tė qytetit, vėzhgimit tė proceseve dhe tė vlerėsimit dhe tė bashkėpunimit efikas ndėrmjet periferisė dhe rajonit.

    22. Divergjencat dhe kompromisi ndėrmjet porositėsit dhe grupit tė ekspertėve Pikėpamja qė tentonte kufizimin e Konceptit tė Zhvillimit tė Qytetit: Koncepti duhet tė merret vetėm me ndryshimin e strukturės fizike tė qytetit Politika ekonomike aktive tė mos jetė qėllimi strategjik, lidhur me kėtė Kryeqyteti nuk ka punė Duhen lėnė mėnjanė propozimet pėr zgidhjet institucionale Pikėsynimet sociale janė tė pėlqyeshme, por nuk mund tė vlerėsohen, nuk mund tė merren pėrsipėr Kompromisi qė u pranua: Tre periudha ndahen nga njera tjetra: nė nivelin afatgjatė formulohet njė tabllo e sė ardhmes, pėr periudhėn 15 vjeēare ėshtė e nevojshme pėrcaktimi i kompetencave (ē’detyra ka secili nga pjesėmarrėsit), nė rastin e periudhės afatmesme duhet marrė si pikėnisje projekti i zhvillimit dhe financimit 7 vjeēar; detyrat e Kryeqytetit duhen pėrcaktuar aq mė saktė sa mė shumė qė afrohemi nga periudha afatgjatė nė atė afatmesme Me saktėsimet e mėsipėrme paralelisht u pranua mėnyra e zgjeruar dhe mė komplekse e trajtimit tė Konceptit, duke kuptuar kėtu temat jo fizike (ekonomike, kulturore, sociale etj.) si edhe rolin e mjeteve institucionale.

    23. Diskutimi profesional dhe shoqėror i Konceptit Konferencė e zhvillimit tė qytetit: eveniment 3 ditor Debat ndėrmjet lagjeve: nė 6 grupe, me pjesėmarrjen e drejtuesve tė lagjeve, nė njė klimė politike mė tė mirė se zakonisht nė marrėdhėniet Kryeqytet-lagje. Proces i dhėnies sė mendimit zyrtar me shkrim Organizimi i katėr forumeve tė debatit profesional (nė secilėn nga debatet morėn pjesė 110-115 vetė, me njė numėr total prej 500-550 pjesėmarrėsish) , e gjithė kjo e zhvilluar nė atmosferėn e ndezur nė prag tė zgjedhjeve tė pėrgjithėshme, por e liruar nga paragjykimet politike.

    24. Shembuj tė jashtėm: Koncepti i zhvillimit tė qytetit tė Pragės Koncepti dhe programi i zhvillimit tė Qytetit tė Pragės u pregatit nė dy faza: kocepti i zhvillimit 15 vjeēar u miratua nė 1998, ndėrsa programi i zhvillimit pėr dy cikle zgjedhore (8 vjet), u miratua nė maj tė vitit 2000 nga kuvendi. Nė vitin 1995 formuan njė Grup Planifikimi Strategjik pėr pėrpunimin e Konceptit, me 18 anėtarė pėr t’u marrė me thelbin e ēėshtjen e 8 pėr anėn administrative me pėrbėrje ndėrdisiplinore Qė nė stadin fillestar, Koncepti nuk merret vetėm me ēėshtje tė strukturave ne hapėsirė por ka njė vizion tė pėrgjithshėm Ndėrmjet viteve 1995-98, pregatitjen e Konceptit e ndihmoi Fondi Britanik Know How Vėnia e themeleve tė Konceptit u bė gjatė “Workshopeve” njėjavore pėr ēdo temė Nė pėrpunimin e opinioneve tė dhėnė pėr lėndėn e shpėrndarė, morėn pjesė grupe tė organizuara sipas temave, qė pėrfshinin nė pėrbėrje tė tyre edhe politikanė, e nė kėtė u bashkuan gjysma e anėtarėve tė Kuvendit

    25. Garancitė e zbatimit tė Konceptit tė Pragės Kthimi i Konceptit nė njė dokument serioz: ne vitin 1999, Praga u shtėrngua tė bėjė emetimin e letrave me vlerė, Kuvendi zgjodhi tre ndėr objektivat e Konceptit dhe lejoi pėrdorimin e burimeve financiare vetėm pėr to Zbatimin e Konceptit e ndihmojnė kėta elementė: Pėrcaktohen personat pėrgjegjės pėr secilin program strategjik Grupi i Planifikimi Strategjik fitoi tė drejtėn qė tė japė mendim pėr ēdo dokumėnt tė rėndėsishėm qė paraqitet para Kuvendit njėherė nė vit (nė qershor, duke patur nė dispozicion tė dhėnat statistikore tė vitit tė mėparshėm, por pa u vendosur akoma prioritetet buxhetore tė vitit tė ardhshėm) duhet tė raportojė para Kuvendit mbi arritjet e Konceptit, plotėsimit tė prioriteteve kryesore. Pas pranimit tė Konceptit dhe miratimit tė Programit nga ana e Kuvendit, Grupi i Planifikimit Strategjik gradualisht shndėrrohet nė njė organ drejtimi tė zbatimit.

    26. Koncepti i zhvillimit tė qytetit tė Vienės Prej shumė dhjetėvjeēarėsh funksionon mirė planifikimi fizik (projekte tė pėrgjithshme dhe tė detajuara) Mėnyra e themelimit tė Konceptit: variantin e parė e pėrpunon njė grup i pėrbėrė nga pėrfaqėsues tė qytetit Me ndihmėn e moderatorėve, nė debate tė orientuara japin mendimin, nė nivele tė ndryshme Rezultati: Koncept interdisiplinar: Viena e rrit bashkėpunimin nė interes tė zhvillimit tė rajonit Viena krijon perspektiva tė reja nė ekonomi dhe punėsim Viena zhvillon bazėn e diturive Viena e bėn mė tėrheqės ambientin natyror, atė tė ndėrtuar dhe kulturėn Viena mbetet njė qytet me kualitet tė lartė tė jetesės dhe ambientit

    27. Formimi i mėtejshėm i Konceptit tė Zhvillimit tė Qytetit tė Budapestit Nė pėrputhje me vendimin e Kuvendit, filloi pėrpunimi i programit afatmesėm tė Zhvillimit tė qytetit. Ai duhet tė bazohet nė kėtė Koncept por duhet tė jetė mė konkret, duhet tė pėrmbajė prioritete tė pėrcaktuara duke patur parasysh edhe mundėsitė reale tė realizimit. Paralelisht me formimin e programit punohet pėr pėrcaktimin e rendit tė zbatimit, i cili duhet tė sigurojė kontrollin e zbatimit, mundėsinė e modifikimit tė Konceptit. Duhet ti kushtohet mė tepėr vėmėndje pėrpunimit tė konceptit tė zhvillimit tė rajonit

    28. Problemet speciale tė rajoneve tė qyteteve tė mėdha: nevoja e planifikimit rajonal Rajonet e qyteteve tė mėdha, pranė avantazheve po ballafaqohen edhe me probleme tė rėnda Transformimet nė hapėsirė tė banorėve dhe tė vendeve tė punės, shoqėrohen me pasoja negative brenda qyteteve tė mėdha: rėnia e gjendjes sė territoreve tė qendrės, pėrqėndrimi vendor i tė varfėrve, rritja e numrit tė pastrehėve, si rezultat i ndryshimit tė strukturės sė ekonomisė lindėn zonat me ngjyrė „gri” dhe faktorė dėmtues tė ambjentit Nė rajonin rrethuės: rritja e shpejtė i dėmton vlerat e ambjentit, rritja e pretendimeve nė mėnyrė tė menjėherėshme ėshtė e pamundur ti pėrgjigjemi me investime tė infrastrukturės dhe tė tjera

    29. Mjetet e mundėshme tė bashkėpunimit ndėrmjet qytetit dhe rrethinave nė rastin e Budapestit Mundėsitė pėr tė kapur potencialet optimale tė zhvillimit dhe tė pakėsohen rreziqet qė sjell zhvillimi, vetėm me bashkėpunimin ndėrmjet qytetit dhe rrethinės mund tė arrihen Cilat janė format dhe mjetet e mundėshme tė kėtij bashkėpunimi, mundėsitė potenciale tė aplikimt tė tij nė Budapest dhe rrethinat? Planifikim i rregulloreve dhe zhvillimit Balancimi financiar Shndrime adminidtrative, modele tė organizimit Ēėshtja themelore: nė ēmasė mund tė ecet nė bashkėpunimin e rajonit nė mungesė tė rregullimit ligjor bazė nė varėsi tė shkallės reale tė decentralizimit?

    30. Mjetet e realizimit tė bashkėpunimit Pėr bashkėpunimin duhet njė vendosmėri politike e qėndrueshmėri pėr tė ruajtur kohezionin e rajonit, me anė tė sė cilės nė rrethanat aktuale, kur nuk e mbėshtesin sa duhet, tė mund tė arrihet avancim: Planifikim i pėrbashkėt: pregatitja, pranimi dhe zbatimi i programeve tė pėrbashkėta themelore tė rregullimit dhe konceptimit tė zhvillimit tė rajonit Krijimi i organizmave tė pėrbashkėta (KMR, BAFT) si dhe funksionimi i tyre pėr rakordimin e interesave rajonale dhe brenda kėsaj tė pėrfaqėsimit tė aglomeratit

    31. Shfrytėzimi maksimal i bashkėpunimit dhe pozicionit tė pėrbashkėt dhe atij politik Funksionimi i mirė i institucioneve, Respektimi i planeve, nė ndarjen e mjeteve tė zhvillimit nė aplikimin e pregetitjes sė tendereve tė EB-sė, Kėrkimi i lidhjeve tė partneritetit nė rajon dhe tej saj Fitimi i decentralizimit tė plotė nga niveli shtetėror Prezantimi i pėrbashkėt si njė rajon i ri dinamik i Europės

    32. Propozime konkrete pėr bashkėpunimin rajonal Koncepti i zhvillimit KMR rajonal (nė harmoni me rregullimin territorial): pėrputhja e efektivitetit ekonomik dhe ruajtja e ritmeve tė zhvillimit tė rajonit tė qytetit dhe e rrethinave. Koordinimi i zhvillimit me aplikimin e kushteve tė shpėrndarjes sė mbėshtetjes qė fiton kMR-ja, rregullore kufizuese vetėm pėr bashkėpunimin e marrė pėrsipėr nė mėnyrė vullnetare (Viena: pėrpunim i pėrbashkėt projekti, miratim i varur prej bashkisė.) Pėrpunimi i konceptit tė zhvillimit ekonomik tė KMR me angazhimin e shumė protagonistėve (dhe rekomandimin e zyrės sė Budapestit nė Bruksel) Pregatitja e KMR-sė pėr realizimin e direktivave tė integruara tė EB-sė pėr ambjentin Pėrpunimi dhe realizimi i disa projekteve tė mėdha “ me mė tepėr interes tė pėrbashkėt” (psh. BKSZ)

    33. Alternativat nė rajonin e Hungarisė sė Mesme Po krijohet njė rajon i zgjedhur nė mėnyrė demokratike, i cili ka burime tė pavarura dhe kryen disa funksione tė cilat nė disa rajone kryhen nga bashkia. Mbetet organizmi i sotėm i delegimit, i detyrueshėm, i cili nuk ka kompetenca tė cilat tė marrė prej bashkisė, por ndryshon shumė pėrbėrja e Kėshillave tė Zhvillimit Rajonal , nė tė rajoni fiton peshė mė tė madhe dhe deputetet e kryeqytetit, domethėnė se nė krahasim me sot do tė jetė mė funksionale, kėshtu pėr tė gjithė protagonistėt e rajonit lind njė organ drejtimi mė i pranueshėm. Nė rrethanat e sotme, vrianti i parė ėshtė irreal, pasi presupozon ndryshime tė ligjeve tė tipit 2/3. Varianti i dytė ėshtė mė real, projektligji pėr modifikimin e Ligjit tė Zhvillimit territorial kėtė drejtim tregon. Por edhe nėse arrihet njė sistem pėrfaqėsimi mė proporcional nė Kėshillin e Zhvillimit Rajonal tė Hungarisė sė Mesme, prapėseprapė nė varėsi tė gatishmėrisė dhe dėshirės sė protagonistėve kryesore do tė varet se nė tė vėrtetė si do tė jetė bashkėpunimi i ndėrmjet qytetit dhe rrethinave.

    35. Konkluzione Pėr ti bėrė ballė konkurencės sė qyteteve, ėshtė e nevojshme pasja e njė ideje strategjike tė gjithanshme, gjė qė presupozon njė lloj tė ri tė rolit tė sferės publike Pėrkrah pėrmirėsimit tė kushteve elementare tė infrastrukturės janė tė nevojshme pėrmirėsimi i ekonomisė, kushtet ambientit e ato sociale Nė pėrkufizmin e synimeve strategjike e nė pėrpunimin e programeve duhet bashkėpunim me protagonistėt e zhvillimit tė qytetit Koncepti strategjik, duhet miratuar gradualisht, si njė dokument themelor tė zhvillimit tė qytetit, e tė cilėn nė ēdo vendim koncepcional duhet ta mbajmė parasysh Konceptin strategjik duhet ta shtrijmė edhe pėr rrethinat e qytetit dhe rajonit, duhet fituar mbėshtetja e qeverisė si edhe duhet krijuar harmonia me sistemin e subvencionimeve tė EB-sė

More Related