Prioritetiniai darbai :

1. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VAIDMUO KURIANT, ĮGYVENDINANT IR PLĖTOJANT PROFESINIO ORIENTAVIMO SISTEMĄKauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojaDr. Toma Lileikienė

2. Prioritetiniai darbai: • Kauno miesto mokyklose numatyta įkurti 36 profesinio informavimo taškus. • Įkurtas Profesinis koordinacinis centras Maironio gimnazijoje, patvirtintas Savivaldybės Taryboje. • Mieste veikia vienas profesinio informavimo taškas Maironio gimnazijoje. • Įgyvendinant vidaus audito metodiką, atkreiptas dėmesys į profesinio konsultavimo būtinumą. • Įgyvendinama profesinio orientavimo strategija. • Įgyvendinama mokymosi visą gyvenimą strategija. • Vykdoma profesinio orientavimo plėtros sistema mokyklose bei savivaldybėje.

3. ŠMM ......,,,,,,................. ......,,,,,,,....... Kauno miesto profesinio orientavimo taryba Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyrius Kauno miesto švietimo įstaigos SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ: Profesinio informavimo ir konsultavimo centrai Kauno miesto profesinio konsultavimo koordinacinis centras ________________ Maironio gimnazijoje. .................. • Konsultavimo ir informavimo centras • Karjeros planavimas • Profesinis veiklinimas P I T

4. Švietimo ir ugdymo skyriaus vaidmuo • Veikla planuojama ir koordinuojama; • Naudojamasi modernia informacija; • Švietimo kokybės laidavimas PIT tinklo modelyje; • Veikla su socialiniais partneriais; • Glaudus bendradarbiavimas su kitais savivaldybės skyriais; • Koordinuojamos ir administruojamos duomenų bazės; • Įgyvendinama švietimo sistemos informacinių tinklų plėtotė; • Administruojamos tikslinių lėšų investavimas į pedagogų ir vadovų mokymąsi bei perkvalifikavimą; • Vykdoma gerosios patirties sklaida.

5. Profesijos patarėjo, specialisto, pedagogo vaidmuo • Naudojasi modernia informacija; • Teikia kokybiškas paslaugas • Vykdo registraciją; • Organizuoja profesinio informavimo, konsultavimo renginius; • Atlieka periodinio leidinio analizę; • Dalijasi patirtimi; • Sudaro visiems lygias galimybes.

6. Mokyklos vadovo vaidmuo • Naudojasi moderniainformacija; • Užtikrina darnų ir veiksmingą sistemos funkcionavimą; • Įvertina užduočių įgyvendinimo sąnaudas; • Palaiko ryšius su darbo rinka.

7. Mokinio vaidmuo • Naudojasi modernia informacija; • Aktyvus proceso dalyvis; • Suranda savo kelią itin sudėtingose mokymo sistemose bei greitai kintančioje darbo rinkoje; • Išsiaiškina profesijos tinkamumą sau.

8. VIZIJA: informuotas moksleivis, kuris turi visas reikiamas žinias apie išsilavinimą, profesijas, jų paklausą rinkoje ir yra pasirengęs atlikti profesijos rinkimosi sprendimą PLANAS: sukurti ergonomiškas prieigas prie interneto; sukurti psichologiškai patrauklų ir paprastą naudoti interneto duomenų banką (plečiant AIKOS galimybes); skirti profesinio informavimo specialistus; Užtikrinti tikslingą ir efektyvų infrastruktūros naudojimą. REZULTATAS: Moksleivis, kuris turi visą būtiną informaciją apie išsilavinimo ir kitus reikalavimus jį dominančių profesijų, perspektyvas. VEIKLA: moksleivis ateina į PIT; jam pristatoma sistema ir paaiškinama kaip ja naudotis; moksleivis susiranda jį dominančią informaciją (taigi orientuojamasi tik į gabius ir motyvuotus mokinius); esant poreikiui informacija jam pateikiama popieriuje. PROFESINIO INFORMAVIMO TAŠKAS

9. PIT reglamentuotas kaip atskiras padalinys, kuriame informavimo specialistas. Jei tik sėdės prie kompiuterio, jis sulauks apie 20% tų mokinių, kurie galėtų pasinaudoti paslauga. Mokykloje dirbantiems specialistams, nesvarbu soc. pedagogui, psichologui ar informavimo specialistui, komandinis darbas yra gyvybiškai būtinas. • Jau klasika tapęs karjeros planavimo modelis išskiria keturis pagrindinius žingsnius: a) suprasti / pažinti save; b) suprasti darbo pasaulį; c) suprasti išsilavinimo pasaulį ir galimybes; d) integruoti šiuos supratimus į bendrą karjeros planą. • PIT modelis minimaliai taikosi į pirmąjį žingsnį – mokinio savęs pažinimą. AIKOS naudingesnė siekiant pažinti darbo ir išsilavinimo galimybes, bet savęs nepažįstantis individas gali priimti neadekvačius, nuviliančius sprendimus.

10. Tinkamam savo gebėjimų vertinimui būtinas konsultavimas, naudojant specifines karjeros konsultavimo technikas. Viena iš Lietuvos darbuotojų atrankų bendrovių žiniasklaidoje paskelbė: kas septintas besikreipiantis potencialus darbuotojas neturi asmenybinių charakteristikų (t.y. netinka) norimam darbui, net tuomet, kai turi jam reikiamą išsilavinimą. Informavimas be konsultavimo šios padėties nepakeis.

11. UGDYMO KARJERAI SVARBA: • Tik 10–15 proc. jaunimo konsultuojasi prieš rinkdamiesi profesiją. • Informacijos ir komunikacijos technologijų integravimas į mokyklą – tai kertinė šalies švietimo pertvarkos dalis, nuo kurios sėkmės priklausys visos švietimo reformos, krašto socialinė bei ūkinė pažanga. Svarbu šiuolaikines informacines technologijas paversti efektyvia priemone, sudarant galimybes įgyti deramą informacinį raštingumą bei sukuriant aplinką informacijos panaudojimui profesinio informavimo srityje.

12. P. VILEIŠIO VIDURINĖS MOKYKLOS UGDYMO KARJERAI SISTEMA VIZIJA: Asmeniniam karjeros projektavimui įgalintas jaunuolis. • PLANAS: • Pasitelkti: • PIT specialistų, • psichologo, • klasės auklėtojo, • mokinių savivaldos atstovų • išorinių socialinių partnerių • komandinį darbą ir koordinuotas pastangas teikiant profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas. • REZULTATAS: • Aktyviai savo ateitį kuriantis jaunas žmogus, kuris: • pažįsta savo savybes, vertybes, interesus; • turi visą reikalingą informaciją apie darbo pasaulį; • mato save kaip specifinės srities profesionalą; • pasitiki savo sugebėjimais įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. • VEIKLA: • Orientavimasis į skirtingas klientų grupes: gabius mokslui, gabius menams, rizikos grupės, specialiųjų mokymosi poreikių turinčius mokinius; • Informavimo ir konsultavimo paslaugų derinimas priklausomai nuo kliento poreikių; • Individualaus ir grupinio darbo metodų derinimas.

13. Tikimės, kad pasiseks užtikrinti PIT tinklo modelio įgyvendinimą ir profesinio orientavimo strategiją.

14. Išnagrinėję projektus, išskyrėme: Stiprybės: • Funkcionali Švietimo ugdymo skyriaus veikla. • Dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose taikant IKT profesinio informavimo, konsultavimo srityje. • Pritraukiamos lėšos iš ES struktūrinių paramos fondų. • Mokyklų, turinčių PIT tinklus, aprūpinimas modernia informacinių technologijų technika. • Projektai 1.5 ir 2.4 koordinuos visų institucijų veiklą mokykloje susijusią su informavimo konsultavimo paslaugomis.

15. Gerinamas mokinių, mokytojų, vadovų įgūdžių skaidrumas, t.y. reikšmingesnis tampa ,,priėjimas prie informacijos“, o ne informacijos suteikimas. • Mokyklos tampa suinteresuotos savo veiklos rodikliais. • Mokinio sėkmę lems praktinių įgūdžių formavimas. • Skatinami profesionalių, socialiai tikslingi darbo metodai. • Vykdoma gerosios patirties sklaida.

16. Silpnybės: • Esama profesinio informavimo, konsultavimo sistema nepakankamai išplėsta. • Apibrėžtos tik socialinių partnerių funkcijos, tačiau neapibrėžtos jų atsakomybės. • Neužtikrinta bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sąveika. • Nenustatyti mokinių ir suaugusiųjų žmonių profesinio informavimo poreikiai, tik bandyta apibrėžti svarbiausias funkcijas ir kompetencijas, būtinas mokinių profesinio informavimo poreikiams tenkinti. • Neužtikrinamas Lietuvos higienos normų ir taisyklių laikymasis.

17. Mokiniai neturi galimybių įgyti praktinės darbo patirties. • Mokytojai mažai žino apie darbo rinką ir profesijas. • Neaiški PIT personalo kvalifikacijos tobulinimo sistema. • Nėra paruošta metodinės medžiagos profesiniam ugdymui pagal klasių lygmenis. • Mokymo programos mažai susietos su profesiniu informavimu. • Neaiški stebėsena ir kokybės laidavimas.

18. Galimybės: • Siekiama, kad būtų sukurti instrumentai, padėsiantys jaunimui suprantamai pagal tam tikras sukurtas taisykles įvertinti turimas kompetencijas, konkurencingumą darbo rinkoje profesijos pasirinkimo srityje. • Veiksmingas švietimo valdymo mechanizmas, sprendimai priimami remiantis patikima ir išsamia informacija bei analize. • Sukurtas profesinio informavimo standartas padės efektyviai veikti. • Parengta didelė instrumentų, mokymo medžiagos, programinės įrangos įvairovė ir kt. • Bendraujama ir bendradarbiaujama su visomis PIT tinklo modelio įgyvendinimo institucijomis, darbdaviais. • Profesinio orientavimo veiksmingumą mokykloje užtikrins mokyklų bendruomenių susiklausimas ir kompetencija.

19. Pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas. • Aukštosios mokyklos parengs šiai veiklai kvalifikuotus specialistus. • PIT tinklo programos įgyvendinimas paremtas vidaus audito metodika. • Aiški ir tikslinga PIT tinklo akreditavimo sistema leis tikslingai veikti. • Dalyvavimas ES paramos struktūriniuose fonduose, LR Vyriausybės projektuose. • Susipažįstama su užsienio profesinio informavimo konsultavimo patirtimi.

20. Grėsmės: • Nepakankamai pasirengta įsisavinti ES paramos fondų lėšas. • Nepakankamas pedagogų gebėjimas naudotis naujomis informacinėmis technologijomis. • Modernių technologijų kūrimas pralenkia pedagogų kompetenciją. • Nepakankamo pedagogų požiūris į profesinį informavimą ir konsultavimą.

21. Išvados: • Aiškiai atskirti PIT funkcijas kuriant ir įgyvendinant profesinį orientavimą, pasitelkti praktikus. • Tirti įvairių visuomenės grupių interesus ir poreikius. • Dalintis gerąja darbo patirtimi. • Parengti ir realizuoti vadovų ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo programą. • Užtikrinti pedagoginę sąveiką tarp mokytojo, mokinio ir jo šeimos.

22. Profesinio konsultavimo ir informavimo vertinimo santykismokykloje Mokyklos veiklos kokybė Mokyklos veiklos efektyvumas Mokyklos pridėtinė vertė Pridėtinė vertė yra pažanga padaroma per metus

23. Kurkime šiandien Siekime daugiau Žvelkime į ateitį Vertinkimepraeitį

24. AČIŪ UŽ DĖMESĮ