IKT vaidmuo atnaujinant ugdymo turinį

1. IKT vaidmuo atnaujinant ugdymo turinį Pranas Gudynas

2. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai (2007m.) Aštuntokų gamtos mokslų mokymąsi aprašančių kintamųjų-kompozitų struktūrinė diagrama P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

3. Akivaizdžios išvados • Mokantis gamtos mokslų, svarbūs namų darbai • Svarbus mokinių savarankiškas darbas • IKT teikia daug galimybių skatinti savarankišką mokymąsi ir darb1 namuose P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

4. Užtikrinti ugdymo kokybę padeda modernus kokybiško ugdymo turinio supratimas • Ugdymo turinys – apibrėžiamas kaip mokymosi patirčių sekos • Teoriniuose darbuose teigiama (UNESCO, IBE, 2005), kad ugdymo turinį apsprendžia: • Mokymo turinys (tematika) • Metodai • Struktūros • Žinomas anglų švietimo analitikas Hopkinsas (D.Hopkins, 2005) šiuolaikinį ugdymo turinį apibūdina dar išraiškingiau – trimis klausimais: • Ko mokome? • Kaip mokome? • Kokiame socialiniame klimate mokome? • Mūsų švietimo sistemoje besiformuojanti ugdymo turinio samprata taip pat jau apima ne vien dalykų mokymo tematiką, bet ir pageidaujamus mokymo metodus bei mokyklos klimatą. Tačiau naujoji ugdymo turinio samprata dar nėra pilnai susiformavusi ir visuotinai priimta. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

5. Ugdymo turinio kokybė (paprasčiausias apibrėžimas) Ugdymo kokybė yra ugdymo tikslų pasiekimo laipsnis. Ji tampriai susijusi su ugdymo turinio kokybe. Ugdymo kokybė mus nustoja tenkinti ne tiek dėl ugdymo pablogėjimo, kiek dėl visuomenės poreikių pasikeitimo P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

6. UNESCO kokybės samprata UNESCO, EFA Global Monitoring Report 2005 Education for All: The Quality Imperative UNESCO raporte pabrėžiami penki svarbiausi kokybės faktoriai: • Atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę • Atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą • Materialiniai ir žmogiškieji resursai • Mokymo ir mokymosi procesai • Mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

7. Ugdymo turinio atnaujinimo akcentai • Gilios ir integralios žinios – esminės kompetencijos • Pasirengimas mokytis visą gyvenimą • Aktyvus mokymasis, negalimas be: • motyvacijos; • ugdymo individualizavimo; • gero “ugdymo grįžtamojo ryšio”. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

8. IKT tampriai susijusios tiek su išvardytais kokybės faktoriais, tiek su ugdymo turinio atnaujinimu • Skirtingais mokinių poreikiais • Skirtingu socialiniu ir ekonominiu kontekstu • Materialiniais ir žmogiškaisiais resursais • Mokymo ir mokymosi rezultatais bei pasekmėmis • Mokymo ir mokymosi procesais bei metodais • Mokymo tematika • Mokymo ir mokymosi struktūravimu P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

9. IKT galima naudoti siekiant • Įtvirtinti ir paremti, tai ką jau darome (konservatyvus panaudojimas, negarantuojantis kokybinių pokyčių) • Papildyti ir išplėsti, tai ką jau darome (gerinimas ir reformavimas) • Transformuoti ir pakeisti, tai ką jau darome (inovacijos) P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

10. “E-learning Nordic 2006” tyrimas • Buvo siekiama įvertinti IKT poveikį ugdymo kokybei ir išsiaiškinti IKT taikymo sėkmę lemiančius veiksnius • Tyrimas vyko Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos mokyklose • Buvo tiriami mokiniai, mokytojai, direktoriai ir tėvai P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

11. “E-learning Nordic 2006” tyrimo rezultatai:Mokymas ir mokymasis • Apklausti mokytojai savo pamokose IKT dažniausiai naudoja nuo 1 iki 5 valandų per savaitę. • Mokiniai norėtų kompiuterius naudoti mokykloje dažniau. • Mokymui naudojami ne tik stacionarūs kompiuteriai bei internetas, bet ir skaitmeninės kameros, mobilūs telefonai, pokalbių svetainės. • IKT palyginti nedaug tepakeitė mokymo metodus – tebevyrauja dalykų temų mokymas. • Mokiniai: • dažniau būna vartotojais, nei gamintojais; • dažniau dirba po vieną, nei grupėmis. • Nežiūrint to IKT naudojimas: • didina mokinių aktyvumą ir kūrybiškumą; • gerina mokymo diferencijavimą; • mažina laiko švaistymą. • IKT naudingumas labai priklauso nuo IKT naudojimo būdo. • Direktoriai tiki IKT naudingumu, bet didesnių pokyčių kol kas nepastebi. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

12. IKT panaudojimas informavimui, komunikavimui, šeimų ir mokyklos bendradarbiavimui • Svarbi sąlyga – geri mokyklos ir tėvų santykiai • Mokytojai dažniau taiko IKT bendraudami tarpusavyje nei su tėvais. • IKT tik vidutiniškai veiksmingai panaudojamos mokytojų bendradarbiavimui. • Tik pusė tėvų naudoja IKT bendravimui su mokykla. Šio bendravimo rezultatai yra tik vidutiniai. • Mokiniai aktyviai naudoja IKT bendradarbiavimui su draugais, ruošdami pamokas ir aiškindamiesi naują medžiagą, bet mokytojai lieka nuošalyje nuo šių procesų . • Pozityvu, kad mokytojai nesiskundžia, jog bendravimas IKT priemonėmis atima daug jų laiko. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

13. IKT naudojimo mokyklose sąlygos • Norint taikyti IKT, reikia sukurti pakankami gerą IKT infrastruktūrą mokykloje. • Rašytinės IKT taikymo mokykloje strategijos duoda mažai naudos. • Mokytojų IKT kompetencijų tobulinimas ne visada duoda laukiamų rezultatų, jei jis nesiejamas su kitų mokytojams būtinų kompetencijų tobulinimu. • Dalyvavimas IKT projektuose taip pat ne visada duoda laukiamų rezultatų. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

14. Tyrimas rodo, kad geresnių rezultatų leidžia pasiekti: • Didesnis technologijų prieinamumas mokykloje (pavyzdžiui, bevielis ryšys) • Mokinių ir tėvų įtraukimas į mokyklos kompiuterių tinklo palaikymą ir plėtrą • Efektyvesni IKT ir mokymai (mokytojai turi visiškai laisvai naudotis IKT priemonėmis) • Aukštesnė mokytojų kompetencija taikyti IKT mokymo ir mokymosi tikslams • Turi būti organizuotas geras kompiuterių ir jų tinklo techninis aptarnavimas • Mokykloje turėtų būti tvirtos nuostatos tenkinti visuomenės ir bendruomenės poreikius • Svarbi savivaldybės parama mokyklai P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

15. IKT teikia mokytojui kokybiškai geresnių galimybių atnaujinti ugdymo turinį, paremti ir stimuliuoti mokinių mokymąsi • Teikiant mokiniui mokomąją paramą • Kuriant mokymosi aplinkas P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

16. Mokomoji parama Mokomoji parama – angliškai scaffolding. Kartais ši sąvoka į lietuvių kalbą verčiama pastoliavimas arba tiesiog parama. Sąvoka scaffolding pirmą kartą įvesta 1976 m. Wood, Bruner ir Ross straipsnyje. Mokomosios paramos sąvoka, glaudžiai susijusi su artimiausio vystimosi zonos idėjos taikymu mokymo procese. Jos esmė yra ta, kad mokymas būna veiksmingiausias, kai mokytojas „moko mokinio artimiausio vystimosi zonoje“. • Jei mokytojas siūlo užduotis, kurias mokinys gali atlikti be niekieno pagalbos, mokymas būna neveiksmingas. • Jei užduotys yra tokios sunkios, kad mokinys jų negali atlikti net mokytojo padedamas, mokymas taip pat neveiksmingas. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

17. Mokinio artimiausio vystymosi zona P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

18. Profesionaliai teikiama mokomoji parama yra naudinga pirmiausiai dviem požiūriais. • Ji padeda mokiniui sėkmingai atlikti tradicines, kognityvines užduotis ir tokiu būdu : • pagreitina mokymąsi, padeda jį diferencijuoti ir individualizuoti; • išplečia mokomųjų veiklų įvairovę, paįvairina mokymosi patirtis ir tokiu būdu pagerina mokymosi kokybę. • Ugdo mokinio metakognityvinius gebėjimus ir kompetencijas, visų pirma, mokymosi kompetenciją. P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

19. IKT taikymas leidžia padidinti mokinio artimiausio vystymosi zoną P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

20. IKT teikia mokytojui kokybiškai geresnių galimybių kurti mokymosi aplinkas • Informacija ir įgūdžių įtvirtinimo įrankiais turtingas mokymosi aplinkas • Žaidimais grįstas mokymosi aplinkas • Aktyviomis, atviromis, kontekstualiomis užduotimis ir veiklomis grįstas mokymosi aplinkas • Taikant kompiuteriais grįstą mokymąsi bendradarbiaujant • Struktūruojant socialinius ir kognityvinius mokymosi procesus P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

21. Reikalavimai konstruktyvistinei mokymosi aplinkai P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

22. Konstruktyvistinė mokymosi aplinka (kurią labai sunku sukurti mokymuisi nenaudojant IKT) • Aktyvi (paremta formalia ir neformalia „pameistryste“, bendruomenėmis, žaidimu, darbu, mąstymu) • Konstruktyvi (skatinanti ir padedanti jau turimas idėjas jungti su naujomis, sudominanti, skatinanti aiškinimąsi) • Grįsta bendradarbiavimu (grįsta bendradarbiavimu bendruomenėse, nukreipta į socialinių gebėjimų ugdymą) • Tikslinga (besiremianti išankstiniu apgalvojimu) • Sudėtinga (ne perdaug supaprastinta, atspindinti realaus pasaulio sudėtingumą) • Kontekstuali (susijusi su realiu gyvenimu, pakankamai praktinė, konkreti, probleminė) • Dialoginė (paremta bendravimu, komunikavimu, diskutavimu) • Refleksyvi (skatinanti svarstyti tikslus, planus, įgyvendinimą, rezultatus) P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

23. IKT įtaka ugdymo turinio kokybei nuolat auga IKT gali gerokai palengvinti mokytojo ir mokyklos darbą Projektas „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5-6 klasių mokiniams pavyzdžiu“ reikšmingai prisidės prie proveržio diegiant inovacijas pagrindiniame ugdyme, atnaujinant ugdymo turinį Išvados P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė

24. Ačiū už dėmesį! Sėkmės diegiant naujoves! Susitiksime naujuose projektuose! P.Gudynas, IKT taikymas ir ugdymo kokybė