Baltijos jūros gamtos apsauga: nuo vertybių prie ateities vizijų

1. Baltijos jūros gamtos apsauga: nuo vertybių prie ateities vizijų Darius DaunysEkologijos katedra ir Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universitetas

2. Trumpas turinys: - didžiausios grėsmės jūrinėse ekosistemose; - gamtinės vertybės; - saugomos teritorijos vandenynuose ir Baltijoje; - ateities vizijos: kaip ir kiek saugoti.

3. Didžiausios grėsmės jūrų ekosistemose • Resursų panaudojimas (žvejyba, smėlio kasyba, akvakultūra...)Apie pusė pasaulio žuvų resursų yra išnaudota. Nuo industrinių laikų pradžios stambių plėšrūnų ištekliai sumažėjo apie 90%. Dugno plotas, kurį žvejybiniai traleriai pažeidžia traluodami yra maždaug 150 kartų didesnis nei kertamų miškų plotas, kasmet traluojamo dugno plotas yra 2 kartus didesnis nei JAV sausumos teritorija. 1000 Sugaviami (tūkst. tonų) Kritinė riba 100 1900-1960 1975-2005 Pagrindinių verslinių žuvų (šprotas – geltonai, strimelė - raudonai) sugavimai Baltijos jūroje (B. Sjöstrand, neskelbta) Subrendusių menkių ištekliai Kategate (B. Sjöstrand, neskelbta)

4. Didžiausios grėsmės jūrų ekosistemose • Tarša (pramonės nuotėkos, atliekų gramzdinimas, trašų naudojimas, atmosferinė tarša)Tik apie 3% urbanizuotų Indonezijos teritorijų yra pajungti prie valymo įrengimų; maždaug trečdalis JAV moliuskų akvakultūros fermų buvo uždaryta dėl taršos (EPA, 1990). Apie 40% toksinės taršos Europoje patenka iš atmosferos, tačiau atviroje jūroje šis kiekis gali būti didesnis. Vidutinės dioksinų koncentracijos žuvų raumenyse (Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė: preliminarus vertinimas, 2012)

5. Didžiausios grėsmės jūrų ekosistemose • Laivyba Kiekvienais metais į Baltija įplaukia arba išplaukia apie 54 tūkst. laivų, apie 56 tūkst. laivų praplaukia Gotlando salą; kiekvienu momentu Baltijos jūroje plaukioja apie 1800 laivų. Pagrindinės su laivyba susijusios grėsmės yra atmosferos tarša,tarša avarijų atvejais ir tarša išmetamomis atliekomis. Pagrindiniai laivybos keliai ir avarijų skaičiaus dinamika Baltijos jūroje (HELCOM, 2006)

6. Didžiausios grėsmės jūrų ekosistemose • Žmogaus poveikis gamtiniams procesams (eutrofikacija, svetimos rūšys, srovių pokyčiai, dugno užnešimas ir erozija)Europos priekrantėje atsirado apie 450–600 svetimų floros ir faunos rūšių. Vien tik 1986 metais dėl šukuočio invazijos Azovo jūroje ančiuvių žvejyba buvo uždaryta ir kasmet patyrė $250 milijonų nuostolius. Svetimkraščių rūšių skaičiaus kaita visoje Baltijos jūroje ir Lietuvos jūros rajone per pastaruosius septynis dešimtmečius (neskelbti 7-os ES Bendros Programos VECTORS projekto rezultatai)

7. KAS GYVENA BALTIJOJE? VISO BALTIJOJE APIE 6.000 RŪŠIŲ, APIE 60 RŪŠIŲ NYKSTANČIOS ruoniai - 3 rūšys jūriniai paukščiai - 83 rūšys fitoplanktonas - apie 1 700 rūšių zooplanktonas - apie 1 200 rūšių žuvys - apie 200 rūšių Dugno augalai - apie 442 rūšys Dugno gyvūnai – apie 1 476 rūšys

8. JŪROS KIAULĖS ARBA MAŽIEJI BALTIJOS BANGINIAI • vienintelis banginių šeimos atstovas, kuris dauginasi ir gyvena Baltijos jūroje bei genetiškai skiriasi nuo Šiaurės jūros populiacijos • manoma, jog dabar populiaciją sudaro mažiau nei 250 subrendusių individų. • Lietuvoje jūros kiaulės pastebėtos ir registruotos tik 3 kartus 2000-2005 m. metais: 1 – 1980-89 m; 2 (sugavimai tinkluose). Išmestų į krantą ir sugautų tinkluose jūros kiaulių kiekio kaita Vokietijos pakrantėse Iš: HELCOM (2009). Biodiversity in the Baltic Sea. Baltic Sea Environment Proceedings No. 116B (http://www.helcom.fi/stc/files/Publications/Proceedings/bsep116B.pdf)

9. JŪROS KIAULĖS ARBA MAŽIEJI BALTIJOS BANGINIAI • šiuo metu Baltijos dugne nuskandinta 300 akustinių detektorių, registruojančių jūros kiaulių skleidžiamus garsus tam, kad nustatyti individų skaičių ir rūšiai svarbiausias jūros vietas

10. RUONIAI • Baltijoje trys ruonių rūšys – žieduotasis ruonis (Phoca hispida), pilkasis ruonis (Halichoerus grypus) ir paprastasis ruonis (Ph. vitulina); Visos trys rūšys buvo ties išnykimo riba: - apie 180-200 tūkst. individų XX a pradžioje - apie 25 tūkst. (1940-1960-ieji)- apie 5 tūkst. (1970-ieji)- apie 2-3 tūkst (1980-ieji) medžioklė Žieduotojo ruonio gausumas Botnijos įlankoje organochlorinai apie 15% patelių pajėgios atsivesti jauniklius nuo 1990-ųjų apie 4% populiacijos augimas Iš: HELCOM (2009). Biodiversity in the Baltic Sea. Baltic Sea Environment Proceedings No. 116B (http://www.helcom.fi/stc/files/Publications/Proceedings/bsep116B.pdf)

11. Jūros žinduoliai: pilkieji ruoniai Stebėtų gyvų ir kritusių pilkųjų ruonių skaičius Lietuvoje S. Trumpytės nuotr. Pilkųjų ruonių žūties priežastys Suomijojeir Švedijoje (Bäcklin et al., 2010) Pilkųjų ruonių migracijos keliai šiaurinėje Baltijoje (Baltic Sea Portal: pagal Ivar Jüssi ir U.Käärt: Eesti Päevaleht, 22.11.2007)

12. GAMTINĖS VERTYBĖS – JŪRINIAI PAUKŠČIAI Sibirinės gagos yra viena rečiausių jūrinių ančių rūšių, įrašyta į IUCN (Internat. Union for Conservation of Nature)nykstančių rūšių sąrašą Sibirinių gagų gausumas Lietuvoje ir Estijoje sausio mėnesiais • Sibirinės gagos peri Arkties tundroje, daugiausia palei Kolos pusiasalį ir Varanger fjorde Barenco jūroje. • Apie 10-20% visos regiono populiacijos žiemoja Baltijos jūroje, palei Saaremaa ir Hiiuma salas Estijoje, Lågskär archipelage Suomijoje ir tie Palanga. • Sibirinės gagos buvo labai retos Baltijoje XX a. iki pat 1960-ųjų, vėliau jų skaičius nuolat augo iki 1990-ųjų vidurio, nuo tada vėl ženkliai sumažėjo. • Sumažėjimo priežastys nėra tiksliai žinomos – dalis populiacijos žiemoja kitose vietose, sumažėjo reprodukcinė sėkmė ir padidėjo mirtingumas.

13. GAMTINĖS VERTYBĖS – JŪRINIAI PAUKŠČIAI Sibirinės gagos yra viena rečiausių jūrinių ančių rūšių, įrašyta į IUCN (Internat. Union for Conservation of Nature)nykstančių rūšių sąrašą Sibirinių gagų gausumas Lietuvoje ir Estijoje sausio mėnesiais

14. GAMTINĖS VERTYBĖS – PERPELĖ Perpelė aptinkama Vakarų Europos rytinėje Atlanto pakrantėje nuo Norvegijos iki Viduržemio jūros, tačiau visame areale gausumas ženkliai sumažėjo ir rūšis saugoma visoje Europoje įvairiomis Direktyvomis ir Konvencijomis. Perpelės sugavimai (tonomis) Kuršių mariose nuo 1947 metų (L. Ložys, R. Repečka, neskelbta) Lietuvoje tai viena iš keturių silkinėms žuvims priklausančių rūšių. XX a pirmoje pusėje perpelės sudarė ženklią dalį verslinių sugavimų, iki 200-300 tonų (Stankus, 2009). 1960-80-aisiais metais buvo sugautas tik vienas perpelės individas (Švagždys, 1999). Šiuo metu perpelių populiacija Lietuvos vandenyse yra vienintelė žinoma gausi šios rūšies populiacija Baltijoje.

15. Baltijos jūros dugno landšaftai Remiantis druskingumu, šviesos skvarba ir substrato (dugno nuosėdų) tipu Baltijos jūroje išskirta 60 dugno landšaftų Apie 40 landšaftų užima mažiau nei 1% viso Baltijos jūros dugno, 12 - nuo 1 iki 2%, o likusieji 8 landšaftai dengia apie 90,7% jūros dugno.

16. BALTIJOS JŪROS RIFAI: Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse: - rifų teritorijos plotas: 198,8 km2 (10,8%) - vertingiausių rifų teritorijos: 23,9 km2 (1,3%)

17. Jūrinės saugomos teritorijos Pakrančių ir jūrinių teritorijų gamtosaugos poreikis tarptautiniame lygyje pirmą kartą buvo minėtas 1962 m Pasaulinėje Nacionalinių Parkų konferencijoje. Jūrinė saugoma teritorija yra bet kuri jūrinė teritorija, apimanti potvynių-atoslūgių arba nuolat po vandeniu esančią aplinką, kuriai priklauso dugnas, vandens storymė, asocijuota flora ir fauna, istorinės ir kultūrinės vertybės ir kurių apsauga reglamentuota teisiniais aktais arba kitokiais būdais. Daugiau informacijos: http://ocean.nationalgeographic.com/ocean/take-action/marine-protected-areas/ http://www.mpaglobal.org/index.php?action=aboutus

18. Jūrinės saugomos teritorijos Lietuvos Baltijos jūrosvandenyse Buveinių Direktyva: 1. rifai, upinės nėgės (LTPAL0001) – 2005 (2009), 12633 ha 3. perpelės Alosa fallax (LTNER0005) - 2005 (2009), 9985ha Paukščių Direktyva: 2. žiemojančios sibirinės gagos, antys klykuolės, didieji ančiasnapiai ir mažieji kirai (LTPAL001) 4. žiemojančios nuodėgulės ir alkos (LTKLAB001) 1 2 1, 2 3 4 3 4

19. Jūrinės gamtosaugos vizijos Gamtos apsaugos strategija pasaulyje – nuo bioįvairovės salų, kurios saugomos nuo žmogaus poveikio, iki saugomų teritorijų, kurios yra žmogaus gyvenamosios aplinkos ir vietinės bendruomenės dalis. Bendras tikslas – apie 10% vandenynų ir jūrų teritorijos turėtų turėti vienokį ar kitokį apsaugos statusą. Šiuo metu : pasaulyje saugoma <2% jūrų ir vandenynų ploto; Europoje  4% jūrinių ekosistemų ploto; Baltijoje  6% viso ploto Atviros jūrų ir vandenynų dalys dar mažai tirtos ir gamtosauginiai procesai ten gerokai lėtesni nei priekrantėse. Iki 2013 m siekiama sukurti reprezentatyvų saugomų teritorijų tinklą. Europoje šio tinklo kūrimas yra reglamentuotas ES Direktyvų (Buveinių Direktyva, Paukščių apsaugos Direktyva) ir jis žinomas kaip NATURA 2000 tinklas.

20. Ačiū už dėmesį