Pavojingos cheminės medžiagos plataus vartojimo prekėse

1. Pavojingos cheminės medžiagos plataus vartojimo prekėse Laura Stančė Cheminių medžiagų ekspertė Baltijos aplinkos forumas

2. Baltijos aplinkos forumas Aplinkosaugoje veikiame pozityviai Daug, kūrybiškai, asmeniškai

3. Pranešk apie skriaudžiamą gamtą www.maps.lt/pranesk

5. Cheminės medžiagos – kas tai? • Kokios savybės priskiriamos pavojingoms cheminėms medžiagoms? • Kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į aplinką ir į organizmą? • Kaip reguliuojamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas gaminiuose? • Ką gali padaryti vartotojas? • Mini atmintinė – kokių medžiagų vengti?

6. Cheminės medžiagos – kas tai?

7. Kas yra cheminės medžiagos? • Cheminė medžiaga – chemijoje vadinama bet kokia medžiaga, turinti tik jai būdingą cheminę sudėtį, natūralus arba pagamintas cheminis elementas ar jų junginys (vanduo, gyvsidabris, druska, cukrus, deguonis) • Dažniausiai medžiagos egzistuoja mišiniuose, pvz., dirvožemis, sviestas, mediena.

8. Natūralios, randamos gamtoje - jos taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, tačiau jų poveikis yra ištirtas ir tokias medžiagas draudžiama naudoti maistui, kosmetikai ir pan.

9. Dirbtinės, susintetintos žmogaus – naudojamos kaip priedai ir skirtos tam tikroms gaminių savybėms pagerinti. Natūralioje aplinkoje nerandamos. Išmestos į aplinką tampa teršalais.

10. Pavojingos cheminės medžiagos – dirbtinės, pagal poveikį patvarios, linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose, toksiškos, ardančios endokrininę sistemą.

11. Kokios savybės priskiriamos pavojingoms cheminėms medžiagoms?

12. Patvarios cheminės medžiagos Aplinkoje išlieka labai ilgai; Laikui bėgant jų koncentracija aplinkoje didėja; Pernešamos dideliais atstumais nuo pirminio taršos šaltinio.

13. Linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose medžiagos (bioakumuliacinės) Kaupiasi dumbliuose ir mikrofituose; Iš vandens patenka į gyvūnus ir kaupiasi jų riebaliniame audinyje, o su maistu perduodamos žmogui; Randamos maitinančių motinų piene.

14. Toksiškos cheminės medžiagos Gali sukelti mirtį, vėžį, paveikti embrioną, pakenkti vaisingumui, sukelti genetinius pakitimus, pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti vidaus organų veiklą, sukelti vystymosi sutrikimus.

15. Medžiagos ardančios endokrininę (hormoninę) sistemą Gali sukelti gyvūnų lyčių pasikeitimą; Gali pažeisti žmogaus imuninę sistemą.

16. Nėra saugios ribos!

17. Kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į aplinką ir į žmogaus organizmą?

19. Komunalinės nuotekos – lygiavertis pramonei vandens taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis šaltinis. =

20. Per kvėpavimo takus Kaip chemikalai patenka į mūsų organizmą? • oras namuose • dulkės namuose • kosmetika • buitinė chemija • statybinės medžiagos • chemikalai automobilio priežiūrai

21. Kaip chemikalai patenka į mūsų organizmą? Per virškinimo traktą • maistas • žaislai • buitinė chemija (nelaimingi atsitikimai)

22. Kaip chemikalai patenka į mūsų organizmą? Per odą • kosmetika • tekstilė • buitinė chemija • statybinės medžiagos • dulkės namuose • chemikalai automobilio priežiūrai

23. Kaip reguliuojamas cheminių medžiagų naudojimas kasdienių produktų gamybai?

24. Jei pavojinga – kodėl neuždrausta? • Tikrai ilgi sąrašai jau uždraustų cheminių medžiagų. Draudžiama kai pakankamai įrodymų apie cheminės medžiagos sąsajas su kenksmingu poveikiu sveikatai ar aplinkai. • Ribojamos medžiagos – leidžiama naudoti tik tam tikrą kiekį. Iki šiol netirtas suminis poveikis, buvo remiamasi tik ūminį poveikį sukeliančiomis dozėmis.

25. Teisinis reguliavimas cheminių medžiagų gaminiuose • Cheminės medžiagos ir mišiniai (buitinė chemija, rūbai, indai, mašinos, kompiuteriai....) • Kosmetika • Maistas • Vaistai • Atliekos

26. REACH – plataus vartojimo gaminiams Turite teisę žinoti, ar gaminio sudėtyje yra pavojų Jūsų sveikatai ir aplinkai keliančių medžiagų ! Labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašas echa.europa.eu

28. Ką gali padaryti vartotojas?

29. Aplinkai nekenksmingos – kai naudojamos/pakartotinai naudojamos, perdirbamos arba laidojamos žemėje yra nekenksmingos aplinkai.

30. Domėtis sudėtimi Skaityti sudėtį produktų, kurių ingridientus privalu paženklinti. Pasirinkti gamintoją, kuris atvirai deklaruoja gamybos procesus ir naudojamas žaliavas. Pasirinkti gamintoją-kaimyną, kuriuo pasitiki.

31. Ekoženklinimas

32. Mini atmintinė “sekliams” – kai kurios medžiagos, kurių patariame vengti

33. Ftalatai • Kosmetikoje ir buitinėje chemijoje slepiasi po pavadinimasi “Parfum” “Fragrance” “Kvapai”

34. Ką rinktis? • Eterinių aliejų pagrindu pagamintus kvepalus. • Rinktis kosmetikos priemones su kuo mažesniu skaičiumi sudedamųjų dalių, bekvapes. • Skalbimui ir plovimui galima efektyviai naudoti kepimo sodą ir actą, citrinos rūgštį. • Aplinkoje lengvai skylančias priemones.

35. Ftalatai • Minkštuose plastmasiniuose žaisluose, induose, kūdikių buteliukuose ir čiulptukuose – naudojami kaip lankstumo suteikiantis priedas

36. Ką rinktis? • Medinius žaislus • Neleiskite vaikui kramtyti plastmasinių žaislų • Plastmasinius indus keiskite jei yra įbrėžimų arba jie buvo ilgą laiką saulėje • Nekaitinti plastmasinių indų ir maišelių, ypač mikrobangų krosnelėje

37. Ftalatai • PVC dangos grindims, sienoms, plastikinės staltiesės, seilinukai ir dušo užuolaidos dažnai sudėtyje turi nemažai šių chemikalų

38. Ką rinktis? • Parketą, natūralų linoleumą, natūralaus medžio grindis • Sertifikuotas PVC dangas • Naudokite medžiagines dušo užuolaidas ir staltieses

39. Kaip žymimi ftalatai etiketėje? • Parfum • Fragrance • DBP (di-n-butilftalatas, dibutilftalatas) • DEP (dietilftalatas) • DMP (dimetilftalatas) • DEHP (di-2-etilheksilftalatas) • BBP (benzilbutilftalatas)

40. Perfluorangliavandeniliai (PFC) • Nesvylantys puodai ir keptuvės • Aplinkos poveikiui atsparūs audiniai • Kosmetikoje – kaip nuriebalinanti medžiaga

41. Ką rinktis? • Keraminius indus, arba indus, kurių padengimui nebuvo naudojamas Teflonas • Natūralių audinių rūbus • Rinktis kosmetikos priemones su kuo mažesniu skaičiumi sudedamųjų dalių, natūraliomis sudedamosiomis dalimis.

42. Kaip žymimi perfluorangliavandeniliai (PFC) etiketėje? • Teflonas, PTFE (politetrafluoretilenas) • Gore-Tex • Fluoro arba perfluoro junginiai • PFOA (perfluoroktano rūgštis) • PFOS (perfluoroktano sulfonatas)

43. Polibromintidifenileteriai (PBDE) • Elektros prietaisuose – apsaugoti nuo degumo • Plastikuose, kurie gali įsiliepsnoti • Balduose • Rūbuose • Žaisluose

44. Ką rinktis? • Nuo 2008 m. pagamintuose elektronikos prietaisuose negali būti dekaBDE. • Domėkitės gamintojo vykdoma politika. • Rinkitės baldus pagamintus iš natūralių medžiagų. • Venkite žaislų, pagamintų ne ES. • JAV gaminamoms visoms vaikų pižamoms ir minkštiems žaislams taikomas nedegumo reikalavimas.

45. Nonil- ir alkil-fenoliai • Paviršiaus aktyviosios medžiagos, suteikiančios emulsijai norimą konsistenciją – naudojama popieriaus gaminiams, tekstilės apdorojimui, pesticidams, metalų ir plastikų gamyboje. • Kosmetikoje – ypač plaukų priežiūros priemonėse.

46. Ką rinktis? • ES pagamintus gaminius, nes nonil/alkilfenolių naudojimas ribojamas

47. Kaip žymimi nonil- ir alkil-fenoliai? • Nonilfenoliai (NP) • Nonilfenoliųetoksilatai (NPE) • Alkilfenoliai (AP) • Alkilfenoliųetoksilatai (APE) • Oktilfenoliai (OP) • Oktilfenoliųetoksilatai (OPE)

48. http://www.youtube.com/watch?v=5vAVkv1LBx8&feature=related

49. Nebijokite cheminių medžiagų – mes iš jų sudaryti ir mums jos reikalingos. • Elkites su cheminėmis medžiagomis atsakingai. • Blaiviai vertinkite kasdieniame gyvenime cheminių medžiagų keliamą riziką. • Naudokites savo teise klausti pardavėjo informacijos apie perkamo gaminio sudėtį. • Domėkitės pateikiama informacija apie chemines medžiagas.

50. Laura Stančė Cheminių medžiagų ekspertė Baltijos aplinkos forumas El. paštas laura.stance@bef.lt www.bef.lt