Lietuvos Respublikos ŠVIETIMO ĮSTATYMO naujosios redakcijos koncepcija

1. Lietuvos RespublikosŠVIETIMO ĮSTATYMOnaujosios redakcijos koncepcija 2001 m.

2. TURINYS1.Kodėl reikia švietimo įstatymo naujosios redakcijos • reikia įteisinti naujus visuomenės poreikius, kuriuos turi atliepti švietimas • reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius švietimą ir atskiras jo sritis • stinga bendrojo, visas švietimo sritis aprėpiančio įstatymo • galiojančiame Švietimo įstatyme iš 45 yra keistini 35 straipsniai • būtina įteisinti šiuolaikišką Lietuvos švietimo sandarą 2. Švietimo įstatyme reikia įteisinti įvykusius švietimo pokyčius 3. Galima Švietimo įstatymo struktūra ir turinys 4. Visuomenės ir politikų sutarimo reikalaujančios nuostatos

3. Šiuo metu Švietimo įstatymas derintinas su kitais teisės aktais: • Civilinis kodeksas • Valstybės tarnybos įstatymas • Vietos savivaldos įstatymas • Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija • Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas • Aukštojo mokslo įstatymas • reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius švietimą ir atskiras jo sritis

4. XXI amžiaus iššūkiai ir švietimą veikiantys veiksniai: stojimas į ES globalizacija demokratijos plėtra ir galimybių veikti, rinktis laisvė, privati iniciatyva Nauji švietimui iškylantys uždaviniai : dėmesys tautiniam tapatumui, kultūrai, vertybių formavimui, šeimai ir asmeniui švietimo kokybė. sąlygos žmogui mokytis visą gyvenimą švietimo sistemos atvirumas ir lankstumas. kai kurias švietimo paslaugas teikia privatūs teikėjai Kokius visuomenės poreikius turi atliepti švietimas šiandien ir ką reikia įteisinti (1)Visuomenę nuolat veikia ekonominiai, socialiniai, kiti - pozityvūs ir negatyvūs -veiksniai. Švietimas turi reaguoti į visus juos ir savo įtakos srityje turi kurti tokias sąlygas, kurios padėtų žmogui, visuomenei ir valstybei jaustis saugiai. - + • reikia įteisinti naujus visuomenės poreikius, kuriuos turi atliepti švietimas

5. XXI amžiaus iššūkiai ir švietimą veikiantys veiksniai: plintantys įvairiausios informacijos srautai informacinių technologijų plėtra Nauji švietimui iškylantys uždaviniai: įtakoti ir dalinai valdyti pozityvios ir negatyvios informacijos srautus. Įtesinti neformalųjį ir informalųjį švietimą sprendimai turi remtis patikimais duomenimis ugdyti įvairias kompetencijas Kokius visuomenės poreikius turi atliepti švietimas šiandien ir ką reikia įteisinti(2) • reikia įteisinti naujus visuomenės poreikius, kuriuos turi atliepti švietimas

6. XXI amžiaus iššūkiai ir švietimą veikiantys veiksniai: Visuomenės sluoksniavimasis nuolatinė kaita ir investicijos Nauji švietimui iškylantys uždaviniai: prieinamumas ir lygios galimybės. dėmesys socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms mokinių pavėžėjimas lėšų panaudojimo efektyvumas sistemos efektyvumas ir lankstumas švietimo monitoringas ir auditas Kokius visuomenės poreikius turi atliepti švietimas šiandien ir ką reikia įteisinti(3) • reikia įteisinti naujus visuomenės poreikius, kuriuos turi atliepti švietimas IŠVADA: švietimui iškilo nauji tikslai ir uždaviniai, kuriuos reikia laiduoti įstatymu

7. LR švietimo įstatymas LR profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, specialiojo ugdymo, aukštojo mokslo įstatymai • stinga bendrojo, visas švietimo sritis aprėpiančio įstatymo LR vietos savivaldos, apskrities • valdymo įstatymai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

8. galiojančiame Švietimo įstatyme iš 45 yra keistini 35 straipsniai

9. prieštarų esančių galiojančiame įstatyme tarp straipsnių prieštarų esančių galiojančiame įstatyme straipsnių viduje Galiojančiame Švietimo įstatyme keistini 35 ( iš 45) jo straipsniųdėl: anksčiau paminėtų dalykų: sparčios gyvenimo kaitos, lemiančios naujus visuomenės poreikius, kurie kelia naujus iššūkius švietimui, nederėjimo su vėliau išleistais teisės aktais, o taip pat dėl:

10. Švietimo įstatyme reikia įteisinti: PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ VISUOTINĮ PAGRINDINĮ IŠSILAVINIMĄ PAVĖŽĖJIMĄ ŠVIETIMO DĖMESĮ SOCIALINĘ ATSKIRTĮ PATIRIANTIES ASMENIMS AKADEMINIO IR PROFESINIO MOKYMO SUARTĖJIMĄ LAIDUOTI MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ GALIMYBĘ FORMALIZUOTI NEFORMALIOJU ŠVIETIMO BŪDU ĮGYTAS ŽINIAS IR KOPETENCIJAS NAUJUS FINANSAVIMO PRINCIPUS  ŠVIETIMO PASLAUGŲ VARTOTOJUS IR TEIKĖJUS PRIEMONES LAIDUOJANČIAS ŠVIETIMO PASLAUGŲ KOKYBĘ AIŠKIAS VALDYMO INTITUCIJŲ ĮGALIOJIMŲ RIBAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMĄ VALDYME • Švietimo įstatyme reikia įteisinti

11. Skėtinio pobūdžio Švietimo įstatymas - būtų patogus vartotojams: aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir kiti specialieji įstatymai (skaidrėje - spalvoti skliautai) detalizuotų b e n d r ą j į švietimo įstatymą

12. GALIMA ŠVIETIMO SANDARA • būtina įteisinti šiuolaikišką Lietuvos švietimo sandarą

13. Švietimo įstatymo projekto SĄVOKOS: • F o r m a l u s i s švietimas – švietimas, vykstantis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintas priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas. • N e f o r m a l u s i s švietimas – švietimas, vykstantis pagal įvairias ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas. Neformaliuoju būdu įgytos asmens kompetencijos gali būti formaliai pripažįstamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. • I n f o r m a l u s i s švietimas – savaiminis, nuolat vykstantis mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir praktine patirtimi. Informaliuoju būdu įgytos asmens kompetencijos gali būti formaliai pripažįstamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. • P a g a l b ą mokiniui sudaro informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji bei medicinos pagalba. Pagalbą mokytojui ir mokyklai sudaro informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimo bei kitokio pobūdžio pagalba.

14. K o m p e t e n c i j a – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą remiantis mokymosi rezultatų, įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. K v a l i f i k a c i j a – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta ir tam tikrą profesinę veiklą vykdyti įgalinanti kompetencijų visuma. • I š s i l a v i n i m a s – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta, tam tikro lygio asmens brandą liudijanti kompetencijų visuma.

15. ŠVIETIMO SISTEMOS SANDAROS DALIŲ SĄVEIKA

17. Kokia gali būti Švietimo įstatymo naujosios redakcijos struktūra Galima Švietimo įstatymo struktūra

18. Visuomenės ir politikų sutarimo reikalaujančios nuostatos • ŠVIETIMO TIKSLAI IR PRINCIPAI • ŠVIETIMO SANDARA • SĄVOKOS • VISUOTINIS PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS – FORMALAUS AR NEFORMALAUS ŠVIETIMO DALIS • ŠVIETIMO PASLAUGŲ TINKLAS • PAPILDOMAS UGDYMAS • PRIVALOMAS PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS AR MOKYMASIS IKI 16 M. • ŠVIETIMO VALDYMAS IR SAVIVALDA • MOKYKLINIO STARTO PRADŽIA NE VĖLIAU 7 M. • FORMALAUS IR NEFORMALAUS ŠVIETIMO FINANSAVIMAS • NEMOKAMOS IR MOKAMOS PASLAUGOS • ANGLŲ KALBA - PIRMOJI UŽSIENIO KALBA

19. TIKSLAI 3 straipsnis. Švietimo tikslai • 1. Įvesdinti vaiką į žinių visuomenę, padėti jam įgyti šiuolaikinę kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir tapti savarankišku bei atsakingu asmeniu, norinčiu bei gebančiu nuolat mokytis ir laisvai kurti savo gyvenimą. • 2. Padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų bei kultūros lygį, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų mokantis visą gyvenimą. • 3. Stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą. • 4. Laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą ir nuolatinį kūrimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.

20. PRINCIPAI • 4 straipsnis. Švietimo sistemos principai • 1. Prieinamumas – švietimo sistema yra teisinga, ji užtikrina lygias mokymosi galimybes, kartu sulygina skurdo bei negalios ištiktų asmenų mokymosi sąlygas; kiekvienam asmeniui ji laiduoja bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įsigijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. • 2. Kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu ir kartu su juo nuolat atsinaujina; švietimo kokybė yra kontekstuali: vienas esminių jos rodiklių – kaip švietimo paslaugos atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes. • 3. Efektyvumas – švietimo sistema siekia kokybiškų rezultatų racionaliai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais. • 4. Tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, sąryšinga ir atvira, pagrįsta įvairių formų irinstitucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

21. SISTEMA • 5 straipsnis. Švietimo sistema • 1. Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį ir informalųjį švietimą bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokykloms. • 2. Formaliajam švietimui priskiriamas priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ir specialusis ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniosios ir aukštojo mokslo studijos. • 3. Neformaliajam švietimui priskiriamas ikimokyklinis ugdymas ir neformalusis vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų švietimas. • 4. Informaliajam švietimui priskiriamas savaiminis mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunama informacija ir praktine patirtimi. • 5. Pagalbą mokiniui sudaro informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji bei medicinos pagalba. • 6. Pagalbą mokytojui ir mokyklai sudaro informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimo bei kitokio pobūdžio pagalba.

22. PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS • 7 straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas • 1. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. Jis vyksta šeimoje arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. • 2. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ir teikiamas 5 – 6 metų amžiaus vaikams. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms. • 3. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (darželiai, pradinės mokyklos ir kt.), mokytojai patentininkai ir kiti švietimo paslaugų teikėjai, turintys licenciją. • 4. Namuose ugdomiems 5 – 6 metų vaikams švietimo pagalba teikama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

23. PAGRINDINIS UGDYMAS 9 straipsnis. Pagrindinis ugdymas • 1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui bendrosios asmenybinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, išugdyti siekį ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. • 2. Pagrindinis ugdymas yra privalomas. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pradinį išsilavinimą. • 3. Šešerių metų pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį įgyvendina mokyklos (pagrindinės, jaunimo, gimnazijos, profesinės ir kt.). Pagrindinio ugdymo programa apima du koncentrus. Pirmasis programos koncentras yra ketverių, antrasis – dvejų metų trukmės. • 4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

24. 15 straipsnis. Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas • 2. Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas apima formalųjį ugdymą papildančias (papildomojo ugdymo) programas ir kitas neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo programas ir paslaugas. • 3. Papildomasis ugdymas nėra formalusis ir privalomas, tačiau valstybės finansuojamas. Jis teikiamas vaikams ir jaunuoliams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, ir papildomą ugdymą laisvai pasirinkusiems. Moksleiviai ir studentai be papildomojo ugdymo programų laisvai gali rinktis kitas valstybės nefinansuojamas neformaliojo švietimo programas ir paslaugas. • 4. Papildomąjį ugdymą moksleiviams ir studentams gali teikti jų formaliojo ugdymo programas vykdančios mokyklos, kiti švietimo paslaugų teikėjai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavę teisę įgyvendinti papildomojo ugdymo programas. Kitas neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo programas ir paslaugas gali teikti visi švietimo paslaugų teikėjai.

25. 24 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir prievolė mokytis • 3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, asmeniui, turinčiam teisę gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: • 1)privalomą pradinį ir pagrindinį ugdymą; • 2) visuotinį priešmokyklinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir aukštojo mokslo (aukštesniųjų studijų) arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą; • 3) papildomąjį ugdymą vaikui, besimokančiam pagal formaliojo švietimo programas.

26. ŠVIETIMO PASLAUGŲ TINKLAS • 4. Švietimo ir mokslo ministras užtikrina optimalų šalies valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių profesinio mokymo, valstybinių ir nevalstybinių aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų tinklą. • 5. Apskrities viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamas valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių specialiųjų mokyklų ir mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti, tinklas. • 6. Savivaldybė privalo turėti pakankamą priešmokyklinį ugdymą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų tinklą, užtikrinantį vaikų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba. • 7. Mokyklų, įgyvendinančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina Vyriausybė. • 8. Mokyklų, įgyvendinančių formaliojo švietimo programas, tipus ir reikalavimus jiems nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštųjų mokyklų tipus ir reikalavimus jiems reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, profesinio mokymo mokyklų – Profesinio mokymo įstatymas.