Pasirink patikimą kelią !

1. Pasirink patikimą kelią! KLAIPĖDOS UOSTAS Generalinis direktorius Arvydas Vaitkus 2013- 06-14 www.PortofKlaipeda.lt

2. Estakada į Kuršių Neriją Priežastys šį klausimą nagrinėti dabar ?

3. MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione Projektuojamo terminalo pajėgumas apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuoja- mas „transšipmento“ principu, o tai reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.

4. MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione Projektuojamo terminalo pajėgumas apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuoja- mas „transšipmento“ principu, o tai reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.

5. MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione Projektuojamo terminalo pajėgumas apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuoja- mas „transšipmento“ principu, o tai reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.

6. Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste • Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn. • Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.

7. Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste • Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn. • Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.

8. Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste • Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn. • Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.

9. Apsisukimo ratas prie KKKT

10. SGD terminalas • TALPYKLA: • 170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą • vartotojams 14–30 dienų. • FSRU PAJĖGUMAI • Metinis - 2-3 mlrd. m3 • Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val.SGD • Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD. • Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.du kartus per savaitę.

11. SGD terminalas • TALPYKLA: • 170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą • vartotojams 14–30 dienų. • FSRU PAJĖGUMAI • Metinis - 2-3 mlrd. m3 • Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val.SGD • Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD. • Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.du kartus per savaitę. SGD laivo eiga ~ 2 val

12. SGD terminalas • TALPYKLA: • 170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą • vartotojams 14–30 dienų. • FSRU PAJĖGUMAI • Metinis - 2-3 mlrd. m3 • Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val.SGD • Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD. • Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.du kartus per savaitę. SGD laivo eiga ~ 2 val

13. Estakada į Kuršių Neriją • Svarbiausia aplinkybė, privertusi grįžti prie tilto • statybos idėjos, tai perspektyvinė laivyba dalyje ties • antraja Smiltynės perkėla. Dujinių tankerių navigacija, • Smeltės konteinerinio paskirstymo centro veikla ir • KKKT terminalo veikla ženklia dalimi blokuos galimybę • pasiekti kitą marių krantą, todėl galimi „kamščiai“ • miesto gatvėse. • Auga į Kuršių neriją automobilių srautai, kiekvienais • metais tai yra apie 500 – 600 tūkst. įvairių transporto • priemonių.

14. Estakada į Kuršių Neriją • Šie srautai eina per patį miesto geografinį centrą, kertant tris pagrindines miesto gatves.

15. Estakada į Kuršių Neriją Nukreipus šiuos srautus per ruošiamą statyti pietinį aplinkkelį ir tiltą į Kuršių Neriją, būtų ženkliai sumažintas eismas mieste, o tuo pačiu ženkliai gerėtų klaipėdiečių gyvenimo kokybė dėl sumažėjusio transporto srauto pagrindinėse miesto gatvėse ir ekologinių aspektų. Reikšmingai mažėtų KKKT terminalo įtaka transporto srautams mieste.

16. Estakada į Kuršių Neriją • Nukreipus šiuos srautus per ruošiamą statyti pietinį aplinkkelį ir tiltą į Kuršių Neriją, • būtų ženkliai sumažintas eismas mieste, o tuo pačiu ženkliai gerėtų klaipėdiečių gyvenimo kokybė mažėjant autotransporto srautui, keliamam triukšmui, CO2 išmetimams į atmosferą, tame tarpe ir iš keltuose sudeginamų degalų. • Gyvename 21 amžiuje, todėl pasigirstantys teiginiai apie tai, kad būtent pats tilto atsiradimas gali padaryti žalą gamtai neturi jokio pagrindo. Tilto veikla galėtų būti organizuota analogiškai kaip keltų, keliančių automobilius, o keleivių perkėlimui į tiesioginę paplūdimų zoną, galėtų likti senoji perkėla kaip atrakcija vandens transporto mėgėjams ar to pageidaujantiems turistams. Srautus į Kuršių Neriją reguliuoja ne keltas, o kelto ir ekologijos mokesčių dydžiai. • Tilto atsiradimas leistų ženkliai geriau teikti prireikus medicininę pagalbą, gesinti gaisrus, kurie deja kartais kyla Kuršių nerijoje ir kitoms tarnyboms. • Tilto atsiradimas sudarytų galimybę susisiekti bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru.

17. Estakada į Kuršių Neriją

18. Estakada į Kuršių Neriją

19. Estakada į Kuršių Neriją

20. Estakada į Kuršių Neriją • Nagrinėtos alternatyvos: • Tunelis po mariomis. Problemos – altitudės, didelė kaina. • Keltų perkėlimas į marias už „Kiaulės nugaros“ salos. Problemos – navigacija žiemos metu, nes šioje dalyje formuojasi ledas, neišsprendžiamas susisiekimas bet kuriuo paros metu, operatyvinių tarnybų pagalbos suteikimo operatyvumas, persikėlimas bet kokiomis oro sąlygomis ir t.t.

21. Estakada į Kuršių Neriją • Siūlomas sprendimas: • Siūlyti Susisiekimo ministerijai sudaryti darbo grupę šio klausimo sprendimui iš esmės.

22. Øresund tiltas

24. Jūsų KLAUSIMAI ?

25. Klaipėdos uostas Pasirink patikimą kelią! www.PortofKlaipeda.lt AČIŪ UŽ DĖMESĮ!