Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimas Lietuvoje – teisinė ir administracinė sistema

1. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimas Lietuvoje– teisinė ir administracinė sistema Pranešimo data: 2010-05-20 Aušra Vičkačkienė Finansų ministerija

2. Viešojo ir privataus sektorių partnerysčių poreikis • Investicijų poreikis viešajai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti bei gerinti; • Valdžios sektorius turi ribotas finansines galimybes; • Valdžios sektoriaus skolinimosi galimybių limitai; • VPSP – viena iš galimybių pritraukti privataus kapitalo investicijas į viešąjį sektorių ir panaudoti privataus sektoriaus patirtį.

3. Partnerystės nauda • užtikrinamos reikiamos investicijos į viešąjį sektorių bei efektyvesnis valstybės lėšų valdymas; • užtikrinamas savalaikis ir kokybiškesnis viešųjų paslaugų teikimas; • dauguma atvejų investiciniai projektai įgyvendinami nustatytu laiku bei nereikalauja nenumatytų papildomų viešojo sektoriaus išlaidų (viešojo sektoriaus mokėjimai už paslaugas pradedami vykdyti po infrastruktūros sukūrimo); • privataus sektoriaus subjektui suteikiama galimybė užsitikrinti ilgalaikes pajamas; • vykdant partnerystės projektus, panaudojami privataus sektoriaus gebėjimai ir patirtis; • tinkamai paskirsčius riziką, mažinamos išlaidos jai valdyti; • dauguma atvejų turtas, sukurtas pagal partnerystės sutartis, gali būti apskaitomi ne viešojo sektoriaus balanse; • Išsaugoma viešojo sektoriaus turto nuosavybės teisė.

4. Partnerystės trūkumai • VPSP nėra stebuklinga išeitis. VPSP taikymo mastus reikia derinti su valstybės/savivaldybės finansinėmis galimybėmis. • nukeliant su partnerystės projektu susijusius viešojo sektoriaus mokėjimus į ateitį, gali būti neigiamai įtakojami vėlesnių laikotarpių viešojo sektoriaus fiskaliniai rodikliai; • partnerystės projektų sutartys yra ilgalaikės, sudėtingos bei santykinai nelanksčios, kadangi sunku numatyti ir įvertinti visus veiksnius, galinčius ateityje įtakoti numatomos veiklos vykdymą. • galimi didesni projekto kaštai.

5. Pagrindinės prielaidos sėkmingai partnerystei • Ilgalaikių sektorinių investicinių planų rengimas; • Tinkama teisinė ir administracinė (valdymo ir kontrolės) sistema, sudaranti sąlygas taikyti įvairius partnerystės būdus, atrinkti, parengti vertinti ir įgyvendinti VPSP projektus; • viešojo sektoriaus kompetencija; • privataus sektoriaus pasitikėjimas. LRV 2010-04-07 nutarimu Nr. 415 patvirtinta Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010-2012 metų programa.

6. VPSP sąvoka LR Investicijų įstatyme apibrėžta bendrinė VPSP sąvoka • Viešojo ir privataus sektorių partnerystė: valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Privačiam partneriui perduodamos veiklos – viešosios infrastruktūros, naujo arba perduoto valstybės ar savivaldybės turto projektavimas, statyba, rekonstravimas, remontas, atnaujinimas, valdymas ir priežiūra bei viešųjų paslaugų teikimas.

7. Lietuvoje reglamentuotos VPSP sutarčių rūšys • Koncesija: • koncesijos sutartimi valdžios institucijos koncesininkui suteiktas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įstatyme nustatytose ūkio srityse, kai koncesininkas prisiima visą arba didžiąją dalį su šia veikla susijusios rizikos, o jo atlyginimą už šią veiklą sudaro: • tik teisės užsiimti veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos, arba • teisės vykdyti veiklą suteikimas, pajamos iš veiklos kartu su atlyginimu, mokamu suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į prisiimtą riziką. • Valdžios ir privataus subjektų partnerystė: • viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai privatus subjektas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis investuoja į valdžios subjekto funkcijoms priskirtas veiklos sritis ir šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir vykdo tose srityse įstatyme nustatytą veiklą, • už kurią privačiam subjektui atlyginimą moka valdžios subjektas.

8. Partnerystės taikymo sritys • Valdžios ir privataus subjektų partnerystė apima valdžios sektoriaus kompetencijai priskirtas veiklos sritis, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų - transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, turizmo, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos ir kt. įstatymų nustatytose valdžios subjekto veiklą ir funkcijas apimančiose srityse. • Koncesija ūkinė komercinė veikla, todėl ji apima daugiau sričių - energetika; vandens ir vandens nuotekų ūkis; atliekų tvarkymas; sveikatos apsaugos, telekomunikacijų, švietimo sistemos; uostų, prieplaukų, oro uostų, viešosios transporto infrastruktūros, turizmo, kultūros ir kt. LRV nustatytos sritys.

9. Partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės ir administravimo sistema • LRV nutarimai: • 2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1480 patvirtinta VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka. • FM įsakymai: • 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. 1K-489 patvirtintos informacijos apie VPSP projektų įgyvendinimo eigą teikimo FM taisyklės. Finansų ministerijos funkcijos: • teikia išvadą dėl partnerystės projekto/sutarties finansinių sąlygų ir rizikos pasiskirstymo tarp partnerystės projekto šalių priimtinumo ir tinkamumo (valstybės/savivaldybės galimybės vykdyti įsipareigojimus). Įvertinama įtaka valstybės finansiniams rodikliams. • kaupia informaciją apie visų partnerystės sutarčių vykdymo eigą ir teikia ataskaitą Vyriausybei.

12. Partnerystės sutarčių rizikos • VPSP rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse yra išskiriamos pagrindinės rizikos rūšys (rizikų sąrašas nebaigtinis). • Pagrindinis rizikos pasiskirstymo principas – rizika priskiriama tai partnerystės projekto šaliai, kuri mažiausiomis sąnaudomis geriausiai sugeba ją valdyti. • Rizika, kuri negali būti priskiriama tik vienai partnerystės projekto šaliai, pasidalijama tarp abiejų partnerystės projekto šalių. Pastaba: koncesijos atveju – didžioji dalis projekto rizikos privalo prisiimti privatus partneris, priešingu atveju sandoris negali būti laikomas koncesija.

13. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės įtaka valstybės finansiniams rodikliams (1) • Įtaka valstybės finansiniams rodikliams nustatoma pagal 2004 m. vasario 11 d. Eurostat’o sprendimą dėl ilgalaikių VPSP sutarčių. • Eurostat išskiria 3 pagrindines rizikos kategorijas: statybos rizika – tai rizika, susijusi su partnerystės sutartyse nurodyto turto statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų vertės ir šių darbų terminų pasikeitimais, kuriuos gali sąlygoti pavėluotas statybos ar įrengimo darbų atlikimas; sutartyje nurodytų standartų ir kt. reikalavimų nesilaikymas ir pan. tinkamumo rizika – apima rezultato atitikimą kokybės ir kiekybės reikalavimams ir yra siejama su netinkamu projekto etapų valdymu, netinkamai pasirinktu paslaugų teikimo būdu, kuris sąlygoja sutartyje nustatytų paslaugų apimties sumažėjimą ar kokybės pablogėjimą ir pan. paklausos rizika – apima teikiamų paslaugų paklausos nepastovumą, naujas rinkos tendencijas, technologijų senėjimą, vartotojų skaičiaus pasikeitimus ir pan. Privatus subjektas prisiima didžiąją dalį rizikos tik tuomet, kai prisiima statybos riziką ir vieną iš kitų rizikų – tinkamumo arba paklausos. Pastaba: jeigu pagrindinių rizikų analizė negali pateikti aiškių išvadų dėl bendros projekto rizikos, būtina papildomai įvertinti kitus projekto/sutarties elementus: • turto likutinė vertė • sutarties nutraukimo sąlygos, įpareigojančios viešąjį sektorių mokėti nepagrįstas kompensacijas, padengti dalį ar visas skolas privataus sektoriaus kreditoriams ar pan.

14. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės įtaka valstybės finansiniams rodikliams (2) • Rizikos pasiskirstymas partnerystės sutartyje turi įtakos valstybės finansiniams rodikliams: • jei didžiąją dalį rizikos prisiima privatus subjektas, tai VPSP sutartis traktuojama kaip nuomos sutartis ir turtas apskaitomas ne valdžios sektoriaus balanse ir valdžios sektoriaus deficitui turi įtakos tik einamaisiais metais jo mokėtinos sumos; • kitais atvejais VPSP sutartis traktuojama kaip finansinis lizingas ir valdžios sektoriaus deficitui bei skolai turi įtakos visi pagal sutartį prisiimami įsipareigojimai.

15. Finansinės krizės pasekmės VPSP projektų įgyvendinimui-projektų rizikos ir valstybės finansiniai rodikliai Finansinės krizės laikotarpiu didėja viešojo sektoriaus dalyvavimas VPSP projektuose: dalinis finansavimas, paskolos, garantijos, palankesnės sutarčių nutraukimo sąlygos. Viešajam sektoriui remiant (ypač statybos laikotarpiu) VPSP sandorius didėja rizika, kad turtas ir įsipareigojimai pereis į valdžios sektoriaus balansą, o tai neigiamai įtakos valdžios sektoriaus deficitą ir skolą. Bendrasis principas yra toks: jeigu viešasis sektorius objekto statybos laikotarpiu finansuoja, suteikia paskolas ar garantijas 50 procentų ir daugiau visų kapitalo investicijų (turto sukūrimo išlaidų) tai reiškia, kad jis prisiima statybos riziką (finansavimo rizika yra sudėtinė statybos rizikos dalis), o turtas ir įsipareigojimai turi būti apskaitomi viešojo sektoriaus balanse.

16. Ačiū už dėmesį Kontaktai: Aušra Vičkačkienė Turto valdymo departamento direktorė Finansų ministerija Tel. 2390 122 a.vickackiene@finmin.lt