Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje

1. Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Talpos ir svorio

2. Masės vienetai BIRKAVAS(r) 163,805 kg, CENTNERIS 50 kg, PŪDAS 16,38 kg, PUNDELIS 5,12 kg, SVARAS (liet.) 365,47 g, SVARAS (r) 409,512 g, UNCIJA(vaistų) 29,86 g, 28,25 g.

3. Tūrio vienetai SKYSČIO UNCIJA 28,4ml, PINTA 0,568 l, GORČIUS (liet.) 2,82 l, GORČIUS (l) 3,77 l, KARTIS (l) 128 l, KIBIRAS (r) 12,2994 l, KVORTA 0,70 l, PŪRAS (liet.) 67,685 l, PŪRAS (r) 78,72 l, SAIKAS 16,92 l, STATINĖ (r) 491,96 l,

4. Matavimo vienetų sąryšiai 1 gorčius=2 l, 1 kibiras=10 l, 1 statinė=5 l, 10 l, 1 svaras=453,5 g, 1 granas=50 mg, 1 pūdas=16 kg 380 g=40 svarų.

5. Matavimo vienetų sąryšiai Seniausi antropologiniai tūrio matai buvo sauja, žiupsnis, rieškučios, gurkšnis. Biralams ir skysčiams seikėti buvo naudojami įvairiausi namų apyvokos daiktai: šaukštas, samtis, kibiras, kaušas, moliniai puodai, pintinės, statinės. Lietuvoje birioms medžiagoms seikėti buvo naudojami: statinė, pūras, siekas, siekelis ir gorčius. Jei dabartinių senukų klaustume, kas yra gorčius, jie atsakytų, apie 3 l, siekas – 10 gorčių, pūras – 24 gorčiai. Lietuviškas svaras pastaruoju metu – 370 gramų, rusiškas svaras – 410 gramų.

6. Gorčius Senovinis tūrio vienetas. Vartojamas įvairiose šalyse (Rusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje) skysčiams ir biralams seikėti. Lietuvoje oficialiai vartotas iki metrinės matų sistemos įvedimo 1920 m. Didysis buvo 5,6 litro talpos. Kitas gorčius – pagal 1776m. patvirtintą matų sistemą 2,6 litro; jis vadintas šinkoriniu arba mažuoju. Gorčiai biralams seikėti buvo skobiami iš medžio, daromi iš beržo tošių, šulelių, pinami iš karnų, vytelių; skysčiams – kalami iš vario ar bronzos skardos.

7. Kvorta XIVa.-Xxa. pradžios Lenkijos, XVI-XX a. LDK ir Lietuvos skysčių, pirmiausiai gėrimų, ypač degtinės, tūrio matas. Lietuviškoji kvorta sudarė 1,4 l, lenkiškoji 1 l arba ketvirtadalį gorčiaus. Nuo 1765 metų lietuviškoji kvorta sudarė 0,70 l. Ji buvo dalijama į keturias kvorteles. Vartojamas skysčiams ir biralams seikėti. Lietuvoje oficialiai vartotas iki metrinės matų sistemos įvedimo 1920m. Taip ir liko, kad 1kvorta – 0,70 l.

8. Pūras Senovinis biralų tūrio matas. Vartotas XVI-XX a. pirmoje pusėje. Pūras – didesnis už gorčių tūrio matas. Didysis pūras – 67 litrai, mažasis – 59 litrai. 1 pūras – tai viena šeštoji lietuviškos statinės, arba 12 senųjų, arba 24 naujieji lietuviški gorčiai, t.y., 67,2 l. Mažasis pūras lygus 18 naujųjų lietuviškų gorčių arba 50,76 l. Didysis pūras buvo lygus 30 naujųjų lietuviškų gorčių arba 84,6 l. Buvo vartotas ir mažesnis vienetas – puspūris.

9. Uždaviniai Vaikai supilstė į butelius 1 pūrą, bet netyčia išpylė 0,5 pūro. Kiek litrų liks vaikams? Buvo 10 pūrų, daržą paliejo 500 litrų. Kiek litrų liko? Kiek bus pūrų, jeigu turim 311 litrų? Ar žmogus galėtų per dieną išgerti šešias kvortas vandens?

10. Statinė Senovinis biralų tūrio vienetas, XIV-XVIII a. vartotas LDK. XVI a. tapo tūrio matų sistemos pagrindu. Lietuviška statinė – 407 l. Buvo ir vietinių statinių. Žinomos Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Šėtos, Luokės, Labanoro ir kitos statinės. Prekyboje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo dar viena statinė, vadinta ,,silkine“ arba ,,solianka“. Ji buvo 5 gorčių talpos. Tokio saiko statine apskaičiuodavo aliejaus, sėmenų, neperkošto vaško, sūdytų baravykų, smulkios žuvies, kreidos miltų, pokosto kiekį.

11. Cebras Žemas, iš medinių šulelių padarytas indas, paprastai turintis dvi ąsas, į apačią šiek tiek siaurėjantis. Sutvirtinamas 2-3 metaliniais lankais. Medis, iš kurio gamindavo cebrus, nebuvo taip kruopščiai renkamas, kaip, pavyzdžiui, duonkubiliui. Vartojamas skalbiniams skalbti, gyvuliams girdyti, pelams laikyti, kiaulių jovalui laikyti ir kitiems namų apyvokos reikalams. Į cebrą tilpdavo nuo 2 iki 8-10 kibirų. Juose prausėsi, šutindavo audeklus, merkdavo karvėms akselį.

12. Linai ir jų matavimas Linus svėrė svarais, skaičiavo gryžtėm, gryžtom, pundais, stukeliais. Viena gryžtė linų buvo 20 išmintų linų saujų ir dar viena surišimui, arba 40 surautų saujų. Stukelis – 12 linų saujų (dvyliktąja aprišta). Taip skaičiavo linamynio talkininkų darbą, taip skaičiuodavo mokestį samdiniams, šitaip atskaičiuodavo dalį „dukrai – ištekuolai“ motina. Parduodavo linus pundais, kurį sudarė 20 svarų linų pluošto. Vienas svaras yra 0,370 kg. Turgun linus atveždavo atsvertus ir surištus pundais. Kartais iš vakaro linų pundus dėdavo nakčiai ant žolės, kad nuo rasos pasunkėtų. Linų pirkliai pirkdavo po šešis surištus ar suvertus ant lazdyno lazdos pundus.Vilnas sverdavo svarais. Du vilnų svarai sudarė pundelį. Vienos avies, vieno kirpimo neplautos vilnos su pakojinėm (prastom vilnom) svėrė du svarus.

13. Svaras • Svarais sverdavo sviestą, cukrų,net pūkinius patalus. Daigstyta pūkinė antklodė turėjo sverti apie 8 svarus • Svaras buvo dalinamas į 12 uncijų. • Apytikriai lygus 324 g. • Karolis Didysis svarą prilygino 16 romėniškų uncijų • jis atitiko romėnų svorio vienetą miną. • Kai kuriose Europos svorio matų sistemose ir toliau buvo 12 uncijų svarai. • 1svaras = 16uncijų = 0,4536kg • 1svaras = 453.5924g. • 1svaras = 0.0005 t.

14. Matavimo priemonės bezmėnas Svorio (masės) matavimo prietaisas. Jis susideda iš lazdelės su svorio ženklais, buožės. Viename lazdelės gale įtaisytas kablys sveriamam daiktui pakabinti bei judama rankenėlė, parišta virvute. Iki XIX a. pradžios bezmėnai buvo graduojami svarais. Svaras buvo pagrindinis svorio matas.

15. Lotas, uncija Mažiausią svorio matą vadino lotu. Nors vaistinėse buvo žinoma ir uncija, kuri lygi 43,5 g, bet buityje dominavo lotas. Rusiško loto svoris yra 12,7 g. Lotais seikėjo dažų miltelius, prieskonius, mineralus vaistams, chemines medžiagas, alūno granules, šarmų mišinius skalbimui.

16. Kiek pūdų sudarys 120 svarų? Ar 80 zolotnikų sudarys 1 svarą? Raudonkepuraitė, eidama pas senelę, nešėsi 12 svarų keksiukų, bet kelyje pasitaikęs vilkas suvalgė 12 % keksiukų. Kiek kilogramų lauktuvių lieka nunešti senelei?